VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"

Sokolovų dinastija

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) tris savaites (iki kovo 7 d.) eksponuojama rusų dailininkų Sokolovų dinastijos kūryba. Čia pristatomi ir lietuviškos tematikos darbai, vasaromis sukurti prie Baltijos.

Maskvoje, Rusijos dailės akademijos salėse, prieš kurį laiką veikė plačiai Rusijoje žinomos Sokolovų šeimos kūrybos paroda. Sujungusi trijų kartų dailininkų darbus, ji pratęsė ciklą vadinamųjų dinastinių ekspozicijų, kurių rengimas akademijoje jau tapo tradicija. Žiūrovams paroda buvo įdomi ir savo šeimyniniu pobūdžiu, ir ligi šiol nematytais kūriniais, kurie praplėtė vos ne šimtmetį trunkančios artimų vienas kitam žmonių kūrybinės veiklos suvokimą. Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva ši paroda kultūrinių mainų pagrindu perkelta į Vilnių ir vasario 18–kovo 7 d. eksponuojama Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje. Lietuvos žiūrovams parodoje "Epocha" bus pristatyti 133 Nikolajaus, Vladimiro, Anastasijos, Anos Sokolovų ir Valerijaus Černeckio kūriniai.

Maskvoje surengta paroda buvo pagerbtas šeimos patriarchas Nikolajus Sokolovas (1903–2000) – TSRS liaudies dailininkas, Socialistinio darbo didvyris, valstybinių premijų laureatas, Rusijos dailės akademijos tikrasis narys, vienas iš trijų dailininkų bendraminčių, politinės satyros meistrų, ilgus metus dirbusių "Pravdoje", "Smenoje", "Krokodile" ir pasivadinusių Kukryniksais. Tai buvo slapyvardis, sudarytas iš Michailo Kuprijanovo, Porfirijaus Krylovo ir Nikolajaus Sokolovo pavardžių pirmųjų skiemenų. Vyresnioji Lietuvos karta dar prisimena aštrias buitines ir sarkastiškas politines Kukryniksų karikatūras, kurių ne vieną dešimtmetį buvo apstu centrinėje Maskvos spaudoje.

Vladimiras Sokolovas. "Klaipėdoje". 2002

Kukryniksai buvo ne tik sąmojingų draugiškų šaržų, karikatūrų ir politinių plakatų autoriai. Darni trijulė tapė didžiules žanrines kompozicijas ("Komisaro laidotuvės", "Vokiečių bėgimas iš Novgorodo", "Kapituliacijos aktas"ir kt.), iliustravo N.Gogolio, M.Gorkio, A.Čechovo, M.Cervanteso knygas, ir ši jų veikla taip pat buvo labai gerai vertinama. Tačiau plati laikraščius skaitanti didžiulės šalies auditorija labiausiai įsiminė 65 metus kartu dirbusius Kukryniksus, kaip dailininkus publicistus, grafikus satyrikus, grotesko meistrus. Kiekvienas atskirai jie buvo žinomi kiek mažiau, nors visi dirbo ir individualiai.

Ta individuali vieno iš garsiųjų Kukryniksų kūryba ir pristatoma parodoje. Nikolajus Sokolovas tapė ir piešė tartum sau pačiam visą gyvenimą. Dauguma pirmą kartą eksponuojamų paveikslų ir piešinių – iš šeimos rinkinių. Tai kelionių eskizai, kameriški pamaskvio lygumų peizažai, bičiulių portretai, natiurmortai, liudijantys akademinio piešinio tikslumą, realistinės tapybos galimybes ir pirmo netramdomo įspūdžio atvėrimą.

Nikolajus Sokolovas praeito amžiaus trečią dešimtmetį mokėsi V.Meškovo ir M.Ščeglovo dailės studijose, Aukštajame meno ir technikos institute. Dinamiškas porevoliucinis šalies gyvenimas, noras jame aktyviai dalyvauti, veržlus charakteris ir aktualijų trauka ("Selmašstroj", "Gatvės fotografas", "Buriuotojai") užaštrino jauno dailininko pieštuką. Tačiau kiek atokiau nuo įtempto publicistinio darbo centrinėje spaudoje buvo jaukūs namai ir jautrūs šeimynykščių santykiai, kuriuos nesunku atsekti jausmingoje, saulėtoje, optimistinio ir lengvo potėpio tapyboje, kasdienę buitį fiksuojančiuose piešinėliuose.

Anastasija Sokolova. "Palangos kavinė". 2003

Būtent ši Nikolajaus Sokolovo kūryba, neįaitrinta ideologizavimo, bene artimiausia jo sūnui ir vaikaitėms. Kiekvienas jų, kaip menininkas, turi ką pasakyti apie save ir savo laiką. Ir niekas jų negena keliu, kuriuo veržtis per gyvenimą teko dinastijos pradininkui Nikolajui Aleksandrovičiui. Šiandien jau nebe taip svarbu oficialūs valdžios pripažinimai, papuošti premijomis ar garbės vardais.

Vladimiras Sokolovas, sūnus (g. 1940). Baigė Maskvos aukštąją pramoninės dailės mokyklą. Rusijos dailės akademijos narys korespondentas, Rusijos dailininkų sąjungos narys, yra surengęs daugelį personalinių parodų, dalyvavęs bendrose parodose Rusijoje ir užsienyje. Vilniuje eksponuojama jo aliejinių pastelių serija. Peizažas ir natiurmortas, kuriuos ypač mėgsta dailininkas, – tradiciškai populiarūs žanrai, teikiantys daug galimybių atvirai reikšti menininkui savo nuotaikų kaitas, džiaugtis gamta ("Palanga", "Rytas viensėdyje" "Karžesas"). Vladimiras – labai pastabus ir jautrus menininkas, kuriam be galo įdomus mus supantis pasaulis. Jo kūryba užkrečia nuoširdumu.

Anastasija Sokolova, Vladimiro duktė (g.1967), ir jos vyras Valerijus Černorickis (g. 1961) – Maskvos V.Surikovo dailės instituto auklėtiniai. Rusijos dailininkų sąjungos nariai, daugelio parodų dalyviai. Subtilaus kolorito Anastasijos peizažai ir natiurmortai kupini mąslios tylos, švelnios, šiltos šviesos ("Bulvaras", "Palangos kavinė", "Gimtadienio gėlės"), juose jauti bėgantį laiką. Atspara Valerijaus būties apmąstymams – biblinės temos. Jo didelio formato drobėse ("Grįžimas iš Egipto", "Kalėdų sapnas") ir sienų tapyboje, kartu su žmona sukurtoje Korsikos šventovėse, dažnas tekančio vandens – laiko upės – motyvas.

Valerijus Černorickis. "Žalgirio mūšis" (fragmentas). 1991

Su šiais dailininkais Lietuva tarsi susigiminiavo prieš dešimtį metų, kai jie tapė Šventojoje, "Energetiko" poilsio namuose, "Žalgirio mūšį". Darbą jie pradėjo 1989 m. rinkdami istorinę medžiagą Varšuvos, Krokuvos, Vilniaus ir Žalgirio mūšio muziejuose. Už kūrinio kartonus (sienų tapybos projektus) Valerijus buvo apdovanotas 1991 m. TSRS dailės akademijos aukso medaliu.

Jauniausia giminės dailininkė – Ana Sokolova, Vladimiro duktė (g. 1976). Baigusi Maskvos V.Surikovo dailės institute monumentaliąją tapybą, dirba "Aukštosios mados" parduotuvių tinklo dizainere. Tai žaismingo talento tapytoja. Sąlygiška, daugiaprasmė, linksmų spalvų, dinamiška Anos tapyba – jaunatviškai skambus Sokolovų šeimos meno akordas ("Dirbtuvė Abramceve", "Venecijos karnavalas").

Tokia Sokolovų šeima. Kiekvienas atskirai ir visi kartu. Tęsiantys šeimos puoselėjamas etines ir estetines vertybes.

Pagal Aleksandro Sidorovo publikacijas spaudai parengė Giedra Urmanaitė