Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2012-01-27 nr. 3364

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• LINAS JABLONSKIS
• KAZYS VENCLOVA2
• PAULIUS JUŠKA
• JUSTĖ VENCLOVAITĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ALBINAS ŽUKAUSKAS.
Sniego bobos
3

REDAKCIJOS SKILTIS 
• VAINIUS BAKAS.
Pož(i)eminės perėjos
• TRUMPA KRONIKA

DATOS 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ.
Žvėriškai žydras dangus virš Bubelių

POKALBIAI 
• Jaanas Kaplinskis: Menas yra laisvės karalystė, arba
Ar lengva būti Estijoje „balta varna“?
• JAAN KAPLINSKI

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ L..
Piešiniai sau
• VIDAS POŠKUS.
Baltiškasis abstrakcionizmas ir meditatyvus minimalizmas

KINAS (priešingos nuomonės) 
 RAMŪNAS ČIČELIS.
Jau matyta, jau girdėta
• VAKARĖ KAZLAUSKAITĖ.
Melancholiška mirtis?

TEATRAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Nukirsta galva, kelinta valanda, ponia

MUZIKA 
• RITA NOMICAITĖ.
Teatro sūkuryje
• „Literatūra ir menas“ kalbina Kompozitorių sąjungos pirmininkę ZITĄ BRUŽAITĘ.
Veiklos laboratorijoje

KELIAS 
• LAURA ŠVEDAITĖ, JULIUS ŽILINSKAS.
Kupranugarį matei – nematei

POEZIJA 
• VYTAUTAS STANKUS1

PROZA 
• NERIJUS MEŠKAUSKAS.
Pavogtas veidas

VERTIMAI 
• KLAUS-JÜRGEN LIEDTKE.
Kermušynų žmonės

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Utopijos pildosi
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• 30 litų, arba Kaip gyventi iš kultūros?
• ŽILVINAS JAGĖLA.
Apie meilę ir haruspikus
• JONAS MARTINAITIS1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Rankų darbas ir rebusai

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

SKELBIMAI 
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• Savaitinio žurnalo „Literatūra ir menas“ reklamos įkainiai 2012 metais

DE PROFUNDIS
„Jei kartą skirtumėte laiko ir paskaitytumėte Goethę
įdėmiau nei įprastai, intensyviau nei įprastai ir įžūliau
nei įprasta, pabaigoje jums viskas, ką perskaitėte,
pasirodytų juokinga.“ Thomas Bernhard
 
• Ak, tie tarptautiniai ir kitokie žodžiai...
• FRANCIS USANAS.
Aforizmai
• BARBĖ BARBAITĖ.
Negalia
• ALEKSANDRAS CHANOVAS.
Pasaka apie skyrybas

KITOKIA GRAFIKA 
• Valeros gimtadienis3

Skaitytojai postringauja 
• Devyniasdešimt trečioji savaitė2

KINAS (priešingos nuomonės)

Jau matyta, jau girdėta

RAMŪNAS ČIČELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Melancholija“


Įdomu, ar kas nors Lietuvoje, tikėdamas pasaulio pabaigos idėja, sąmoningai pradėjo šiuos metus kaip paskutiniuosius? Kai Vakaruose visa galia įsisuko tragiškojo planetos finalo industrija, kino teatrų ir kompiuterių žiūrovus pasiekė Larso von Triero naujausias darbas „Melancholija“ (2011). Neapleidžia įspūdis, kad šis kūrinys, kaip ir beveik visuotinė panika, yra susijęs su pinigais ir jau mistiniais tapusiais ekonomikos procesais. Daugiausiai apie pasaulio pabaigą Lietuvoje, kaip ir užsienyje, kalbama populiariosios kultūros erdvėse. Žmonės bijo, kad dings elektra, sustos visi kompiuteriai, finansų rinkos „ims krėsti pokštus“.

Trieras, kaip nekomercinis menininkas, prabyla apie tai, kad pats žmogus yra Žemės pabaiga. Žmogaus gimimas yra klaida, o mirtis – dėsningas, logiškas, teisingas finalas. Gyvybė neverta egzistuoti, nes nebeliko žmogaus vertybės, nėra kuo tikėti. „Melancholijoje“ režisierius atskleidžia įvairius elgesio mirties akivaizdoje scenarijus. Jei veikėjas tiki savimi, jis neišvengiamai yra užsikrėtęs kvailu optimizmu ir baigs gyvenimą savižudybe. Jei tikima meile – susidūrus su pavojumi, laukia depresija. Jeigu žmogus yra patikėjęs mirtimi, jo likimas yra susitaikymas ir mirtį jau iš anksto primenantis pasyvumas. Jei vis dėlto tikimasi ateities, ilgainiui nelieka vilties, nes pasaulis jau tuoj tuoj baigsis.

Kokią išeitį pasiūlo „Melancholijos“ režisierius? Jokios, nes nekomercinis menas neturi pateikti parengtų atsakymų. Vis dėlto pokalbiuose su žurnalistais filmo autorius pripažįsta jau senoką (paradoksaliai jau prieš penkiasdešimt metų suvoktą mūsų, lietuvių, išeivių nužemintųjų generacijos poeto Algimanto Mackaus) tiesą – atsidūrus mirties ir nevilties akivaizdoje, prasminga yra tik kurti. Jau vien dėl to, kad mirštant skambėtų didinga R. Wagnerio muzika iš operos „Tristanas ir Izolda“, – priduria režisierius. Taigi, pagal Trierą, psichoanalizę (darančią šiam kūrėjui didžiulę įtaką) ir pasaulio pabaigos „verslo planą“ – mirtis yra totali pabaiga, todėl tikėjimo klausimo žmogus apskritai neturėtų spręsti.

Tačiau neatsispiriu pagundai peržengti psichoanalizės ir verslininko mąstymo ribas ir šiek tiek tyliau, nei skamba Wagnerio muzika ir kino reklama komerciniame kino teatre (būtent jame žiūrėjau aptariamą filmą, nes šįkart norėjau mėgautis garso intensyvumu), paklausti: ar kas nors jau moksliškai paneigė sielos nemirtingumą, bendrystę meilėje? Aišku, režisieriui danui provincinio lietuvio klausimai reikštų visišką anachronizmą – juk danai vienas kitą sveikina jau ne su Kalėdomis („Christmas“), o su „Iksėdomis“ („Xmas“). Gal ir per drąsu kvestionuoti genialaus kūrėjo darbo idėjas, bet abejonės būsena buvo ir tebėra labai neįprasta prie psichoanalizės pratusiems menininkams.

Trieras balansuoja ties pavojinga riba: pirmąkart jo filme naudojami specialieji efektai įspūdingi, tačiau vis tiek jau per žingsnį yra arčiau amerikietiškojo kino; aktorė Kirsten Dunst iš Holivudo „suvaidino patį geriausią savo gyvenimo vaidmenį“ (cituoju iš filmo pristatymo teksto kino teatrų žiūrovams); kino garsas jau nėra įrašomas vien tik filmuojant, jis pridedamas montažo metu; filmas jau plačiaekranis. Taigi danų režisierius vis drąsiau tolsta nuo kino principų, kuriuos kartu su kolegomis buvo suformulavęs manifeste „Dogma 95“. Ir tai suprantama – šis judėjimas išsikvėpė per kokius dešimt metų. Kur pranašas pasuks toliau? Prognozuoti sunku, bet komercinis kinas jau beldžia į montažinės duris...

Tiems, kas pažiūrės šį filmą, tikroji pasaulio pabaiga nebus tokia bauginanti, nes vaizdiniai jau sukurti. Wagneris, vynas, romantiška mirtis (arba dar geriau – savižudybė) – puiki romantinė idilė. Tačiau kažkur visa tai jau skaityta, nenauja, todėl neveikia taip stipriai. Telieka džiaugtis režisieriaus vizualiąja menine meistryste, o nuoširdžiai tikėti filmo turiniu – beveik neįmanoma.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 1 
20:33:48 Jan 29, 2012   
8 AM 8 AM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba