Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-02 nr. 3060

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
MANO DOMINI 2005
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Nijolė Regina Chijenienė.
PASAULINIS VERTĖJŲ KONGRESAS
1
 Astrida Petraitytė.
IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!
4
• NOVELISTŲ LAUKIA PETRO CVIRKOS PREMIJA5

KNYGOS 
• Vitas Areška.
"NEPRISIMENU KĄ ČIA VEIKIU"
1
• Neringa Mikalauskienė.
ŽVILGSNIS Į VAKARYKŠTĘ KULTŪRĄ
3
• VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS8
• LIŪDNAS MALONUMAS
• (PRIEŠ)PASKUTINIAI EILĖRAŠČIAI
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• True D. Rosaschi.
ATLIKIMO BEBAIMIŠKUMAS
12

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINAS, KAIP NUOJAUTA
1
• TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Vytautas Michelkevičius-Michelius.
TRUMPAS GIDAS VYKSTANTIEMS Į VENECIJĄ PASIŽIŪRĖTI MENO
15

POEZIJA 
• KĘSTUTIS NAVAKAS5

PROZA 
• Henrikas Algis Čigriejus.
GINKLAI
7

VERTIMAI 
• Andrej Chadanovič.
POEZIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kęstas Kirtiklis.
KAIP MOKYTIS KALBŲ
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TEATRAS, KYLANTIS IŠ STUDENTIŠKOS LAISVĖS

KRONIKA 
• NAUJAS JAUNŲ AKTORIŲ SAMBŪRIS1
• KILMINGŲJŲ ŽURNALE – DĖMESYS LITERATŪRAI, MENUI, KULTŪRAI1
• KELIAUJI Į UŽSIENĮ – MOKYKIS RUSIŠKAI!6

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA,1
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
GIRTUOKLIAl MIESTELYJE
11

AKTUALIJOS

IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!

"Šiaurės vasaros" forumas Jurbarke

Astrida Petraitytė

[skaityti komentarus]

Ir išniro – grakščiai, galingai – iš slaptingųjų marių gelmių bangžuvė, ir, perdrėskusi stingrų paviršių, įsirėžė glotniai masyviu kūnu į eterio sferą, ir akimirksniui tarsi pakibo joje, idant veidrodinė oda laužtų visom kryptimis saulės spindulius, ir, lydima savo sukelto zvimbesio šniokštesio, priešpriešiais atsidaužiančių, trupančių, purslais pažyrančių bangų urdulio, vėl išnyko ten, gelmėse…

Nieko negaliu padaryt – taip susiglaudžia man šiemetinio – tradicinio – tarptautinio literatūros forumo "Šiaurės vasara" Jurbarke įspūdžiai. Labiausiai, matyt, dėl to, kad organizatoriaus – Baltijos kultūros fondo – vardą išgirstu (gal tik aš?) vienąkart per metus, ir tas "girdėjimas" – trijų intensyviai Literatūros ir Meno (visus "para" – paliksim užriby) vyksmo prisodrintų dienų patirtis. Bet toliau, teikdama šios patirties išklotinę, bent jau stengsiuos atsiriboti nuo endogeninių haliucinogenų poveikio ir pamėginsiu neatsiplėšti nuo faktografijos pagrindo.

Šiemetinio forumo (VIII.26–28) tema – "Teksto trauka". Projekto autorė Giedra Radvilavičiūtė įžanginį žodį programėlėje reziumavo: "Postmodernistinis pasakojimas daug kartų yra išsižadėjęs socialinių problemų, charakterių, vertybių teigimo, priežastingumo ryšio, užuomazgų ir atomazgų. Tačiau geriausi grožinių tekstų autoriai įrodė, kad "siužeto neįmanoma nušauti". Nors, be atsiskleidžiančios istorijos, teksto trauką lemia dar daugelis iš pirmo žvilgsnio nepastebimų dalykų…" Pačios Radvilavičiūtės į aktualų mūsų literatūros lauką išsviesta "siužeto nušovimo" idėja ir tapo teorinių svarstymų, diskusijų ašimi, įsukusia argumentus, definicijas, nuorodas, išlygas: ar būtina, ar galima "nušauti" siužetą? O savaitgalio dienomis parke greta Krašto muziejaus, į kurio jaukią salytę su degančiu židiniu ir buvo rinktasi Žodžio ir Muzikos šventei, skardenę kitos šventės – Medžiotojų draugijos – entuziastingi mikrofoniniai garsai suteikė progą ieškoti "paralelinių pasaulių" jungties ir pajusti į šį forumą įsiaudžiant pernykštės temos aidus: "Juoko galia"…

Šiemetinis renginys rėmėsi (kaip ir pernai, mano "komparatyvistika" tiek teaprėpia) "trim banginiais": be projekto autorės Radvilavičiūtės, kuriančios "intelektualinę įtampą" (suburtu kūrėjų ir pranešėjų ratu bei pasiūlytos temos "kabliuku"), – prodiusere Baltijos kultūros fondo direktore Dalia Strimaityte (ant jos pečių gulė garbingų svečių bei tokių prisiplakėlių kaip šių eilučių autorė patirtas kūniškasis komfortas) ir moderatorium Leonidu Donskiu, vien savo "įvaizdžiu" suteikiančiu intelektualaus pasibuvimo jaukumą. Kiekvieno tradicinio renginio gyvybingumą, matyt, lemia "statikos" ir "dinamikos" dermė. Šiame būta ne tik principinio atsinaujinimo (pasirinktasis žvilgsnio į literatūrą rakursas) ar neprincipinės reikšmės pokyčių (štai, užuot prasidėjęs Vilniuje, čia, "Artistų" kavinėje, jis buvo užbaigtas, o pernykščio baigiamasis akordas – romantiškas pasiplaukiojimas Nemunu, gurkšnojant vyną, klausantis šmaikščiosios Labučio kompanijos, – buvo perkeltas į pačią pradžią…), bet ir "džiazinių improvizacijų" (moderatoriaus terminas) – sukimosi iš aplinkybių ar atsitiktinumų diktato. Ryškiausiai į akis kritęs "aplinkybių kaprizas" – vos vienas kitas svečias iš užsienio (pernai jų, skandinavų, "knibždėte knibždėjo"); Radvilavičiūtės teigimu, šįkart taip jau sutapo, jog daugelis kviestųjų negalėjo atvykti, o paskutinis, vos porą dienų prieš renginį ištikęs "smūgis" – latvės Noros Ikstenos, jau įtrauktos ir į skaitymų, ir į seminarų programą, apgailestavimo skambutis …Tad visiems "Šiaurės vasaros" Šiaurės kraštams atstovavo tik suomė – romano, pasirodžiusio ir lietuvių kalba, "Mama ir kalė" autorė Anja Snellman (be naktinę skandinaviškų trumpametražių filmų programą pristačiusios švedės Åsos Steinsvik). Šį šiaurinės literatūros dvelksmo stygių kompensavo (akcentai sudedami subjektyviai) ne tiek egzotiški rytietiškieji motyvai – japonų rašytojo Joho Sasakio (kone 50 knygų – trilerių, detektyvų, istorinių romanų – autoriaus) pristatyta romano "Nulis" virš Berlyno" ištrauka (jam skaitant originalo fragmentą, Donskiui – vertimą į lietuvių kalbą) bei žvilgsnis į "pasakojimo" tradicijos apraišką interneto epochos japonų literatūroje, kiek – mūsiškiai "nuo jūrų": Rolandas Rastauskas ir Dalia Staponkutė…

Skaitymų programoje dominuojant eseistikai, o šioje – dviejų "žinomų dydžių", paties teksto ir jo autoriaus, atskirties įveikai (miela buvo leistis darkart įtraukiamam į Jūratės Baranovos, Danutės Kalinauskaitės, Donato Petrošiaus jau periodikoje skaitytus tekstus), šių dviejų autorių "programa" kirbino smalsumą vienu "nežinomuoju" – žinomasis Rastauskas (su a priori numanomu dendiškuoju šalikėliu) žaismingai perskaitė savą "Dėlionę Café Tabak" (atsiprašau už pavadinimo klaidas), o už esė "Negatyvas" glūdėjusį autorės – tvirtai suręstos žemaitės, kas, kad nusidanginusios Graikijon, – vaizdinį sudaužė žavi ir trapi Staponkutė… Kęstutis Navakas, žinia, atskiras "dydis" – "menine programa" tapo ne tik jo pasirodymas "skaitymuose" (su pamokymais, kaip įvairias tautas atskirti nuo kupranugario), bet ir "teorinis" pasisakymas (seminaro potemės "Pražūtingas apsvaigimas" išplėtojimas esė "Rašytojas ir alkoholis – kuris kurį?"), vis palydimas jukios klausytojų reakcijos.

Būta ir mokslingesnių pranešimų, ne visada – prasmingesnių; na taip, čia jau mano negebėjimas įžvelgti abstrakčiųjų struktūrų kūrimo ar "empirikos" redukavimo į jas grožio trukdė gėrėtis Sauliaus Žuko meistriškumu, pasireiškusiu "Semiotinėje B.Vilimaitės novelės "Kada piešime perlinę vištelę?" analizėje" (juolab kad pačiam prelegentui dar prieš seminarą įbrukau savo nuomonę apie ką tik perskaitytą gerbiamos rašytojos kūrinėlį – "sentimentaliai didaktišką" ir sulaukiau patvirtinimo: analizuoti galima bet ką…).

Tokiems tingaus intelekto žmonėms verčiau paklausyti Rastausko referuojamo (pasiteisinus dėl "nerašymo vasaros") J.Brodskio, šio, anot pranešėjo, "literatūros kalvinisto", vieno įdomiausių XX a. kultūros "auditorių", iš viso rašytojų "katalogo" sudariusio "puikųjį šešetą" (Proustas, Musilis, Faulkneris, Kafka, Platonovas, Beckettas) bei suformulavusio futuristines prognozes: literatūros ateitis priklauso jos ištakoms – poezijai bei analogiškai "formos ekonomijai".

Kažin ar pas mus karaliaująs eseistikos žanras būtent šią ekonomiją paliudija, ar, priešingai, yra "prabangaus švaistūniškumo" išraiška? Klausimas mano, o mūsąją eseistiką forume apmąstė J.Baranova; nepasitenkindama kukliu Brodskio epitetu, ji įvardijo "auksinį penketą" (R.Rastauskas, S.Parulskis, G.Radvilavičiūtė, H.Kunčius, A.Andriuškevičius) bei siūlė įteisinti "personalinės esė" terminą, plačiai taikomą kituose kraštuose (greta, pavyzdžiui, mokslinės).

Minėtame – nušauti siužetą ar ne? – kontekste buvo verta (vėl rodau į save) išklausyti kito S.Žuko pranešimo "Tikėti ar netikėti siužetu", kuriame paaiškintas siužeto nesutapimas su fabula… Anaiptol ne banalus buvo Laimanto Jonušio pranešimas, anonsuotas kaip "Banalybės trauka" ir patikslintas – "Slaptieji taikiniai"; net pasitelkdamas "vaizdinę medžiagą" – iš kompiuterio "ištrauktą" taikinio schemą su "dešimtuką" žyminčiu centru bei koncentriškais ratais išreikšta mažėjančia pataikymo verte, pranešėjas gvildeno nevienaprasmį rašytojų "taiklumą": štai ir M.Proustas, ir V.Woolf pataikė tik į tradicinio (banaliojo) taikinio pakraštį (į jo "dešimtuką" pataiko populiarioji literatūra), o S.Beckettas pelnė savo "auksinį vienetą"...; betgi už šio taikinio esą kiti, slaptieji, į kuriuos – į kurių "dešimtukus" – ir taikosi didieji meistrai...

Beje, iš visų pranešimų, diskusinių pasisakymų būtų galima sudarinėti forumo "auksinius" šešetukus ar penketukus: ne vienąkart pasiremta J.L.Borgesu, J.Cortazaru, I.Calvino, U.Eco, J.Joyse‘u (tiesa, pastarasis vertintas ambivalentiškai)...

Grįžkim prie komparatyvistinių šio rašinio tikslų: naujovė, regis, buvo ir greta prozos skaitymų programoje skambėjusi poezija. Šiam "literatūros ištakų" žanrui atstovavo audringų aplodismentų sulaukusi Daiva Čepauskaitė bei Anja Snellman, paskaičiusi tiek savo naujo romano "Meilės kontinentas" ištrauką, tiek, kaip prisipažino, asmeniniais išgyvenimais grįstų meilės eilėraščių.

Dar būta ir gražios seno, įprasto dermės su naujumu bei netikėtumu. Štai "senbuvis" "Jazz trio" – Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenko ir Arvydas Joffė – sužėrėjo naujomis spalvomis ir tembrais, pasitelkęs bendram pasirodymui jaunatvišką "Jazz duo" – vokalistę Andrę Pabarčiūtę bei kontrabosistą Vytį Nivinską.

Būta ir neįvykdytų "punktų". Iš skelbtos "naktinių klubų" programos – "Filmų peržiūros ir diskusijos" – paskutinis dėmuo nubyrėdavo, dar neišmušus jo valandai: į kavinę "Monopolis plius" 23 val. toli gražu nebūdavo traukiama masiškai (tuo nebūtinai išreiškiant neigiamą nuostatą trumpametražių filmų adresu, galbūt tik – bendravimo su ne kasdien sutinkamu artimu preferenciją), o jau po pirmos valandos ištvermingiausių likdavo vos vienas kitas. Turiu prisipažint, kad šioje margoje programoje (su įvairios stilistikos ir meninės vertės skandinavų filmukais) labiausiai rūpėjo du lietuviški filmai (taip siekiant bent kiek "aplopyti" itin menką šiuolaikinio lietuvių kinematografo pažinimą): Igno Miškinio "Lengvai ir saldžiai" bei Igno Jonyno "Sekmadienis toks, koks yra". Dabar galiu išmintingai kinknoti galva: taip, galiausiai lietuviškas kinas įveikė erzinančiai nenatūralią kalbėseną, sugebėjo į ekraną perkelti autentišką leksiką bei intonacijas; tik, regis, šio autentiškumo būtina sąlyga – "černuchos" žanras su bent kas trečiu "bliad" herojų žodyne...

Betgi galiu tai nurašyt į "para" – sritį, apie kurią nežadėjau kalbėti.

Taip, patyriau tris kaupinas Literatūros ir Meno šventės dienas.

 

Skaitytojų vertinimai


18218. zinove2005-09-05 09:01
Graziai parasyta, bet DS - ne zemaite ir gyvena Kipre, o ne Graikijoje:)

18219. Klevas2005-09-05 09:18
DS jau vėl gyvena nei Graikijoj, nei Kipre, bet Lietuvoj.

18316. lauk-iux2005-09-09 05:18
tokius straipsnius reik uždraust!:) gerai, kad praleista"para" ir kt. endrogeniniai haliucinogenai, o visai būčiau seilėmis paspringęs :) kas trečiu žodžiu.(tikriausiai norėjau pasakyt, kad pavydžiu gero laiko)

18324. jo2005-09-09 11:06
dabar naujas džiazas Landzbergis užsidėjes paspuošta leituviškais ornamentais jarmulka :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:51:03 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba