Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-02-20 nr. 2989

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Eugenijus Ališanka.
PO ŽUVIES ŽENKLU
8
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Lietuvių PEN centro skiltis.
NE TOKIA JAU IŠTVIRKUSI
4
• ĮTEIKTAS "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"1
 ŠNEKA SU KNYGŲ LEIDĖJU5

KNYGŲ MUGĖS AKTUALIJOS 
• KULTŪROS REIŠKINYS AR TURGUS?...23

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ8

PROZA 
• Gintautas Valius.
LYG SAVAS ŠEŠĖLIS
3

VERTIMAI 
• TADEUSZ RÓŻEWICZ2

KNYGOS 
• Nerijus Brazauskas.
VIENO MIESTO EMIGRANTAI
1
• MODERNIZMAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE7
• Domas Azarevičius.
VABZDŽIAI SAKUOSE
6
• POETAI IR TANKISTAI1
• MEILĖ PAGAL JUOZAPĄ2
• LETOS PLIAŽAI SAULĖTI
• GIMTOJI EUROPA2
• NAUJOS KNYGOS2

PAVELDAS 
• VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MENO TVANAS NAUJOJOJE SAVIVALDYBĖJE
1

MUZIKA 
• Kompozitoriai prieš 20 metų ir dabar.
ŠARŪNAS NAKAS: "NORAS KURTI TOBULĄ MUZIKĄ TĖRA BLEFAS"
6
• "AŠ IŠEINU Į SCENĄ IR VISKĄ UŽMIRŠTU"5
• in memoriam.
PRANAS SLIŽYS (1915.XII.16-2004.II.15)

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
PAKITUSI BERLYNALĖ

KULTŪRA 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
JUOZO BAGDONO SPALVŲ IR ERDVIŲ VIZIJOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GERO APETITO!11

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Agota Nera.
ANTIBEIGBEDERIS ARBA HALIUCINUOJANTI ALISA
14

KRONIKA 
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ABSTRAKTAUS MENO IŠTAKOS, ARBA ČIURLIONIS PARYŽIUJE
1
• STILIUS: AIŠKIAREGIAI
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ
• in memoriam.
VYTAUTAS KUBILIUS (1926.XI.23–2004.II.17)
2
• 10 PASTRAIPŲ APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ4
• SUDUŽO LITERATŪROLOGINĖ VISATA3

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
GAISRININKŲ LEGENDOS
19

AKTUALIJOS

ŠNEKA SU KNYGŲ LEIDĖJU

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valentinas Sventickas
Gintaro Žilio nuotrauka

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiąjį redaktorių VALENTINĄ SVENTICKĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

Žiūrint į visas knygų muges tiek Lietuvoje, tiek ir užsieniuose, kyla klausimas, kas tai per reiškinys? Turgus ar kultūrinės sklaidos bei raiškos erdvė?

Jeigu apie Vilniaus knygų mugę kalbėsim, tai reikia pasakyti mažiausiai du aspektus. Jos ypatumas yra tas, kad joje parduodamos knygos. Daugelyje tarptautinių knygų mugių to nedaroma. Ten parduodamos teisės leisti, versti knygas, vyksta derybos ir taip toliau. Ir tai, kad mūsų mugėje parduodamos knygos, ją savaip nuspalvina, iš dalies ir prisišaukia nemažą būrį žmonių. Jie čia gali pamatyti visumą, kas naujesnio, geresnio yra išleista, beje, gali čia šiek tiek pigiau negu knygyne nusipirkti knygą. O antrasis aspektas, kuris pamažu tampa net svarbesnis, tai yra tam tikras knygų paradas, paroda, ką šiuo metu kiekviena leidykla daro, kaip jų knygos atrodo, kokios leidybos tendencijos, koks kūrinių, autorių pasirinkimas, kaip knygos ar jų grupės jungiamos į ciklus, kaip apipavidalinamos serijos. Taigi šis paradas, man atrodo, turi reikšmę, nes kuo toliau, tuo dažniau žmonės rinksis knygynuose knygas pagal leidyklos vardą.

Tai leidyklos ženklas. Ar manote, kad jūsų leidyklos ženklas kuo nors išsiskiria iš kitų? Ar kuo nors reikšmingesnis už kitų leidyklų ženklus? Ir ar dalyvavimas šiame knygų "šou" jūsų ženklą padaro kuo nors geresnį?

Žinoma, yra ir vertybinių to ženklo aspektų, bet jis padeda atpažinti ir specifiką. Dėl vertybinio aspekto nesiginčijama, nes LRS leidykla kūriniams kelia gana aukštus kriterijus, ar tai būtų lietuvių, ar pasaulio autorių kūriniai, kuriuos pasirenkame. Šiuo požiūriu esame panašūs vos į keletą Lietuvos leidyklų. Vis dėlto profesionalumo reikalavimai yra gana dideli, ir jeigu žmogus nori geros, rimtos literatūros, deramai parengtos spaudai ir gerai išleistos, tai jis turėtų prisirišti prie šios leidyklos. Kitas dalykas yra sužinojimas, kad mūsų leidykla yra ta, kuri leidžia būtent tokią literatūrą.

Antras aspektas, kad mūsų leidykla leidžia daugiausia dabartinę lietuvių autorių kūrybą, ji yra atidi literatūros klasikai, tai, kuri sovietmečiu nebuvo leidžiama, bei išeivijos kūrybai, o iš pasaulio literatūros renkamės tikrąją literatūrą – tiek klasiką, tiek dabartinius autorius, kurie yra pripažinti. Visi šie dalykai padeda atpažinti mūsų specifiką, o tai mums yra svarbu. Žmogus, atėjęs į leidyklą, mūsų knygas atpažįsta ir jau žino, kad mūsų leista knyga jo nenuvils. Mūsų ženklas žmogui jau yra tam tikras orientyras.

Suprantama, jūsų leidyklos ženklas įpareigoja, tačiau kiekvienas leidėjas turi ir skaičiuoti. Jei leisi vien rimtas knygas, gali greitai išlėkti per kaminą. Ar nekyla pagundų "pavaryti" ir tokios literatūros, kuri duotų gražaus pinigėlio?

Mes čia ieškom tokio aukso vidurio, nes jei pradėtų vyrauti tas komercinis interesas, tada nebeleistume daugiau nei dešimt poezijos knygų, novelistikos ar kitos rimtos literatūros, nes tokios knygos pelno leidėjui nežada. Mes džiaugiamės, jei pavyksta tokių knygų visą tiražą parduoti. Suprantama, daugiau turėtume kreipti dėmesio į kai kuriuos lietuvių autorius, nes turime rašytojų, kurių kūryba yra vis dėlto neblogai perkama. Tikimės, kad, išleidę Renatos Šerelytės romaną, mes jį ir parduosime, Romualdo Granausko romanas "Duburys" išėjo gana rizikingu 3000 egzempliorių tiražu, ir mums sekasi jį pardavinėti. Knyga neblogai perkama. Taigi iš tokių leidinių atsiranda pinigėlių leidyklai dirbti toliau, kad tuo pelnu pridengtume ir tą vadinamą "nuostolingą" leidinį. Man labiau norėtųsi, kad būtų daugiau verstinės literatūros, kuri būtų ir gera, ir turėtų komercinį pasisekimą. Ne tiek svarbu, ar žmogus tą knygą skaito, ar neskaito, bet gerą autorių gerai ir perka, nes supranta, kad reikia namuose turėti pasaulinės literatūros klasiką. Bet būna, kad ir nepasiseka Lietuvoje įpiršti knygos, nors ji būtų ir labai gera. Ir ką tu, žmogau, padarysi.

Bet yra ir tokių lentyninių knygų, kurias gali skaityti po puslapį visą gyvenimą, tačiau supranti, kad vieno gyvenimo yra per maža joms perskaityti. Vis dėlto lentynoje jos turi būti. Man atrodo, kad jūsų leidykla tokių knygų nelabai leidžia. Labiau orientuojatės į šiandienos knygą. Tokia turi daugiau šansų gauti paramą iš Kultūros ministerijos. Tačiau yra ir jūsų leidyklos leidžiamų knygų, į kurių nugarėles žiūrėdamas aš suvokiu, kad jų aš niekad neskaitysiu.

Pasiūlyti žmonėms knygas, kurių jiems reikia šiandien, kurias jie tuoj pat ims skaityti, yra mūsų gyvas interesas, nes iš to leidykla gali pragyventi, ir mes negalime ignoruoti šitos orientacijos. Ir tikrai nemaža dalis knygų yra leidžiama su šitokia viltim ir su šitokia orientacija. Bet tarp tų, kurias leidžiame, yra ir nemaža dalis tokių, kurias tu parsinešęs įdėsi į lentyną ir išsitrauksi, kai būsi atitinkamai nusiteikęs ar kai tau jos prireiks studijoms, tyrinėjimams. Pavyzdžiui, dabar išėjo Juozo Keliuočio knyga – tai, ko dar nebuvo išleista. Čia ir autobiografija, ir dar kai kas. Ir nebūtinai žmogus tuoj pat griebs ją skaityti. Tarkim, ir Vaidoto Daunio knyga, kur yra sutelkta visa jo literatūros kritika, ten yra ir jo diplominis darbas, tačiau negi tai knyga, kurią tuoj pat čiupsi ir skaitysi?.. Gal žmogus tokią knygą nusiperka dėl to, kad mano, jog jam kada nors gali jos reikėti, kai, sakysim, prisiminęs Vaidotą Daunį, norės sužinoti, ką jis tada rašė. Pagaliau, jei šnekame apie poeziją, tai, pavyzdžiui, R.M.Rilke – negi tai ta knyga, kurią čia pat pulsi ir skaitysi?.. Poeziją skaitai, kai yra tam tikra nuotaika, dvasinė būsena ar poreikis. Taigi ir tos knygos labai įvairiai "vaikšto".

Bet konjunktūra yra tokia, kad ir kitos leidyklos stengiasi nusistverti autorius ar knygas, kurios duotų komercinę naudą.. Ar jūs dalyvaujate tokiose komercinėse dvikovose dėl autorių ar leidinių ir ar jaučiate tą rinkos sąlygotą įtampą?

Kai kuriais atvejais mes esame nepajėgūs dalyvauti kovoje dėl vieno ar kito autoriaus, kurio knyga galėtų tikrai išeiti dideliu tiražu (gera ar bloga – čia kitas klausimas, bet tiražas galėtų būti geras). Priežastis ta, kad komercines varžybas visą laiką laimi tie, kurie turi apyvartinių lėšų. Jie iš karto tariasi su autorium, sako, – mes galime sumokėti tiek ir tiek. Tuo tarpu mes tiek negalime pasiūlyti, nors čia irgi yra mitų. Kai kuriais atvejais net ir populiaresnę prozą rašančiam žmogui mes visiškai neblogai galėtume atlyginti, bet jis mąsto: "Aha, yra leidykla "Alma littera", kuri leidžia maždaug trijų šimtų pavadinimų knygas, vadovėlius, tad gali vienu leidiniu pridengti kitus". Ir autorius pradeda manyti, kad ta leidykla turi galimybių sumokėti daugiau, tad ten mėgina savo rankraštį nešti. Taigi mūsų šansas yra – tas nuolatinis ryšys su rašytojais, jų žinojimas ir supratimas, kaip jų knyga atrodys, kaip jie bus pasitikti… Gal gražiau, negu ten, kur kokie nors slibinai dirba. Taigi tokie ir šansai. Visokiais būdais mes bandome tuos autorius, kuriuos norėtume suvokti kaip savo, kaip nors pritraukti, užmegzti su jais kokį nors pastovesnį ryšį sutartimis ar kokiais nors kitokiais įsipareigojimais. To darbo mes imamės tiek, kiek pajėgiam.

Nukrypkim į šalį. Pastarųjų mėnesių gyvenimo patirtis rodo, kad visuomenę imta skirstyti (visiškai neaišku, kokiais parametrais) į elitą ir vos ne į "tamsuolius". Žiūrėdamas į jūsų leidyklos darbą, aš imu suvokti, kad tai, ką veikiate, orientuota į elitinį skonį. Jūsų išleistą knygą neims į rankas tas, kuris per dešimtmetį perskaito vieną knygą – "Durnių laivą". Kartais žmogus renkasi knygą pagal tai, kiek ji atliepia įtampas, susikaupusias visuomenėje. Tai knygos – lyg kokios televizijos šou laidos, tačiau jos turi savo skaitytoją, kuris neužmiršęs raidžių.

Sunku čia būtų apibrėžti sąvokas. Tarkim, išleistas Biliūnas – kam jis skirtas? Elitui ar ne elitui? Aš įsivaizduoju, kad gera literatūra gali turėti skaitytojų visuose visuomenės ratuose ir sluoksniuose. Kiek man tenka bendrauti su skaitytojais įvairiose auditorijose, matau, kad jie paneigia tuos sulėkštėjusius mitus. Sutinki patį paprasčiausią kaimo žmogų ar kokios nors techninės specialybės atstovą, manai, kad jam vien detektyvai rūpi, o pasirodo, kad jis visai gražiai ima į rankas pačias naujausias lietuviškas knygas. Daug mūsų leidžiamų knygų turi labai universalią paskirtį. Yra žmonių, kurie mėgsta skaityti detektyvus, meilės romanus ar kokius "snukiamušius". Tai labai normalūs skaitytojai, kurie nori pailsėti nuo gyvenimo įtampos, tad yra ir leidėjų, kurie jiems dirba. Bet mūsų skaitytojas yra gal kiek kitoks, ir nereikia dėl to dūsauti ar atskirai jo apšnekinėti. Naujoji lietuvių literatūra gali prakalbinti kiekvienos socialinės grupės žmogų.

 

Skaitytojų vertinimai


6429. Agaisnt Being Right2004-02-23 10:13
Geriausi intervai - visada Liudviko. Aštrūs, tikslūs, nepatogūs klausimai. Nepatogūs pačiam sau. Savišaipa - geriausia (vienintelė?) Jakimavičiaus savybė.

6483. kandis2004-02-24 11:51
Oi, kokie mes aštrūs ir nepatogūs:)) Tada reikėjo paklausti, kaip Cventickiui pavyko premija nusiziurkinti...

6484. mielam kandžiui :-) 2004-02-24 12:03
Taigi ir sakau: kandumas (kaip ir aštrumas, nepatogumas irgi kt.)visada buvo pelningas. Šitą dalyką net aš moku parduot(kai nebeturiu iš ko gyvent). Labai gerai perka. Tamista - kandi, turbūt tuo pačiu būdu maitinatės?

6496. kandis :-) 2004-02-24 17:36
Pelninga paskui Adamku "Forum Palace" sekioti. "Santara-Šviesa", o kultūrinei spaudai chana:)) Paskui išplaukia tokie maskuojantys pamiženimai apie kultūrą. Dramblių kultūra įžengė į Lietuvą - sutrypti silpnesni ir su patosu šnekinti cventickius

6498. Maeris2004-02-24 18:27
tu,asile, kandie, apie ka cia kalbi? Ar nesupranti, kad kliedi?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:50:12 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba