Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-09-02 nr. 3060

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
MANO DOMINI 2005
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Nijolė Regina Chijenienė.
PASAULINIS VERTĖJŲ KONGRESAS
1
• Astrida Petraitytė.
IR IŠNIRO BANGŽUVĖ!
4
• NOVELISTŲ LAUKIA PETRO CVIRKOS PREMIJA5

KNYGOS 
• Vitas Areška.
"NEPRISIMENU KĄ ČIA VEIKIU"
1
• Neringa Mikalauskienė.
ŽVILGSNIS Į VAKARYKŠTĘ KULTŪRĄ
3
• VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS8
• LIŪDNAS MALONUMAS
• (PRIEŠ)PASKUTINIAI EILĖRAŠČIAI
• NAUJOS KNYGOS2

MUZIKA 
• True D. Rosaschi.
ATLIKIMO BEBAIMIŠKUMAS
12

DAILĖ 
• Virginijus Kinčinaitis.
VIZUALINĖS APLINKOS TRANSFORMACIJOS "MENO ERDVĖSE"
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINAS, KAIP NUOJAUTA
1
• TARPTAUTINĖS LIETUVIŲ

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Vytautas Michelkevičius-Michelius.
TRUMPAS GIDAS VYKSTANTIEMS Į VENECIJĄ PASIŽIŪRĖTI MENO
15

POEZIJA 
• KĘSTUTIS NAVAKAS5

PROZA 
• Henrikas Algis Čigriejus.
GINKLAI
7

VERTIMAI 
• Andrej Chadanovič.
POEZIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Kęstas Kirtiklis.
KAIP MOKYTIS KALBŲ
12

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TEATRAS, KYLANTIS IŠ STUDENTIŠKOS LAISVĖS

KRONIKA 
• NAUJAS JAUNŲ AKTORIŲ SAMBŪRIS1
• KILMINGŲJŲ ŽURNALE – DĖMESYS LITERATŪRAI, MENUI, KULTŪRAI1
• KELIAUJI Į UŽSIENĮ – MOKYKIS RUSIŠKAI!6

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA,
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA,1
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS FINANSINĖS PARAMOS
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
GIRTUOKLIAl MIESTELYJE
11

PAVELDAS

PIRMASIS PAVEIKSLAS ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Palmos il Giovane’s paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus"

Savaitraštyje jau buvo rašyta apie atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytus keturis XVI–XVIII a. flamandiškus ir prancūziškus gobelenus, rūmams padovanotus retus XVI bei XVIII a. grafikos kūrinius. Šiandien pristatome Valdovų rūmams Italijoje įsigytą pirmąjį paveikslą – XVI–XVII a. sandūros Venecijos dailininko Palmos il Giovane’s drobę "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus".

Kūrinio įsigijimas. 2005 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniu paštu iš Lietuvos ambasados Romoje Vilnių pasiekė ypatinga siunta – Venecijos dailininko Jacopo Negretti (Nigretti), labiau žinomo Palmos il Giovane’s pseudonimu, paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus", sukurtas apie 1600 metus. Paveikslą viename Italijos sostinės antikvariate atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerams birželio pradžioje už Lietuvos gyventojų ir išeivijos suaukotas lėšas palankiomis sąlygomis įsigijo Valdovų rūmų paramos fondas. Ne tik transportavimo, bet ir paveikslo įsigijimo, laikino saugojimo Romoje klausimus padėjo spręsti Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje ir jos darbuotojai – laikinasis reikalų patikėtinis Artūras Gailiūnas ir vyriausiasis specialistas Petras Pietaris. LR užsienio reikalų ministerija ir jos vadovas ministras Antanas Valionis, ministerijos institucijos (pvz., Lietuvos ambasados prie Šv. Sosto, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje) bei pareigūnai ir anksčiau yra talkinę Lietuvos dailės muziejui ir Valdovų rūmų paramos fondui įsigyjant bei į Lietuvą atvežant meno vertybes (pvz., 2005 m. Valdovų rūmams įsigytus du gobelenus, kurie nuo liepos 6 d. eksponuojami Taikomosios dailės muziejuje), rengiant tarptautines parodas.

Atranka ir ekspertavimas. Informaciją apie Italijos antikvariatų rinkoje esantį Palmos il Giovane’s paveikslą surinko, pateikė bei šį kūrinį įsigyti atkuriamiems Valdovų rūmams rekomendavo Lietuvos dailės muziejus, kuris LR kultūros ministerijos pavedimu kuria ir įgyvendina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą. Šis ir kiti Valdovų rūmams įsigyjami meno kūriniai, kitos istorinės vertybės atrenkamos griežtai laikantis įsigyjamų vertybių istorinės priklausomybės, autorystės, meninio lygio, stilistikos, tipologijos, tematikos, geografijos, chronologijos ir kitų atrankos kriterijų. Kiekvienas Valdovų rūmams atrinktas įsigyti kūrinys nustatyta tvarka įvertinamas mažiausiai dviejų nepriklausomų ekspertų, ir tik tuomet sprendžiama, ar verta jį įsigyti.

Prieš įsigyjant Palmos il Giovane’s paveikslą "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" ekspertines išvadas pateikė italų meno istorikas, Caravaggio bei Italijos baroko tapybos, XVIII a. grafikos tyrinėtojas, Romos universiteto profesorius Maurizio Marini’s (g. 1942). Tai vienas autoritetingiausių baroko tapybos specialistų šiandieninėje Italijoje, kurio studijos leidžiamos italų, vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis (pvz., apie dailininkus Caravaggio, Diego Velazquezą ir kt.). M. Marini’s – daugelio pasaulio muziejų (Madrido Prado, Milano Palazzo Reale, Bergamo "Accademia Carrara", Palermo "Palazzo Zijno", Romos "Palazzo Venezia", Tokijo "Teyen Metropolitan", Niujorko "Metropolitan" ir kitų) ekspertas. Jis yra apdovanotas Kazertos miesto Vanvitelli’o (1988), Italijos Respublikos Ministro pirmininko (1989) premijomis, o 1996 ir 2001 m. ant Kapitolijaus kalvos jam dukart įteikta prestižinė premija "Premio Roma" už meno tyrimus ir jų propagavimą. Profesorius 1991 m. buvo apdovanotas Šv. Mauricijaus ir Lazaro ordinu už nuopelnus kultūrai, o 1996 m. paskelbtas Karavadžo miesto garbės piliečiu. Be M. Marini’o, pastabų apie Valdovų rūmams norimą įsigyti Palmos il Giovane’s paveikslą pareiškė ir Lietuvos menotyrininkės – Vilniaus dailės akademijos Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Ieva Kuizinienė bei Lietuvos dailės muziejaus senosios tapybos rinkinio tyrinėtoja, katalogo "Lietuvos sakralinė dailė" I tomo ("Tapyba, skulptūra, grafika") sudarytoja Dalia Tarandaitė. Po ekspertų išvadų nelikus abejonių dėl kūrinio autorystės ir jo sukūrimo meto, su Romos antikvariato savininku pavykus sutarti tinkamą kainą, paveikslą buvo nutarta įsigyti atkuriamiems Valdovų rūmams.

Įsigijimo argumentai. Palmos il Giovane’s paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams buvo atrinktas neatsitiktinai. Šio vieno garsiausių Venecijos manierizmo ir ankstyvojo baroko dalininkų kūryba dažnai gretinama su Tiziano Vecellio (1477–1576) ir Jacopo Tintoretto (1518–1594). Jo paveikslų tikrai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos (1587–1632) tapybos rinkinyje, kuris buvo sukauptas nupirkus paveikslų Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, Antverpene, taip pat gavus didelę Mantujos kunigaikščio dovaną. Minima, jog Žygimanto Vazos agentas Venecijoje iš Palmos il Giovane’s yra pirkęs paveikslą "Švč. M. Marija su šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Stanislovu", kurio likimas nėra žinomas. Šio dailininko kūriniai minimi ir 1673 m. Paryžiuje įvykusio aukciono dokumentuose, kai po Žygimanto Vazos sūnaus Jono Kazimiero, atsisakiusio Lietuvos ir Lenkijos valdovo sosto ir paskutiniuosius gyvenimo metus praleidusio Prancūzijoje, mirties buvo parduodama Vazų dinastijos meno kūrinių kolekcija, Jono Kazimiero Vazos išsigabenta į Prancūziją. Mecenatinėmis iniciatyvomis pasižymėjusių, gerą išsilavinimą ir puikią estetinę pajautą turėjusių bei didelius reikalavimus kūrėjams kėlusių Vazų dinastijos atstovų XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje sukauptame paveikslų rinkinyje, be Palmos il Giovane’s drobių, taip pat buvo italų, vokiečių, austrų, flamandų dailininkų – Tommaso Dolabellos, Guido Reni’o, Pietro Beretini’o da Cortonos, Jano Brueghelio, Peterio Pauliaus Rubenso, Anthonio van Ducko, Jacobo Jordaenso, Rembrandto van Rijno, Luco Cranacho, Josepho Heintzo, Bartholomäuso Strobelio, Bartholomäuso Sprangerio ir kitų kūrinių. Šių ir kitų dailininkų paveikslai puošė Vazų dinastijos rezidencinių rūmų Krokuvoje, Varšuvoje ir Vilniuje interjerus. Vazos, kaip ir kiti Europos valdovai, keliaudami dažnai vežiojosi savo meno rinkinius, baldus iš vienos rezidencijos į kitą. Tad XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje minėtų dailininkų darbai neabejotinai ne kartą yra puošę ir Vilniaus rūmų sienas. Vazų dinastijos valdovų, kurie XVII a. pradžioje ankstyvojo baroko stiliumi perstatė Valdovų rūmus Vilniuje ir čia dažnai rezidavo, paveikslų kolekcija buvo pradėta skaidyti XVII a. vidurio karų su Maskva ir Švedija metu. Per 200 paveikslų kaip karo grobis buvo išgabenta į Švediją, o 1673 m. Paryžiaus aukciono kataloge minima dar 150 parduotų paveikslų. Daugumos jų likimas nėra žinomas, jie neidentifikuoti. Vos keli žinomi Vazų kolekcijos kūriniai šiandien yra Krokuvos Vavelio ir Varšuvos karališkose pilyse (Lenkija), Dresdeno paveikslų galerijoje, Bavarijos valstybės paveikslų rinkiniuose (Vokietija). Taigi Valdovų rūmams Italijoje įsigytas italų dailininko Palmos il Giovane’s, kurio kūrinių, kaip minėta, neabejotinai būta Vazų dinastijos atstovų meno rinkiniuose, paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" ateityje pagrįstai papuoš atkuriamų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje vieną iš Vazų laikų ankstyvojo baroko salių. Beje, religinis kūrinio siužetas – pasaulio Atpirkėjo kančios tema – buvo vienas svarių įsigijimo argumentų. Žygimantas Vaza, savo motinos Kotrynos Jogailaitės rūpesčiu auklėtas jėzuitų, buvo itin uolus katalikas, giliai suvokė Kristaus kančios slėpinį, jo prasmę ir reikšmę žmonijos išganymo istorijoje, skatino pagarbą Dievo Motinai ir jos kulto plėtrą.

iliustracija
Akvarelinis piešinys, priskiriamas Palmai il Giovane’i, buvęs įsigyto paveikslo eskizas

Trumpas siužeto apibūdinimas. Palmos il Giovane’s paveikslas "Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus" (drobė, aliejus; 0,85x0,79 m) yra daugiafigūrė kompozicija, ikonografiškai originaliai atkurianti vieną Kristaus kančios siužetą – Apraudojimą, vykusį iškart po Ėmimo nuo kryžiaus (Mt 27, 57–58; Mk 15, 42–46; Lk 23, 50–54; Jn 19, 38–40). Apraudojimo scena, kaip ir Pieta, kurios išplėstiniu siužetu ir laikomas Apraudojimas, Evangelijose neminima. Jos vaizdavimas remiasi Bizantijoje susiformavusia tradicija, XIII–XIV a. mistine literatūra ir ypač šv. Brigitos (1303–1373) Kristaus kančios regėjimų aprašymais. Jau nuo XII a. Apraudojimo scena dažnai vaizduojama Bizantijos mene, kuris turėjo įtakos šio siužeto populiarėjimui XIII a. Vakarų Europos dailėje bei jo tradicinės ikonografinės schemos susiformavimui. Apraudojimo scenoje, kurią dažnai yra tapę garsiausi Europos dailininkai, paprastai vaizduojami tie patys asmenys, kaip ir Ėmimo nuo kryžiaus siužete. Palmos il Giovane’s sukurtame originalios kompozicijos paveiksle, be mirusio Kristaus, jų – net aštuoni: švč. M. Marija, šv. Marija Magdalietė, Klopo žmona Marija, šv. Jonas Evangelistas, Juozapas Arimatietis, Nikodemas ir dar dvi Dievo Motiną atlydėjusios moterys. Paveikslo centre vaizduojamas nuimto nuo kryžiaus Išganytojo kūnas sulinkusiomis kojomis, kurį, kaip kartais būta Ėmimo nuo kryžiaus siužetą kūrusių manierizmo ir baroko dailininkų darbuose, iš nugaros prilaiko šv. Jonas. Kairėje kompozicijos pusėje pavaizduota sielvarto iškankinta švč. M. Marija, sukniubusi ir prigludusi prie Sūnaus dešinės rankos. Greta jos sunėręs rankas maldai žvelgiantis į Kristaus veidą greičiausiai yra Juozapas Arimatietis (Mt 27, 57–60; Mk 15, 43–47; Lk 23, 50–53; Jn 19, 38–42), Jėzaus slaptas mokinys, turtingas žydas, gavęs Poncijaus Piloto leidimą nuimti Jėzaus kūną nuo kryžiaus, parūpinęs įkapių drobulę bei skyręs jam palaidoti sau įsirengtą kapą. Kiek atokiau pavaizduotas vyresnis vyras kuklesniu apdaru – Nikodemas (Jn 3, 1–21; 7, 50–52; 19, 30), fariziejus bei žydų tarybos narys, abejojęs Jėzaus dieviškumu, bet prieštaravęs jo pasmerkimui, o ant Golgotos kalno atsinešęs kvepalų mirusio Išganytojo kūnui įtrinti. Dešinės paveikslo pusės priekyje dailininkas, kaip buvo įprasta Katalikiškosios reformos laikmečiu, išraiškingai nutapė vilkinčią puošniais drabužiais bei klūpančią šv. Mariją Magdalietę. Tačiau ji pavaizduota ne tradiciškai apkabinusi Išganytojo kojas, bet tiesianti ranką ir, matyt, pasirengusi ištepti Kristaus kūną Nikodemo atsineštu miros ir alavijo mišiniu (Jn 19, 39). Už jos, kiek palinkusi prie Jėzaus kūno, matyt, pavaizduota Klopo žmona Marija, Dievo Motinos sesuo (Mt 27, 56.61; 28, 1–10; Mk 15, 40; 16, 1–8; Lk 23, 55–56; 24, 10; Jn 19, 25). Pagrindinės ir kitos paveikslo siužeto figūros dailininko sukomponuotos manierizmui būdingu šviesos ir tamsos antitezės principu, kurį Palmos il Giovane’s turėjo pažinti iš Michelangelo Buonarroti kūrybos studijų Romoje. Centrinę kompozicijos vietą užimanti, jos ašis esanti mirusio Kristaus figūra, apsupta balta drobule, labiausiai išryškinta šviesos. Kuo toliau nuo Kristaus sugrupuotos figūros, tuo labiau jos skęsta prieblandoje. Tamsiame paveikslo fone bei po figūrų kojomis dailininkas nenutapė jokių tradicinių Kristaus kančios atributų, kuriuos dažniausiai vaizduodavo ankstesni – gotikos ir Renesanso – meistrai. Dramatiškas scenos įspūdis kuriamas jau manierizmui ir barokui būdingomis priemonėmis – šviesokaita, sodrių kontrastingų spalvų derme, sustingusių figūrų judesių, drabužių klosčių dinamiška išraiška.

B.d.

 

Skaitytojų vertinimai


18330. krapas garbiniuotas2005-09-09 18:59
Nysūprantū -cia ka, piaras? Man asmeniskai sitie- tipo valdovu- rumai yra toks pats negrazus zodis, kaipo ir stiliaus zurnaliuko tipo "stilius". Ir jokie genialiai sventi paveikslai reikalo nepataisys:((

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:50:50 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba