Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-02 nr. 3060

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
MANO DOMINI 2005
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Nijolė Regina Chijenienė.
PASAULINIS VERTĖJŲ KONGRESAS
1
• Astrida Petraitytė.
IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!
4
• NOVELISTŲ LAUKIA PETRO CVIRKOS PREMIJA5

KNYGOS 
• Vitas Areška.
"NEPRISIMENU KĄ ČIA VEIKIU"
1
• Neringa Mikalauskienė.
ŽVILGSNIS Į VAKARYKŠTĘ KULTŪRĄ
3
• VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS8
• LIŪDNAS MALONUMAS
• (PRIEŠ)PASKUTINIAI EILĖRAŠČIAI
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• True D. Rosaschi.
ATLIKIMO BEBAIMIŠKUMAS
12

DAILĖ 
 Virginijus Kinčinaitis.
VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINAS, KAIP NUOJAUTA
1
• TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Vytautas Michelkevičius-Michelius.
TRUMPAS GIDAS VYKSTANTIEMS Į VENECIJĄ PASIŽIŪRĖTI MENO
15

POEZIJA 
• KĘSTUTIS NAVAKAS5

PROZA 
• Henrikas Algis Čigriejus.
GINKLAI
7

VERTIMAI 
• Andrej Chadanovič.
POEZIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kęstas Kirtiklis.
KAIP MOKYTIS KALBŲ
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TEATRAS, KYLANTIS IŠ STUDENTIŠKOS LAISVĖS

KRONIKA 
• NAUJAS JAUNŲ AKTORIŲ SAMBŪRIS1
• KILMINGŲJŲ ŽURNALE – DĖMESYS LITERATŪRAI, MENUI, KULTŪRAI1
• KELIAUJI Į UŽSIENĮ – MOKYKIS RUSIŠKAI!6

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA,1
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
GIRTUOKLIAl MIESTELYJE
11

DAILĖ

VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"

Virginijus Kinčinaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sigitas Staniūnas. "Pasivaikščiojimas"

Pirmą kartą Lietuvoje žinomi šalies dailininkai itin didelio formato tapybos darbus kūrė ir eksponuoja viešose erdvėse – gatvėse, parkuose, aikštėse. Tokios iniciatyvos ėmėsi šeši menininkai bei telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva".

Nuo liepos 29 iki rugpjūčio 12 d. "Bitės" meno erdvių" projektas startavo Lietuvos pajūryje, kur trys menininkai tapė Tiškevičiaus parke, Palangoje, du menininkai dirbo Jūratės gatvėje, ir vienas tapytojas – Nidoje, šalia prieplaukos.

Menininkų sukurti kūriniai Palangoje ir Nidoje bus eksponuojami iki rugsėjo 4 dienos. Vėliau ši ekspozicija persikels į centrines Vilniaus miesto gatves ir aikštes. Žiemos metu kūriniai turėtų būti eksponuojami uždarose erdvėse.

Projektą inicijavo dailininkai Vilmantas Marcinkevičius ir Audrius Gražys bei telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva", o jį pradėjo įgyvendinti Vilmantas Marcinkevičius, Audrius Gražys, Dalia Kasčiūnaitė, Kęstutis Grigaliūnas, Linas Liandzbergis ir Sigitas Staniūnas.

Penkerius metus vykdomas projektas pritrauks ir daugiau Lietuvos bei užsienio menininkų, o 2009-aisiais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, sukurti tapybos darbai pretenduoja tapti didžiule ekspozicija Lietuvos sostinėje.

Atviras kūrybos procesas, viešose erdvėse eksponuojami neįprastai didelio formato tapybos kūriniai – svarbiausi šio "meno erdvių" projekto bruožai. Kultūrinė šio sumanymo nauda keleriopa, tačiau svarbiausia, kad, įgyvendinant šį projektą, patraukliai viešinama bei populiarinama kūrybos proceso, vaizduojamojo meno ir menininko vertė.

Dailininkai turėjo prisitaikyti prie permainingos gamtos bei neįprastos aplinkos. Juk vienur – medžių tankmės, kitur – gatvės reklamos. Tapybos procesą koregavo ir atmosferos kaita. Juk vienaip tapoma, kai lyja, kitaip, kai plieskia saulė. Veikė ir smalsaujantys praeiviai. Jie mielai sufleruoja, ką tapyti, gūžčioja pečiais arba susižavėję spraudžiasi keliese prie dirbančio menininko ir fotografuojasi ryškėjančių paveikslo kontūrų fone. Svarbu, kad šių paveikslų motyvus, koloritą buvo galima iš anksto numatyti. Juk juos tapė stilistiškai susiformavę menininkai.

Linas Liandzbergis savo keturiolikos kvadratinių metrų plokštumoje pateikė spalvingą kartografinę panoramą, kurioje kontūriškai susipynė žmonių figūros, žemės, miškų plotai ir upių linijos. Tačiau šią idiliją drastiškai perrėžia dvi priešingomis kryptimis judančios įstrižainės linijos – juodai raudonos kino filmų juostos. Kontrastuodamos su spalvinga "žemėlapio" plokštuma, šios juostos piešia niūrų kriminalizuotos žiniasklaidos vaizdą. Perbraukdamos paveikslo plokštumą, juostos ją griauna ir kartu stabilizuoja, beje, primindamos poilsiautojams, kokios TV laidos juos pasiglemš tamsiose rudens prieblandose.

Deja, šiam autoriui užmegzti ne tik vizualų, bet ir minties dialogą su žiūrovu kliudė jo darbo vieta. Jūratės gatvėje gausu medžių, ji marga nuo poilsiautojų virtinių ir yra spaudžiama architektūros, todėl L.Liandzbergio kūrinys tirpsta šiame spalvų ir formų triukšme. Reikia būti pastabiam, kad jį išskirtum iš visos ryškiaspalvių vaizdų gausos.

Labiau pasisekė Audriui Gražiui, toje pačioje gatvėje įsikūrusiam arčiau Vytauto gatvės. Galimybė jo kūrinį matyti iš įvairių pusių, aitriai ryškus, vitražiškai liepsnojantis jo raudonis viliojo, stabdė praeivius ir skatino juos sužinoti, kas čia taip įžūliai jiems trikdo ramiai slinkti kopų link ar į barus. Pasirodo, tai laisvai modeliuojamas, ekspresyvus, keliasluoksnis tapytojo potėpis. Būtent tai labiausiai ir išmuša atsipalaidavusį slampinėtoją iš kasdienio vizualinės informacijos ritmo. Juk mūsų rega visų pirma yra persmelkta "organizuotų", dizaineriškų, lėkštų spalvų reklaminių vaizdinių. Todėl staiga gatvėje išniręs didžiulis ekspresyvių potėpių ir siautulingų spalvų tapybos kūrinys sukrečia.

Geriausiai "meno erdvių" kūriniai pritapo Tiškevičiaus botanikos sodo pievelėse. Dalia Kasčiūnaitė, Kęstutis Grigaliūnas ir Sigitas Staniūnas suformavo savotišką paveikslų galeriją, kai vieno kūrinio sukeltą įspūdį tuoj pat papildo kito skirtingo kūrinio nuotaikos.

D. Kasčiūnaitė šį kartą apsiribojo mėlyno kolorito variacijomis ir lygų jos paveikslo paviršių vos sujudinančiomis potėpių bangelėmis. Griežtoką ir konstruktyvią paveikslo kompoziciją autorė dar labiau "atšaldė" ritmiškai išdėliotais metaliniais žiedais. Kadangi į jos darbą žvelgi jūros kryptimi, atrodo, kad batiskafu leidiesi į šaltas vandens gelmes. Tuomet belieka atsigręžti į kitą pusę, kur K. Grigaliūnas parko lankytojus pristabdo linksmu skrybėlėtų ūsorių duetu. Pasitelkęs "gerosios" animacijos ar "Šluotos" žurnalo estetiką, autorius sukūrė šmaikščią ir grafišką plombyro "reklamą". Du džigitai (praeivių sukurtas dviejų paveikslo personažų pavadinimas) spalvingai ornamentuotame ir taškuotame fone taip įsijautę laižo ledus, kad trafaretinis užrašas "Plombyras Palangoje ir žiemą yra Plombyras" labai įtikina. Tik vėliau pradedi įtarinėti, kad čia gali būti ir švelniai ironiškų užmačių tiek Palangos, tiek plombyro ledų, tiek reklamos atžvilgiu.

Dar labiau atpažįstama stilistika savo darbą atliko Sigitas Staniūnas. Jau tapymo metu šio menininko ritualinė tapybos maniera gundė vasarotojus įsijausti į tapybos veiksmą, pajusti kūno, judesio, potėpio ir spalvos vienovę, kai tapytojas, tarytum šokdamas mistinį įkvėpimo šokį, rankų pirštais ir plaštakomis didžiuliame plote lengvai plėtojo savo Tiškevičiaus parko sielų viziją. Didingų parko medžių ir slėpiningų pievelių ertmėse išnyrančios ir pranykstančios baltos suknelės, laisvas, gyvybingas potėpis, rusvas, auksinis klasikinių paveikslų koloritas S. Staniūno kūriniui suteikė išskirtinį "paveiksliškumo" bruožą, kurio taip ilgisi eilinis turistaujantis muziejų lankytojas. Todėl prie šio menininko praeiviai gausiai būriavosi tiek jam tapant, tiek palikus kūrinį akistatai su parko šešėliais, svajingais poilsiautojų būreliais ar romantiškais vienišiais, kurių atokiose Palangos vietose netrūksta. Manau, kad šią parko galeriją galėjo pratęsti kitose vietose dirbę menininkai. Juk įspūdis būtų buvęs vientisesnis, ir tapybos įtaiga būtų tik stipresnė.

Nuo grupės atskirtas ir į Nidą "ištremtas" šeštas projekto dalyvis Vilmantas Marcinkevičius ten neatrodė nei vienišas, nei silpnas. Miesto centro skvere stovintis jo ryškiaspalvis ir dinamiškas kūrinys "Pokalbis su paukščiais" į aplinką įsiveržė skaidrių, perregimų spalvų ir lengvų formų dūksmu. Autoriui būdingos įtaigios angeliškų būtybių akys, laisvos raudonų, geltonų ir mėlynų spalvų slinktys, karikatūriški paukščiai pritapo prie vasariškos savimi patenkintos, hedonistiškos Nidos atmosferos. Tai vienintelis kūrinys, kurio fone yra regimas platus marių horizontas, kūrinio matymo skalė yra įvairi ir kintanti (artėjant mašina ar pėsčiomis), o tai praplečia kūrinio spalvų, formų, potėpio suvokimą. Iš tolo šio autoriaus darbas atrodo kaip gryna abstrakcija, artėjant ryškėja figūrinės kompozicijos nuotaikos, o visai prisiartinęs jauti stipraus potėpio mostą ir įvairias dažų faktūras. Taigi praeiviui atsiveria kelios tapybos kūrinio suvokimo plotmės, jis tarytum pats tampa menininko bendraautoriu.

Būtent ši bendravimo ir bendradarbiavimo idėja padėjo verslo ir meno atstovams kartu sėkmingai pradėti įgyvendinti unikalų projektą. Juk brandžių ir savitų menininkų kūrybos stilius, jų ikonografija, mąstymo būdas yra didžiulį potencialą turintys simboliai ir vertybės. Tai suvokę, verslas ir žiniasklaida gali imtis geresnės kokybės projektų, o menininkai tampa "viešomis asmenybėmis" ir gali originaliai dalintis savo pasaulėžiūra bei vertybėmis su visuomene.

Tačiau pasvarstykime, kokį rezonansą sukelia itin viešas ir intensyviai reklamuojamas projektas, kaip jį vertina kolegos dailininkai – atsainiai praeina ar garsiai piktinasi, o gal džiaugiasi kartu su projekto dalyviais, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms ir interesams, atsirado galimybė atvirai ir su užmoju išsiveržti iš nuolatinių lankytojų šlifuojamų uždarų ekspozicijų salių? Juk taip galima atverti savo kūrybinę virtuvę, trumpam tapti aktoriumi ir pakovoti dėl daug didesnės auditorijos simpatijų.

Sutikime, reakcijos gali būti įvairios. Tai naujos menininko, meno kūrinio tapatumo paieškos. Tai eksperimentas ir projektą remiančioms firmoms. Retas meno projektas turi galimybę pasinaudoti tokiomis šiuolaikinėmis žiniasklaidos galiomis kaip "Bitės" meno erdvės". Galima klausti, ar meno pasaulis jau subrendęs tokiam viešumui, tokiai reklaminei kampanijai, ar menininkai sugeba produktyviai prisidėti prie bendros meno pasaulio, meno kūrinių, estetinių vertybių sklaidos visuomenėje? Tačiau problema slypi kitur. Juk, įgyvendinant šį projektą, atsiskleidžia esminis šiuolaikinio vizualinio pasaulio prieštaravimas tarp meniškai laisvo ir rinkoje įkalinto vaizdinio. Pirmas mums teigia, kad dar galima individo vaizduotės laisvė, antras sako, kad nereikia jokios asmeninės įsivaizdavimo laisvės ir galios, kad viskas jau padaryta ir mums belieka tik pasyviai vartoti. Būtent šiuo aspektu "meno erdvių" projektas yra įdomus, jis skatina pasigilinti į vizualinės aplinkos specifiką ir jos poveikį.

 

Skaitytojų vertinimai


21902. egidijus2006-01-29 17:52
patiko ir paroda, ir strp., maloniai pasiziurejau ir kulturos laida per TV su virginijum. aciu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:51:00 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba