Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-02-20 nr. 2989

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Eugenijus Ališanka.
PO ŽUVIES ŽENKLU
8
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Lietuvių PEN centro skiltis.
NE TOKIA JAU IŠTVIRKUSI
4
• ĮTEIKTAS "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"1
• ŠNEKA SU KNYGŲ LEIDĖJU5

KNYGŲ MUGĖS AKTUALIJOS 
• KULTŪROS REIŠKINYS AR TURGUS?...23

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ8

PROZA 
• Gintautas Valius.
LYG SAVAS ŠEŠĖLIS
3

VERTIMAI 
• TADEUSZ RÓŻEWICZ2

KNYGOS 
• Nerijus Brazauskas.
VIENO MIESTO EMIGRANTAI
1
• MODERNIZMAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE7
• Domas Azarevičius.
VABZDŽIAI SAKUOSE
6
• POETAI IR TANKISTAI1
• MEILĖ PAGAL JUOZAPĄ2
• LETOS PLIAŽAI SAULĖTI
• GIMTOJI EUROPA2
• NAUJOS KNYGOS2

PAVELDAS 
 VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MENO TVANAS NAUJOJOJE SAVIVALDYBĖJE
1

MUZIKA 
• Kompozitoriai prieš 20 metų ir dabar.
ŠARŪNAS NAKAS: "NORAS KURTI TOBULĄ MUZIKĄ TĖRA BLEFAS"
6
• "AŠ IŠEINU Į SCENĄ IR VISKĄ UŽMIRŠTU"5
• in memoriam.
PRANAS SLIŽYS (1915.XII.16-2004.II.15)

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
PAKITUSI BERLYNALĖ

KULTŪRA 
• Leonas Peleckis-Kaktavičius.
JUOZO BAGDONO SPALVŲ IR ERDVIŲ VIZIJOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GERO APETITO!11

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Agota Nera.
ANTIBEIGBEDERIS ARBA HALIUCINUOJANTI ALISA
14

KRONIKA 
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ABSTRAKTAUS MENO IŠTAKOS, ARBA ČIURLIONIS PARYŽIUJE
1
• STILIUS: AIŠKIAREGIAI
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ
• in memoriam.
VYTAUTAS KUBILIUS (1926.XI.23–2004.II.17)
2
• 10 PASTRAIPŲ APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ4
• SUDUŽO LITERATŪROLOGINĖ VISATA3

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
GAISRININKŲ LEGENDOS
19

PAVELDAS

VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sokolovų dinastija

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) tris savaites (iki kovo 7 d.) eksponuojama rusų dailininkų Sokolovų dinastijos kūryba. Čia pristatomi ir lietuviškos tematikos darbai, vasaromis sukurti prie Baltijos.

Maskvoje, Rusijos dailės akademijos salėse, prieš kurį laiką veikė plačiai Rusijoje žinomos Sokolovų šeimos kūrybos paroda. Sujungusi trijų kartų dailininkų darbus, ji pratęsė ciklą vadinamųjų dinastinių ekspozicijų, kurių rengimas akademijoje jau tapo tradicija. Žiūrovams paroda buvo įdomi ir savo šeimyniniu pobūdžiu, ir ligi šiol nematytais kūriniais, kurie praplėtė vos ne šimtmetį trunkančios artimų vienas kitam žmonių kūrybinės veiklos suvokimą. Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva ši paroda kultūrinių mainų pagrindu perkelta į Vilnių ir vasario 18–kovo 7 d. eksponuojama Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje. Lietuvos žiūrovams parodoje "Epocha" bus pristatyti 133 Nikolajaus, Vladimiro, Anastasijos, Anos Sokolovų ir Valerijaus Černeckio kūriniai.

Maskvoje surengta paroda buvo pagerbtas šeimos patriarchas Nikolajus Sokolovas (1903–2000) – TSRS liaudies dailininkas, Socialistinio darbo didvyris, valstybinių premijų laureatas, Rusijos dailės akademijos tikrasis narys, vienas iš trijų dailininkų bendraminčių, politinės satyros meistrų, ilgus metus dirbusių "Pravdoje", "Smenoje", "Krokodile" ir pasivadinusių Kukryniksais. Tai buvo slapyvardis, sudarytas iš Michailo Kuprijanovo, Porfirijaus Krylovo ir Nikolajaus Sokolovo pavardžių pirmųjų skiemenų. Vyresnioji Lietuvos karta dar prisimena aštrias buitines ir sarkastiškas politines Kukryniksų karikatūras, kurių ne vieną dešimtmetį buvo apstu centrinėje Maskvos spaudoje.

iliustracija
Vladimiras Sokolovas. "Klaipėdoje". 2002

Kukryniksai buvo ne tik sąmojingų draugiškų šaržų, karikatūrų ir politinių plakatų autoriai. Darni trijulė tapė didžiules žanrines kompozicijas ("Komisaro laidotuvės", "Vokiečių bėgimas iš Novgorodo", "Kapituliacijos aktas"ir kt.), iliustravo N.Gogolio, M.Gorkio, A.Čechovo, M.Cervanteso knygas, ir ši jų veikla taip pat buvo labai gerai vertinama. Tačiau plati laikraščius skaitanti didžiulės šalies auditorija labiausiai įsiminė 65 metus kartu dirbusius Kukryniksus, kaip dailininkus publicistus, grafikus satyrikus, grotesko meistrus. Kiekvienas atskirai jie buvo žinomi kiek mažiau, nors visi dirbo ir individualiai.

Ta individuali vieno iš garsiųjų Kukryniksų kūryba ir pristatoma parodoje. Nikolajus Sokolovas tapė ir piešė tartum sau pačiam visą gyvenimą. Dauguma pirmą kartą eksponuojamų paveikslų ir piešinių – iš šeimos rinkinių. Tai kelionių eskizai, kameriški pamaskvio lygumų peizažai, bičiulių portretai, natiurmortai, liudijantys akademinio piešinio tikslumą, realistinės tapybos galimybes ir pirmo netramdomo įspūdžio atvėrimą.

Nikolajus Sokolovas praeito amžiaus trečią dešimtmetį mokėsi V.Meškovo ir M.Ščeglovo dailės studijose, Aukštajame meno ir technikos institute. Dinamiškas porevoliucinis šalies gyvenimas, noras jame aktyviai dalyvauti, veržlus charakteris ir aktualijų trauka ("Selmašstroj", "Gatvės fotografas", "Buriuotojai") užaštrino jauno dailininko pieštuką. Tačiau kiek atokiau nuo įtempto publicistinio darbo centrinėje spaudoje buvo jaukūs namai ir jautrūs šeimynykščių santykiai, kuriuos nesunku atsekti jausmingoje, saulėtoje, optimistinio ir lengvo potėpio tapyboje, kasdienę buitį fiksuojančiuose piešinėliuose.

iliustracija
Anastasija Sokolova. "Palangos kavinė". 2003

Būtent ši Nikolajaus Sokolovo kūryba, neįaitrinta ideologizavimo, bene artimiausia jo sūnui ir vaikaitėms. Kiekvienas jų, kaip menininkas, turi ką pasakyti apie save ir savo laiką. Ir niekas jų negena keliu, kuriuo veržtis per gyvenimą teko dinastijos pradininkui Nikolajui Aleksandrovičiui. Šiandien jau nebe taip svarbu oficialūs valdžios pripažinimai, papuošti premijomis ar garbės vardais.

Vladimiras Sokolovas, sūnus (g. 1940). Baigė Maskvos aukštąją pramoninės dailės mokyklą. Rusijos dailės akademijos narys korespondentas, Rusijos dailininkų sąjungos narys, yra surengęs daugelį personalinių parodų, dalyvavęs bendrose parodose Rusijoje ir užsienyje. Vilniuje eksponuojama jo aliejinių pastelių serija. Peizažas ir natiurmortas, kuriuos ypač mėgsta dailininkas, – tradiciškai populiarūs žanrai, teikiantys daug galimybių atvirai reikšti menininkui savo nuotaikų kaitas, džiaugtis gamta ("Palanga", "Rytas viensėdyje" "Karžesas"). Vladimiras – labai pastabus ir jautrus menininkas, kuriam be galo įdomus mus supantis pasaulis. Jo kūryba užkrečia nuoširdumu.

Anastasija Sokolova, Vladimiro duktė (g.1967), ir jos vyras Valerijus Černorickis (g. 1961) – Maskvos V.Surikovo dailės instituto auklėtiniai. Rusijos dailininkų sąjungos nariai, daugelio parodų dalyviai. Subtilaus kolorito Anastasijos peizažai ir natiurmortai kupini mąslios tylos, švelnios, šiltos šviesos ("Bulvaras", "Palangos kavinė", "Gimtadienio gėlės"), juose jauti bėgantį laiką. Atspara Valerijaus būties apmąstymams – biblinės temos. Jo didelio formato drobėse ("Grįžimas iš Egipto", "Kalėdų sapnas") ir sienų tapyboje, kartu su žmona sukurtoje Korsikos šventovėse, dažnas tekančio vandens – laiko upės – motyvas.

iliustracija
Valerijus Černorickis. "Žalgirio mūšis" (fragmentas). 1991

Su šiais dailininkais Lietuva tarsi susigiminiavo prieš dešimtį metų, kai jie tapė Šventojoje, "Energetiko" poilsio namuose, "Žalgirio mūšį". Darbą jie pradėjo 1989 m. rinkdami istorinę medžiagą Varšuvos, Krokuvos, Vilniaus ir Žalgirio mūšio muziejuose. Už kūrinio kartonus (sienų tapybos projektus) Valerijus buvo apdovanotas 1991 m. TSRS dailės akademijos aukso medaliu.

Jauniausia giminės dailininkė – Ana Sokolova, Vladimiro duktė (g. 1976). Baigusi Maskvos V.Surikovo dailės institute monumentaliąją tapybą, dirba "Aukštosios mados" parduotuvių tinklo dizainere. Tai žaismingo talento tapytoja. Sąlygiška, daugiaprasmė, linksmų spalvų, dinamiška Anos tapyba – jaunatviškai skambus Sokolovų šeimos meno akordas ("Dirbtuvė Abramceve", "Venecijos karnavalas").

Tokia Sokolovų šeima. Kiekvienas atskirai ir visi kartu. Tęsiantys šeimos puoselėjamas etines ir estetines vertybes.

Pagal Aleksandro Sidorovo publikacijas spaudai parengė Giedra Urmanaitė

 

Skaitytojų vertinimai


6517. Žana2004-02-25 14:49
Gal žinote, kur galima pasižiūrėti daugiau šių autorių darbų.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:50:09 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba