Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-02 nr. 3060

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
MANO DOMINI 2005
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Nijolė Regina Chijenienė.
PASAULINIS VERTĖJŲ KONGRESAS
1
• Astrida Petraitytė.
IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!
4
• NOVELISTŲ LAUKIA PETRO CVIRKOS PREMIJA5

KNYGOS 
• Vitas Areška.
"NEPRISIMENU KĄ ČIA VEIKIU"
1
• Neringa Mikalauskienė.
ŽVILGSNIS Į VAKARYKŠTĘ KULTŪRĄ
3
• VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS8
• LIŪDNAS MALONUMAS
• (PRIEŠ)PASKUTINIAI EILĖRAŠČIAI
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• True D. Rosaschi.
ATLIKIMO BEBAIMIŠKUMAS
12

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINAS, KAIP NUOJAUTA
1
• TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Vytautas Michelkevičius-Michelius.
TRUMPAS GIDAS VYKSTANTIEMS Į VENECIJĄ PASIŽIŪRĖTI MENO
15

POEZIJA 
• KĘSTUTIS NAVAKAS5

PROZA 
• Henrikas Algis Čigriejus.
GINKLAI
7

VERTIMAI 
• Andrej Chadanovič.
POEZIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
 Kęstas Kirtiklis.
KAIP MOKYTIS KALBŲ
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TEATRAS, KYLANTIS IŠ STUDENTIŠKOS LAISVĖS

KRONIKA 
• NAUJAS JAUNŲ AKTORIŲ SAMBŪRIS1
• KILMINGŲJŲ ŽURNALE – DĖMESYS LITERATŪRAI, MENUI, KULTŪRAI1
• KELIAUJI Į UŽSIENĮ – MOKYKIS RUSIŠKAI!6

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA,1
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
GIRTUOKLIAl MIESTELYJE
11

JAUNIMO PUSLAPIS

KAIP MOKYTIS KALBŲ

Kęstas Kirtiklis

[skaityti komentarus]

"Gera gimti mažame krašte..." – kadais rašė Czesławas Miłoszas. O aš galvoju: nė velnio! Na, gal ir neblogai, jei esi Miłoszas ir už tokius pasisakymus gauni Nobelio literatūros premiją. Bet tam, kad ją gautum, savo meilę mažajam kraštui reikia išpažinti bent jau lenkiškai (primiršusiems primenu: lenkiškai kalbančiųjų pasaulyje tik kokį 10 kartų daugiau nei lietuviškai). Nors, tiesą sakant, meilės išpažinimai neblogai skamba visomis kalbomis.

Bet grįžkime prie mažų ir didelių kraštų. Jei žmogus nesi Cz. Miłoszas iš Kėdainių rajono, o tik Vardenis Pavardenis iš Skuodo, Švenčionėlių ar Baisogalos? Tuomet gimti mažame krašte, matyt, ne taip gerai. Kodėl? Nagi rūpesčių daugiau.

Greičiausiai Vardenis P. niekuomet nenorės paskaityti originalo kalba Korano ar Homero eiliavimų, tikriausiai jis niekuomet negiedos mantrų sanskritu ir nesidomės kabalistinėmis permutacijomis (nors šiais laikais negali būti tuo tikras). Bet būkime optimistai: gali atsitikti ir taip, kad jis norės būti kiečiausias ir pirmasis perskaityti naujausią Hario Potterio knygą (žinoma angliškai, jei tikrai kiečiausias) ar suprasti viską, ką dainuoja Patricia Kaas (skamba neįtikimai, bet kas dabar galėtų paneigti...). Ir jau visai tikėtina, kad jam kils noras nukakti į Škotiją patobulinti braškių skynimo įgūdžių, arba į Vokietiją ir tapti autovarovu, o gal net į Ispaniją ir ką nors nudžiauti. Ir tuomet, tokių perdėm žemiškų norų apimtas Vardenis staiga susivoks, kad jo ničniekas nesupranta: anei anglai, anei turkai, anei nuolat aplink šmirinėjantys lenkai ir ukrainiečiai.

Ne, negera gimti mažame krašte, nes mūsų pasauly tik trys milijonai...

O juk reikia darbdaviui paaiškinti, kad per Jonines norėtųsi pasiimti laisvadienį, nes pas mus big holiday (suprask, didelis nugėrimas), arba kokiam sukčiui liepti atsikabinti ar paaiškinti, kad šita mašina daužta, ir lupti už ją tokią kainą grynas plėšikavimas. Tuomet ir prireikia ką nors suregzti tokia kalba, kurią moka bent keliasdešimt kartų daugiau Žemės gyventojų. Galiausiai Vardeniui Pavardeniui tenka turėti reikalų su gyvenimo universiteto (kuriame, kaip žinia, daugelis mokosi) filologijos fakultetu. O kaip tame fakultete susigaudyti?

Norint mokyti kokios nors kalbos, reikia suprasti du dalykus: pirmiausia kurią kalbą mokytis verta bei kaip jos mokytis.

Pirmasis pasirinkimas neabejotinai sunkesnis. Informuoti žmonės sako, jog šiuo metu pasaulyje kalbama maždaug šešiais tūkstančiais kalbų. Pasirinkimas daugiau nei platus. Įsivaizduokite, kas būtų, jei iš 6000 alaus rūšių reikėtų pasirinkti, kurį gerti. Kaimyninėje valstybėje yra toks posakis: "Jei nežinai, kokį alų gerti – gerk "Žigulinį". Ir problema išspręsta. Jei nežinai, kokią kalbą mokytis – mokykis pačią populiariausią, o tokia berods yra anglų.

Kodėl anglų? Na pirmiausia ja kalba gerieji ir blogieji britų salyno ir Amerikos darbdaviai. Be to, bent vienas žodis, kurį patys anglakalbiai vadina f-word (f-žodžiu, tokia keturių raidžių kombinacija), yra suprantamas daugmaž visame pasaulyje. Dar vieną pliusą teikia lietuviška švietimo sistema, uoliai propaguojanti anglų kalbą mokykloje. Todėl labai tikėtina, kad prieš pradėdami mokytis, be f-žodžio, jau žinosite ir keletą mokykloje nugirstų sudėtingiau tariamų žodžių (fazer, mazer ir kitokių). Be to, šiais mokslo garbinimo laikais, kai net supermarketo kasinininkai į darbą priimami tik su puikiomis anglų kalbos žiniomis, esama daugybės kursų ir mokyklėlių, pasiryžusių už šią, jums gyvybiškai svarbią, kalbą uždirbti pinigų, būtinų duonai (kartais net su sviestu) nusipirkti. Susimokėję už kursus, jūs anaiptol nenuskursite, mat protingam žmogui nereikia pirkti jokių angliškų knygų ar vadovėlių, skaitymo įgūdžius galėsite lavinti praktiškai visur. Trumpų angliškų tekstų su puikiais vertimais į lietuvių kalbą gausu ant dantų pastos tūtelių, šokolado pakuočių, konservų skardinių, šampūno indelių ir taip toliau. Neblogą tekstuką galima paskaityti net ant tualetinio popieriaus pakuotės.

Bet anglų kalba pasaulis, deja, nesibaigia, galite patekti į tokias vietas, kur žmonės nekalba angliškai. Grįžę iš ten galėsite su neslepiama panieka ir pasipiktinimu aiškinti, kad jie ten nekalba jokia kita kalba, tik savo, ir ko nors paklaustģ tik klapsi akim ir ausim. Bet tenai, toje tamsių žmonių šalyje, reikia kažkaip susikalbėti. Todėl neverta pamiršti ir kitokių kalbų.

Laisvu nuo "Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykių" rašymo laiku, Markas Twainas parašė kūrinėlį, skirtą "Tos siaubingos vokiečių kalbos" pašlovinimui. Didžiuma tautiečių uoliai pritaria vokiečių kalbos baisumo idėjai. Jos baisumas mums gerai žinomas dar iš tarybinių laikų: juk ja kalbėjo absoliuti dauguma blogiečių iš gausių televizinių filmų apie Didįjį Tėvynės karą! Bet kur ten televizija, dar Donelaitis nustatė, jog vokiečiai ir jų kalba – nieko gera. Galima būtų visai nieko bendra su jais neturėti, jei jie nebūtų užėmę pusės Europos ir negamintų bei neturėtų tokių gerų mašinų, šaldytuvų ir t.t. Dėl šių priežasčių vokiškai mokėti visai neblogai. Šios kalbos pagalba galima susukti visai neblogą biznį.

Na, o jei jūs sumanėte padaryti karjerą ne braškių lauke, o gerokai rimčiau, pvz., Briuselyje, tuomet jums trūks plyš reikia pramokti prancūziškai. Be to, prancūzų juk tokia graži kalba, ar ne? Jei anglų ir vokiečių kalbos atrodo pelningos, tai prancūzų jokiu būdu. Ji – tai meilės, poezijos kalba. Pasakyti je t‘aime kur kas rimčiau nei I love you (vaje, kaip nevykusiam Holivudo filme) ar juo labiau nei ich liebe dich. Prancūzų kalba labai tinka prie veido tiems, kurie yra išsilavinę arba tokiais apsimeta. Be saiko vartodami prancūziškus žodelyčius (visokiausius: bon mot, petite charme, mon cher, mes goutes ir kitokias abrakadabras) jų visiškai nesuprantantiems klausytojams sukursite protingo ir apsiskaičiusio žmogaus įspūdį. Tiesa, ne visiems, kai kurie tamsuoliai gali tokį frankofoną palaikyti paprasčiausiu prietranka. Todėl ir je t‘aime reikia sakyti ne pirmam sutiktajam (-ajai), bet tik tokiam (-iai), kuris sugebės tai įvertinti.

Jei jūs mergina, jums visai naudingos ir geidžiamos turėtų pasirodyti ispanų ir italų kalbos. Be kitų gerųjų savybių, tomis kalbomis kalbančios tautos garsėja vyrais, kurie, kaip yra tekę girdėti, yra nuostabūs meilužiai. Tiesa tai ar ne, kas čia dabar supaisys, tačiau Lietuvoje šiuo faktu šventai tikima. Alyvos į ugnį įpila futbolas, ir didžiuma damų aistringais žvilgsniais varsto Italijos ar Lotynų Amerikos futbolininkus. Tokia meilė vyrams išsilieja keistoku pavidalu, pamačiusios kelis italus ar ispanakalbius vyrus (nesvarbu gyvai ar per televizorių), kai kurios merginos puola mokytis jų kalbos ir įsimyli ją. Pakliuvęs į jų draugiją, tokių aistrų nekamuojamas asmuo būna nustebintas to, kad svarbiausius išsireiškimus dailiosios lyties atstovės pasirodo seniai ir puikiai moka, o tau belieka gėdingai vytis.

Ispanų kalba patogi dar ir tuo, jog televizija sudaro puikias galimybes jai pramokti. Kol vyksta debatai dėl rodomų filmų garsinimo ar titravimo, didžiumai Lotynų Amerikos kino epopėjų gerbėjų nei vieno, nei kito seniai nebereikia.

Portugalų – tokia nepelnytai pamiršta kalba. Na, Europoje tų portugalų ne kažin kiek, tačiau juk dar yra brazilai, geriausiomis savo savybėmis nenusileidžiantys italams ir ispanams. Plačiau susipažinti su brazilais taip pat galima futbolo dėka. Ar jie gražūs ir seksualūs, sužinoti galima įsijungus pasaulio futbolo čempionato transliacijas, geriausiai – finalą. Kuriam nors įmušus įvartį, didžiuma brazilų komandos lieka tik su trumpikėmis – grožėkitės. Gaila, nesusipratėliai operatoriai trumpai tai rodo. Be to, brazilai yra išradę daugybę kraują kaitinančių šokių, nors tam kalba, matyt, nėra būtina.

Dar viena kalba, kurios Lietuvoje dažnokai mokomasi dėl vyrų, yra arabų. Na, gal ir nehumaniškai, mūsų akimis žiūrint, jie elgiasi su moterimis, bet juk tokie gražūs ir dar apipjaustyti...

Bet nereikia nuklysti taip toli. Vertų dėmesio kalbų yra ir arčiau, pavyzdžiui, rusų. Kalba, kuria prikurta daugybė vertingų knygų ir filmų, atrodo tokia artima ir įprasta, kad jos net nereikia mokytis. Gal ir gerai. Nes jos tobulame mokėjime slypi pavojai. Kokie? Ogi staiga supratus, ką reiškia vartojamiausi šios kalbos žodžiai, kalbėjimas gali prarasti didžiulę dalį malonumo. Štai jūs aistringai šaukiate: "пошел ты на...", o lietuviškai koks puikus abiejų kalbų mokovas gali išversti: "eik tu ant vyro lytinio organo". Arba jam sinonimiškas žodis, lietuviškai verčiamas žodžiu "narys". Skamba nei šiaip, nei taip, todėl geriau nesigilinti.

Dar vertinga gali pasirodyti lenkų kalba. Seniai, labai seniai šita kalba buvo vienintelė vertinga, nelabai seniai vertinga ji buvo verslo reikalais, bet dabar, turgaus verslo nuosmukio laikais jos vertė vėlgi mažėja. Bet, kadangi pasaulis toks nenuspėjamas, ir jam pasisukus eilinės pasaulio pabaigos (ar bent jau griūties) link, turginės patirtys gali vėl atgyti. Bet nereikia į lenkų kalbą žiūrėti tik iš Varšuvos turgaus perspektyvos, juolab kad ji, kaip minėta, jau nebe taip vertinga. Reikia nepamiršti, kad devynios galybės lenkų literatūros klasikų puikių karjeros aukštumų pasiekė būdami Vilniuje, todėl juos puikiai galime prichvatizuoti ir padaryti iš jų Lietuvos kultūros grandus. Juk rašė: "Litwo! Ojczyzno moja! Ty jesteś jak zdrowie…" ir ne vienas. Be to, labai seni ir išmintingi žmonės sako, kad lenkiškai labai gerai suprantąs Dievas (ar bent jau prieš kokį šimtą metų supratęs). Todėl lenkų kalbos gali būti mokomasi kaip labai dvasingos kalbos. Nors tokiu atveju galbūt geriau lotynų.

Jei jau prabilome apie dvasingumą, tai labai dvasinga laikoma japonų kalba. Nors reikia pripažinti, kad mašinas, televizorius ir šaldytuvus japonai gamina nė kiek ne blogesnius nei vokiečiai, o gal net geresnius, bet juk niekam tai nė motais. Japonija mums – tai ne Tokijas su savo daugiaaukščiais ir mašinom, o arbata, haiku ir dzenbudizmas. Jei visai tiksliai, tai pas mus tyliai manoma, jog yra dvi Japonijos (tojotinė ir arbatinė) ir jos tarpusavyje neturi nieko bendra. Mąstant apie japonų kalbą, tai gali pasirodyti naudinga tiesa. Japonija, pasižyminti "Sony" ir "Toyota", kalba angliškai. Bet ji nesvarbi, svarbi, ta kita, dvasingoji... Ar jums jau reikia mokytis japoniškai, galima nustatyti iš kai kurių objektyvių ženklų: žydinti vyšnios šakelė jums išspaudžia ašarą, jūs visas sienas nukabinėjate piešiniais tušu, sopančiais keliais ir nugara po kelias valandas sėdite lotoso pozoje. Jei taip, jau galite mokytis.

Žinovai sako, kad dabar Europoje (toje, kuri dėl savo išdidumo nemoka ir nesimoko angliškai) paskutinis mados klyksmas yra mokytis kiniškai. Nelabai aišku kodėl, bet jei jau jie mokos, galime neatsilikti ir mes.

Užtat latvių kalba gali pasirodyti labai naudinga, jei jūs linkęs (-usi) į depresiją ir blogą nuotaiką. Latvių kalba prajuokina ir pakelia nuotaiką visai ne dėl to, kad ji juokinga. Juokingas jos derinys su lietuvių kalba. Štai Lietuvoje dažnas toks užrašas autobusuose: "už važiavimą be bilieto bauda – 20 Lt" (o dabar gal jau ir daugiau). Na ir kas? O jei jūs mokate latviškai, tai žinote, jog žodis "bauda" reiškia "malonumas". Ir tokių nesusipratimų apstu. Gaila, kad latvių vyrai nelabai įžymūs...

Dar yra Šiaurės šalių kalbos (danų, suomių, švedų, norvegų, islandų), tik kažin ar jas verta mokytis, nes ten atsidūrus susidaro įspūdis, kad jie angliškai kalba kur kas geriau nei savo gimtosiomis kalbomis.

O apskritai mokytis verta bet kurios kalbos, nes, ko gero, visai nevertingų kalbų nėra. Visos jos yra vertingos ir gražios, tiesa, reikia pastebėti, kad ne kiekvienam klausančiam. Todėl visai neblogai yra mokėti ir estiškai, ir vengriškai, ir uzbekiškai, ir net kokią kečujų ar aimarų kalbą. Tie informuoti žmonės, kurie sako, kad pasaulyje kalbama gal šešiais tūkstančiais kalbų, taip pat tvirtina, kad daugelis iš jų be galo sparčiai nyksta. O tų, nykstančių kalbų mokytis ypač verta, nes jas saugo UNESCO. Tad asmenį, normaliai pramokusį kad ir netoliese tebegyvenančių lyvių kalbos, gali apsupti tarptautinis rūpestis ir meilė.

Taigi sėkmingai apsisprendus, kurią kalbą mokytis, reikia pradėti patį procesą. Tai, viena vertus, yra lengviau, nes būdų, kaip mokytis, yra devynios galybės, antra vertus, sunkiau, nes reikalauja ne vien fantazijų ir aistrų.

Patį geriausią būdą kaip mokytis kokios nors kalbos yra nurodžiusi vienuole angliste didelėmis akimis ir dar didesniais akiniais, kadaise vienos iš televizijų eteryje. Pamenate, kaip ji išpūtus akis ir dėliodama pirštą prie vis kitų kūno vietų mokė: "listen, read, speak, write – klausyk, skaityk, kalbėk, rašyk", tik šito mažoka. Geroji vienuolė pamiršo pridurti dar vieną, netgi, ko gero, patį svarbiausią, punktą: kalk. O gal jai šiaip nesinorėjo, juk tai taip nehumaniška ir primena mokyklą su niekam nereikalingų eilėraščių apie Leniną ar Trakų pilį kalimu.

Tiesa, reikia pastebėti, kad praėjo tie laikai, kai kalimas buvo toks: atsiverti knygą, progiesmiais paskaitai, kas ten parašyta, po to staigiai užverti knygą ar užverti pabalusias akis į lubas ir taip pat progiesmiais pakartoji, ką perskaitei. Ne, dabar kalimas tapo modernizuotu ir humanizuotu veiksmu. Modernus kalikas nebetupi nuo visų užsidaręs namuose. Jis važinėja troleibusais ir autobusais, bet jo kišenės pilnos popierėlių su besimokomos kalbos žodžiais, jis juos traukia vieną po kito ir skaito. Modernus kalikas bėgioja stadione su ausinuku, tik anaiptol ne muzika dūzgena jam ausyse. Modernus kalikas gali atlikti daugybę namų ruošos darbų, būti nuostabus namų šeimininkas (-ė), tik jo namai pilni prikabinėti popieriaus lapų su gramatinėm subtilybėm, sunkiausioji dalis be abejo kabo tualete. Ir taip toliau, ir taip visur, dirbdamas, miegodamas ar sportuodamas modernusis kalikas kala. Todėl būti kaliku visai nežema ir negėdinga, ypač turint omenyje tai, kad Europos Sąjunga meta didžiules lėšas į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

Todėlei, kaip sakė vienas išminčius iš Rytų, mokytis, mokytis, mokytis...

 

Skaitytojų vertinimai


18251. Nepoetas :-) 2005-09-06 10:35
Nekaisiokit "isminciaus" is Rytu citatu kur nereikia (kaip tarybiniais laikais), nes jis tai yra pasakes viename susitikime su karo mokyklos kursantais: " Ucitsia, ucitsia i jescio raz ucitsia vojennomu delu nastojascim obrazom...". Nelabai "kertantiems" Didziojo Kaimyno kalba padesiu: "Mokytis, mokytis ir dar karta mokytis karybos is tikruju...". OK?

18253. Graikė2005-09-06 13:31
O graikų pamiršot?

18268. Nepoetas2005-09-06 21:31
O kam ta graiku kalba reikalinga??? Skaityti "Iliada" ar "Odiseja" ?! Bet tai juk senoji graiku kalba. Ja darbar niekas nakalba. Siuolaikine graiku kalba kalbama TIK Graikijoje...

18287. ....2005-09-07 15:52
gerai rašai, Kęstai, gerai

18309. lietuvis2005-09-08 20:07
pritariu Nepoetui. Be to, tas "ismincius" buvo ne is Rytu, o is Rytu Europos, tiksliau tariant, Rusijos. Jei autorius gali tik Lenino mintis pacituoti savo straispniuose, tegul neapsimetineja gudresniu, nei yra ir pasiskaito, pvz., Vakaru Europos isminciu ar Artimuju, Tolimuju Rytu etc.

18347. lauk-iux :-) 2005-09-11 01:23
Zn cinkelis

29675. kpr :-) 2006-07-17 18:17
na o kaip mokintis anglu kalbos kaip geriau kokius zodzius svarbiausia reike moketi ar mokintis ?

40494. dilde2007-08-31 14:34
...ar cia pavydit, nesupratau...(skiriu vertintojams), o kad turi laiko rasyti,tai gerai. Nes stai as skaityti nelabai...,bet atsispirt kartai..

40495. dilde2007-08-31 14:36
..va net laike-ar persokau ar atsilikau..?

47344. kacius :-) 2008-06-13 17:46
Prajuokinai Kęstai, oi prajuokinai.

47537. Rasa :-) 2008-06-25 21:06
KPR--> Stengtis mokintis visus kuriuos reikia tikraj blogiau nebus ;D

57545. bertukas :-) 2010-03-06 19:37
idomu labai idomu:D

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:51:00 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba