Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-02 nr. 3060

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
MANO DOMINI 2005
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Nijolė Regina Chijenienė.
PASAULINIS VERTĖJŲ KONGRESAS
1
• Astrida Petraitytė.
IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!
4
• NOVELISTŲ LAUKIA PETRO CVIRKOS PREMIJA5

KNYGOS 
• Vitas Areška.
"NEPRISIMENU KĄ ČIA VEIKIU"
1
• Neringa Mikalauskienė.
ŽVILGSNIS Į VAKARYKŠTĘ KULTŪRĄ
3
• VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS8
• LIŪDNAS MALONUMAS
• (PRIEŠ)PASKUTINIAI EILĖRAŠČIAI
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• True D. Rosaschi.
ATLIKIMO BEBAIMIŠKUMAS
12

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINAS, KAIP NUOJAUTA
1
 TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Vytautas Michelkevičius-Michelius.
TRUMPAS GIDAS VYKSTANTIEMS Į VENECIJĄ PASIŽIŪRĖTI MENO
15

POEZIJA 
• KĘSTUTIS NAVAKAS5

PROZA 
• Henrikas Algis Čigriejus.
GINKLAI
7

VERTIMAI 
• Andrej Chadanovič.
POEZIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kęstas Kirtiklis.
KAIP MOKYTIS KALBŲ
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TEATRAS, KYLANTIS IŠ STUDENTIŠKOS LAISVĖS

KRONIKA 
• NAUJAS JAUNŲ AKTORIŲ SAMBŪRIS1
• KILMINGŲJŲ ŽURNALE – DĖMESYS LITERATŪRAI, MENUI, KULTŪRAI1
• KELIAUJI Į UŽSIENĮ – MOKYKIS RUSIŠKAI!6

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA,1
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
GIRTUOKLIAl MIESTELYJE
11

KINAS

TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

INICIATYVOS IR TRUPUTIS ŠOKOLADO

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Čarlis ir šokolado fabrikas"

Kino sezonas Lietuvoje prasideda gana rimtomis tarptautinėmis lietuvių iniciatyvomis. Svarbiausia iš jų – tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "Tinklai", kurį šeštus metus rengia dokumentininkas Arturas Jevdokimovas. Šis festivalis prasidėjo rugpjūčio 15 d. Palangoje, kai Vasaros estradoje Vilhelmo Čepinskio orkestras "Camerata Klaipėda" ir Andrius Mamontovas įgarsino nebylų 1913 metų filmą "Fantomasas giljotinos šešėlyje". Muziką specialiai jam sukūrė Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis. Rugsėjo 2 d. šis unikalus projektas bus parodytas ir Vilniuje, "Lietuvos" kino teatre. Rugsėjo 3 d. Vilniuje, Mokytojų namų kieme, "Tinklai" ir "Sostinės dienos" bendrai rengia trumpametražių filmų rodymą naktį atvirame ore. Rugsėjo 16-ąją kino teatre "Lietuva" ir rugsėjo 17-ąją Klaipėdos koncertų salėje kino montažo ir specialiųjų efektų pradininko George’o Melieso žymiausius filmus įgarsins specialiai šiam projektui susibūręs džiazo atlikėjų trio – Viačeslavas Ganelinas (Izraelis), Haroldas Rubinas (Izraelis) ir Arkadijus Gotesmanas (Lietuva). Bus įgarsinti Melieso filmai "Kelionė į mėnulį" (1902), "Nesutramdomi plaukai" (1904), "Undinėlė" (1904), "Užtemimas" (1907), "Pašėlusios afišos" (1906), "Neįtikėtina kelionė" (1904). Tai berods vienintelė galimybė pamatyti tiek daug šio autoriaus filmų. Beje, jo sugalvotais specialiaisiais efektais iki šiol naudojasi filmų kūrėjai.

Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje bus demonstruojamos naujausių trumpametražių filmų programos iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lietuvos, Prancūzijos, Portugalijos, Ukrainos, Japonijos, Lenkijos ir kitų pasaulio šalių. Iš viso bus parodyta per šimtą penkiasdešimt trumpametražių kino filmų, vyks susitikimai su festivalio svečiais. Festivalį atidarys specialioji programa "Europe in Shorts 8: Experimental Films" ("Europa trumpai 8: eksperimentinis kinas"), o uždarys specialioji programa "Europe in Shorts 9: Fantastic Films" ("Europa trumpai 9: fantastinis kinas"). Filmų programos sudarytos bendradarbiaujant su festivalio partneriais: Latvijos nacionaliniu kino centru, Estijos kino fondu, Švedijos, Norvegijos ir Danijos kino institutais, Lenkijos filmų platinimo agentūra, Hamburgo trumpametražių filmų agentūra, VGIK (Rusija), Aukštaisiais režisūros kursais (Rusija), "Cinecites" (Prancūzija) ir kitais.

Per šešerius metus "Tinklai" parodė daugiau kaip 600 filmų, juos pamatė ir su režisieriais, prodiuseriais, kino kritikais bendravo apie 40 000 žiūrovų. 2003 metais festivalis įstojo į Europos atvirų kino seansų asociaciją (European Open Air Screenings Association), 2005-aisiais tapo Europos kino festivalių koordinacijos (European Coordination of Film Festivals) nariu. Festivalio geografija išsiplėtė nuo Klaipėdos ir Ventės rago iki Vilniaus, Kauno ir Trakų. Tiek statistikos, o visų "Tinklų" smulkų aprašymą rasite internete adresu www.tinklai.net.

Rugsėjo 5–14 d. Palangoje dirbs "Vasaros media studija", čia bus parodyti žinomų režisierių reti darbai, dėstytojai skaitys paskaitas ir teiks asmenines konsultacijas. Šiemet kartu su "Vasaros media studija" veiks ir "Kodak" organizuojamos dirbtuvės "Stop By. Shoot Film", kuriose visi galės filmuoti su kino juosta.

Septintą kartą organizuojama "Vasaros media studija" daugiausia skirta būsimiems ir esamiems kino profesionalams. Šis vienas produktyviausių edukacinių projektų (pastaraisiais metais jis įgyvendintas Juodkrantėje) šįmet atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių ir lėčiausiai vystomų kino sričių – kino vadybą. Neseniai Europos Komisijos atliktame tyrime, kodėl europietiškas kinas neįstengia nukonkuruoti holivudiškojo, kaip viena svarbiausių priežasčių nurodyta kino propagavimo stoka.

Šiemet "Vasaros media studija" virs tarsi sumažintu profesionalios kino industrijos modeliu, kur kino mokyklų studentai bei profesionalai išmėgins jėgas prieš patekdami į kino rinką. Kaip ir kiekvienais metais, į stovyklą suvažiuos studentų iš visos Europos, dėstytojų iš įvairių Europos kino mokyklų. Dalyvių paraiškų į šį renginį visuomet sulaukiama kur kas daugiau, nei "Vasaros media studija" gali jų priglausti. Anot projekto organizatorės ir iniciatorės Inesos Kurklietytės, tokie renginiai padeda jauniems talentingiems žmonėms įsitvirtinti nedidelėje Europos kino industrijoje ir keisti tradicines kino bei jo pristatymo dogmas.

Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniuje pirmą kartą vyks devintasis Baltijos dokumentikos forumas, skirtas dokumentinių filmų ir televizijos dokumentikos prodiuseriams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos. Forumo metu prodiuseriai pristatys savo naujus projektus Baltijos ir Šiaurės šalių, Vakarų Europos televizijų ir kino fondų ekspertams, nuo kurių priklauso filmų finansavimas. Filmų peržiūros vyks "Lietuvos" kino teatre. Bus parodyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos naujausi dokumentikos darbai ir atskira BBC sudaryta programa. Lietuviškoje programoje pirmą kartą bus demonstruojamas Arūno Matelio naujas filmas "Prieš parskrendant į Žemę".

Svarbiausia repertuarinio kino naujiena – režisieriaus Timo Burtono filmas "Čarlis ir šokolado fabrikas". Saldus filmas. Ne tik todėl, kad jame viskas ir visi sukasi aplink šokoladą, iš kurio fantazija gamina ir lašinius, ir rūmus, ir indės makiažą. Ne itin maloniai saldus naujas kadaise buvusio dekadento ir ekscentriko Burtono filmas todėl, kad režisierius dar "Mano gyvenimo žuvyje" pradėjo, o "Čarlyje ir šokolado fabrike" dar patosiškiau propaguoja šeimyninių vertybių (be jokių dviprasmybių) ideologiją. Naujuose Burtono filmuose, ir ypač "Čarlyje…", vis mažiau siaubingo grožio ir gražaus siaubo, sumažėjo piktokos ironijos žmonijos bendrabūvio normų atžvilgiu, režisierius vis mažiau kalba apie tai, kad akimis matoma balta savo turiniu gali pasirodyti juoda. Nors, žinoma, ne kiekvienas sugeba taip lakoniškai ir jautriai sukurti šeimyninę idilę tik iš pakrypusio namo formos ir bendros keturių senelių lovos. Į ją įsiropštęs neturtingų ir jautrių tėvų sūnus Čarlis svajoja apie loterijos bilietą į Vilio Vonkos šokolado karalystę. Ir jį išlošia. Ir Vilis Vonka pasiūlo daug šokolado vietoj Čarlio šeimos, bet Čarlis net šokolado nekeis į tėtį, mamą ir senelius lovoje. Ir vis tiek gaus visą pasaulio šokoladą. Ar šokoladinį pasaulį? Pabrėžtinas filmo pasakiškumas ir sukurto pasaulio dirbtinumas sufleruoja, kad Burtonas nelabai tiki savo sukurtu pasauliu, o duoda žmonėms tai, ko jiems reikia. Nesunkiai gaus Čarlis tai, ko reikia žmonėms (šokolado), tik už gerą širdį ir vertybes gaus, be didelių pastangų. Kokiam kitam režisieriui galėtum sakyti komplimentus už fejerišką fantaziją, sugebėjimą visko daug prigalvoti? Burtono kūrybos kontekstas kelia jam šiek tiek didesnius reikalavimus, negu idealaus filmo – torto – visai šeimai patiekimas.

Parengė R.P.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:50:59 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba