Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-02-20 nr. 2989

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Eugenijus Ališanka.
PO ŽUVIES ŽENKLU
8
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Lietuvių PEN centro skiltis.
NE TOKIA JAU IŠTVIRKUSI
4
• ĮTEIKTAS "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"1
• ŠNEKA SU KNYGŲ LEIDĖJU5

KNYGŲ MUGĖS AKTUALIJOS 
• KULTŪROS REIŠKINYS AR TURGUS?...23

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ8

PROZA 
• Gintautas Valius.
LYG SAVAS ŠEŠĖLIS
3

VERTIMAI 
• TADEUSZ RÓŻEWICZ2

KNYGOS 
• Nerijus Brazauskas.
VIENO MIESTO EMIGRANTAI
1
• MODERNIZMAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE7
• Domas Azarevičius.
VABZDŽIAI SAKUOSE
6
• POETAI IR TANKISTAI1
• MEILĖ PAGAL JUOZAPĄ2
• LETOS PLIAŽAI SAULĖTI
• GIMTOJI EUROPA2
• NAUJOS KNYGOS2

PAVELDAS 
• VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MENO TVANAS NAUJOJOJE SAVIVALDYBĖJE
1

MUZIKA 
• Kompozitoriai prieš 20 metų ir dabar.
ŠARŪNAS NAKAS: "NORAS KURTI TOBULĄ MUZIKĄ TĖRA BLEFAS"
6
• "AŠ IŠEINU Į SCENĄ IR VISKĄ UŽMIRŠTU"5
• in memoriam.
PRANAS SLIŽYS (1915.XII.16-2004.II.15)

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
PAKITUSI BERLYNALĖ

KULTŪRA 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
JUOZO BAGDONO SPALVŲ IR ERDVIŲ VIZIJOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GERO APETITO!11

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Agota Nera.
ANTIBEIGBEDERIS ARBA HALIUCINUOJANTI ALISA
14

KRONIKA 
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ABSTRAKTAUS MENO IŠTAKOS, ARBA ČIURLIONIS PARYŽIUJE
1
• STILIUS: AIŠKIAREGIAI
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ
 in memoriam.
VYTAUTAS KUBILIUS (1926.XI.23–2004.II.17)
2
• 10 PASTRAIPŲ APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ4
• SUDUŽO LITERATŪROLOGINĖ VISATA3

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
GAISRININKŲ LEGENDOS
19

KRONIKA

VYTAUTAS KUBILIUS (1926.XI.23–2004.II.17)

in memoriam

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Kubilius
Arnoldo Baryso nuotrauka

2004 m. vasario 17 d. eidamas 78 metus tragiškai žuvo įžymus literatūros kritikas, literatūrologas, profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1956-ųjų. Žuvo, jam būdingu energingu žingsniu skubėdamas per gatvę, vos prieš keliolika minučių dar diskutavęs su kolegomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dėl būsimų darbų, dar spėjęs tądien ne vienam padovanoti savo dvasingo intelekto ir nepakartojamo sąmojo žiežirbų. Išėjo į Kitą pasaulį, nusinešdamas įdomiausių veikalų sumanymus.

Velionis gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Aukštadvario kaime (Rokiškio apskrityje), mokėsi Vilkijos gimnazijoje, studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose lietuvių filologiją. Pasirinko sprangią, bet širdžiai mielą savosios literatūros tyrinėtojo, puoselėtojo, skleidėjo dalią.

Nuo 1952 iki 2002 metų dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute – buvo aspirantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovas, instituto tarybos pirmininkas. Petro Vileišio rūmai jam buvo be galo svarbi gyvenimo dalis. Kaip ir lietuvių literatūra, kuriai jis visad ištikimai tarnavo, būdamas drauge ir reiklus įsimylėjėlis, ir uoliausias tarnas, ir rūpestingas šeimininkas.

Jam rūpėjo ne tik literatūra, bet ir visa Lietuvos kultūra, švietimas, mokslas, visuomenės būklė, tautos likimas. Didžiausia, sovietmečiu puoselėta V.Kubiliaus svajonė – nepriklausoma valstybė. Su kokiu džiaugsmu, degančiomis akimis jis sutiko Nepriklausomybės atkūrimą, puolė įvykių sūkurin, bėgo į įvairiausius renginius, įtikinėjo, išgyveno, organizavo. Jis kūrė Lietuvos piliečių chartiją, buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato ir Senato narys, vadovavo Lietuvių literatūros katedrai (1992–1995).

Jau pirmuosiuose darbuose (ypač "Naujų kelių ieškant", 1964, "Talento mįslės", 1972) atsiskleidė V.Kubiliaus, įžvalgaus tyrinėtojo, jautriai vertinančio ir perspektyvius meninius poslinkius įžiūrinčio literatūros kritiko talentas. Atkakliai plušėdamas, jis ištobulino savąją literatūros vertybių pagavą, išsiugdė analitinius sugebėjimus literatūros tyrinėtojo, lanksčiai taikančio kuo įvairiausias metodologines nuostatas.

Institute V.Kubilius parengė daktaro, habilituoto daktaro disertacijas, rašė "Lietuvių literatūros istorijos" keturtomį (1957–1968) ir dvitomį (1979–1982), "Lithuanian Literature" (1997), buvo daugelio kitų kolektyvinių darbų – "Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai" (1969), "Literatūros teorijos apybraiža" (1982), "Rašytojas pokario metais" (1991), "XX amžiaus lietuvių literatūra" (1994), "Lietuvių literatūros enciklopedija" (2001) ir kt. – redaktorius ir bendraautoris. Plušo, nuolat daužomas ideologinių prievaizdų, bet nelabai atsižvelgdamas į jų pamokas.

Vytautas Kubilius yra per dvidešimties knygų autorius. Jis parašė monografijas apie daugelį žymių lietuvių rašytojų – T.Tilvytį, J.Janonį, S.Nėrį, K.Borutą, I.Simonaitytę, J.Aistį, A.Vaičiulaitį, O.Pleirytę-Vaidilutę ir K.Puidą bei kitus, paskelbė didelių mokslinių veikalų: "Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas" (1983), "XX amžiaus lietuvių lyrika" (1982), "Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje" (1993), "XX amžiaus literatūros istorija" (1995), studiją apie lietuvių literatūrą vokietmečiu "Neparklupdyta mūza" (2001), straipsnių rinkinius "Problemos ir situacijos" (1990), "Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje" (2003), "Literatūra istorijos lūžyje" (1997), daug kitų teorinių ir istoriografinių tyrinėjimų. Parengė dvitomę lietuvių poezijos antologiją, V.Mačernio, J.Aisčio ir kitų kūrybos leidinius.

Jam rūpėjo komparatyvistiniai literatūros mokslo aspektai, ryšiai su kitomis kultūromis. Lietuvių literatūrą pasauliui jis pristatė vokiečių ("Literatur in Freiheit und Unfreiheit", 2002) ir kitomis kalbomis. Reikšmingos mokslinės V.Kubiliaus publikacijos pasirodė Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Neišmatuojamas velionio indėlis, ugdant literatūros tyrinėtojus: kaip instituto mokslininkas ir kaip Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, jis buvo dešimčių disertacijų vadovas ir oponentas, gynimo komitetų narys. V.Kubilius priklausė daugelio mokslo ir kultūros institucijų komisijoms, buvo Lietuvos valstybinio Mokslo ir studijų fondo Humanitarinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkas.

Šimtuose literatūros kritikos, kultūrinės bei politinės publicistikos straipsnių velionis gebėjo perteikti didžiulę intelektualinę patirtį, emocinę ir poleminę aistrą, begalinį rūpestį dėl tautinės kultūros, mūsų valstybės likimo.

Vytautas Kubilius ištisus dešimtmečius buvo tauriausias moralinis autoritetas, kurio vertinimai skatino ir padėjo formuoti visą lietuvių kultūros vyksmą.

Lietuvių literatūros mokslas, lietuvių literatūra, visa Lietuvos kultūra patyrė milžinišką netektį.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos rašytojų sąjunga

Vytauto Didžiojo universitetas

 

Skaitytojų vertinimai


6492. bakalaurantas2004-02-24 14:26
Buvo habilituotas daktaras, bet mire.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:50:16 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba