Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-02-20 nr. 2989

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Eugenijus Ališanka.
PO ŽUVIES ŽENKLU
8
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Lietuvių PEN centro skiltis.
NE TOKIA JAU IŠTVIRKUSI
4
• ĮTEIKTAS "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"1
• ŠNEKA SU KNYGŲ LEIDĖJU5

KNYGŲ MUGĖS AKTUALIJOS 
• KULTŪROS REIŠKINYS AR TURGUS?...23

POEZIJA 
• INEZA JUZEFA JANONĖ8

PROZA 
• Gintautas Valius.
LYG SAVAS ŠEŠĖLIS
3

VERTIMAI 
• TADEUSZ RÓŻEWICZ2

KNYGOS 
• Nerijus Brazauskas.
VIENO MIESTO EMIGRANTAI
1
• MODERNIZMAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE7
• Domas Azarevičius.
VABZDŽIAI SAKUOSE
6
• POETAI IR TANKISTAI1
• MEILĖ PAGAL JUOZAPĄ2
• LETOS PLIAŽAI SAULĖTI
• GIMTOJI EUROPA2
• NAUJOS KNYGOS2

PAVELDAS 
• VILNIUJE – DAILININKŲ SOKOLOVŲ DINASTIJOS PARODA "EPOCHA"1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MENO TVANAS NAUJOJOJE SAVIVALDYBĖJE
1

MUZIKA 
• Kompozitoriai prieš 20 metų ir dabar.
ŠARŪNAS NAKAS: "NORAS KURTI TOBULĄ MUZIKĄ TĖRA BLEFAS"
6
• "AŠ IŠEINU Į SCENĄ IR VISKĄ UŽMIRŠTU"5
• in memoriam.
PRANAS SLIŽYS (1915.XII.16-2004.II.15)

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
PAKITUSI BERLYNALĖ

KULTŪRA 
 Leonas Peleckis-Kaktavičius.
JUOZO BAGDONO SPALVŲ IR ERDVIŲ VIZIJOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• GERO APETITO!11

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Agota Nera.
ANTIBEIGBEDERIS ARBA HALIUCINUOJANTI ALISA
14

KRONIKA 
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
ABSTRAKTAUS MENO IŠTAKOS, ARBA ČIURLIONIS PARYŽIUJE
1
• STILIUS: AIŠKIAREGIAI
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ
• in memoriam.
VYTAUTAS KUBILIUS (1926.XI.23–2004.II.17)
2
• 10 PASTRAIPŲ APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ4
• SUDUŽO LITERATŪROLOGINĖ VISATA3

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
GAISRININKŲ LEGENDOS
19

KULTŪRA

JUOZO BAGDONO SPALVŲ IR ERDVIŲ VIZIJOS

Leonas Peleckis-Kaktavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Juozas Bagdonas 1939 m. Paryžiuje

Prieš ketverius metus į Lietuvą grįžo ekspresyviojo abstrakcionizmo pradininkas lietuvių dailėje Juozas Bagdonas. Po 55 metų jis apsigyveno Plungėje.

Apie J.Bagdoną išgirdome po Nepriklausomybės atkūrimo. 1992 metais Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje surengta personalinė paroda turėjo pasisekimą. Kitais metais J.Bagdono paroda atidaryta Plungėje, kunigaikščių Oginskių rūmuose. Ji – išskirtinė dailininkui, prisidėjusiam, kad prisikeltų apleisti rūmai. Parodos atidarymu buvo įkurtas Žemaičių dailės muziejus.

1993 ir 1995 metais J.Bagdonas paveikslus rodė Kaune. 2002-aisiais paroda surengta Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvai J.Bagdonas padovanojo per 400 savo kūrinių.

LEMTINGI ŽODŽIAI

Kunigaikščių Oginskių rūmai daug ką J.Bagdonui primena. Čia 1923-1926 metais būsimasis dailininkas dėvėjo gimnazisto uniformą. Šiais laikais J.Bagdono pasakyti žodžiai tapo Žemaičių dailės muziejaus veiklos programa: "Čia galėtų būti eksponuojama talentingų menininkų Telesforo Valiaus, Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus grafika, Alfonso Dargio tapyba, tapytojo ir grafiko Adomo Galdiko kūriniai, skulptoriaus Broniaus Pundziaus, scenografo Liudo Truikio darbai. Reikėtų pamąstyti ir apie kitų žemaičių dailininkų kūrybos susigrąžinimą, nes būtent čia galėtų susivienyti po visą pasaulį išblaškytų Žemaitijos talentų dvasia. Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai turi tapti traukos centru viso pasaulio žemaičiams".

Net 108 paveikslus jis davanojo šiam kultūros židiniui. Dailininko pavyzdžiu pasekė kiti. Čia atsirado iš Amerikos parvežta ir dovanota A.Galdiko darbų kolekcija, tuo pasirūpino Beatričė Vasaris. Surengus antrąją Pasaulio žemaičių dailės parodą, liko kitų kraštiečių darbų.

J.Bagdonas pasakoja parodos atidaryme sutikęs pažįstamų veidų. Malonus susitikimas po daugelio dešimtmečių buvo su Australijoje gyvenančiu Adolfu Vaičaičiu, menančiu Juozą kaip Lietuvių dailininkų sąjungos sekretorių ir reikalų vedėją. Šias pareigas J.Bagdonas ėjo nuo 1937 iki 1940 metų. Jis organizavo Kaune ir provincijoje parodas, vadovavo 1940 metų pradžioje rengiant pirmąją Lietuvių dailininkų sąjungos ekspoziciją.

Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami A.Vaičaičio, V.Igno, K.Varnelio, A.Galdiko ir kitų darbai nukelia J.Bagdoną mintimis į senus laikus, į Kauną. Čia jis, ūkininko sūnus, pateko pasimokęs Plungės, Telšių gimnazijose, pastarojoje gavęs piešimo pradmenis, kuriuos suteikė Simonas Sidabras, Kauno meno mokyklos pirmosios piešimo mokytojų laidos absolventas.

Žemaitijoje, Antrųjų Videikių kaime, ūkininkavę Bagdonai, sūnui baigus gimnaziją, persikėlė į Kauną. Buvo 1928 metai. Juozo sumanymui mokytis meno mokykloje tėvai neprieštaravo.

J.Bagdono studijos prabėgo ne tik Kauno meno mokykloje, kur būta boheminės nuotaikos, manifestų, bet ir privačioje Justino Vienožinskio studijoje. Į meno mokyklą jis įstojo 1929-ųjų vasaryje (tuomet buvo semestrinė sistema: vienus priimdavo rudenį, kitus – metų pradžioje). Kartu mokėsi Vytautas Jurkūnas, Marcė Katiliūtė, Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė, Zenonas Kolba, Paulius Augius-Augustinavičius, Alfonsas Dargis, Irena Trečiokaitė. Pasimokęs porą metų, pateko, anot J.Bagdono, į revoliuciją mokykloje. Noras padaryti iš meno mokyklos dailės akademiją, politinės peripetijos, nesutarimai tarp kadenciją baigusio direktoriaus Kajetono Sklėriaus ir vėl direktoriumi išrinkto J.Vienožinskio baigėsi mokinių susirėmimais su mokytojais, streiku bei mokyklos uždarymu. Kai 1930 metais J.Vienožinskis įkūrė privačią tapybos studiją, kurioje mokėsi apie trisdešimt iš meno mokyklos pašalintų mokinių, tarp jų buvo ir J.Bagdonas. Po poros metų studija buvo uždaryta.

Pirmoji individuali paroda, J.Bagdonui sulaukus dvidešimt vienerių metų, bylojo pati už save. 1933-iaisiais, dailininko Petro Kiaulėno paragintas, jis parodą surengė Lietuvių-prancūzų draugijos patalpose. Rodė 35 aliejinės tapybos darbus.

– Ten atėjo daug diplomatų, – prisiminė J.Bagdonas. – Pirmąjį paveikslą nupirko Prancūzijos įgaliotasis ministeris, tuometinis ambasadorius. Tai buvo nedidelis rudens peizažas.

PIRMOJI VALSTYBINĖ PREMIJA

Būdamas sekretorius ir reikalų vedėjas, J.Bagdonas ruošdavo parodas, išklausydavo kiekvieną, kuris ateidavo su problemomis, pasiūlymais į tuometinę dailininkų būstinę Maironio g. 20.

Įsimintini 1938-ieji, kai Lietuva šventė dvidešimties metų nepriklausomos valstybės sukaktuves. Ta proga buvo daug parodų, iškilmių, premijų. J. Bagdonas laimėjo pirmąją valstybinę premiją už figūrinę kompoziciją "Iš jūros grįžus". Drauge įvertinti Petras Rimša (už skulptūrą), Paulius Augius-Augustinavičius (už grafiką), Viktoras Vizgirda (už peizažą) ir Antanas Gudaitis (už dekoracijas).

– Vertinimo komisija buvo tokia, kokia tik Kaune tada galėjo būt sudaryta, – pasakoja J.Bagdonas. – Buvau išstatęs du paveikslus. Be to, kuris pripažintas geriausiu, dar buvo "Šienapjūtė", mažesnio formato tapybos darbas. Abu juos nupirko už 4000 litų Užsienio reikalų ministerija ir išsiuntė į Varšuvą, kur buvo kuriama Lietuvos Respublikos ambasada.

"Iš jūros grįžus" sukurtas 1937 metų vasarą. Plaukdamas "Kauno" laivu, dailininkas porą mėnesių stebėjo žvejų gyvenimą, lankė Dancigo, Antverpeno, Briuselio, Anglijos, Rygos muziejus, galerijas, susipažino su Europos menu, škicavo, liejo akvareles.

Gavęs 4000 litų už paveikslus, su žmona Viktorija išsiruošė kelionei po Europą. Dabar 1939 metų akimirkas Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje primena senos fotografijos. Tų metų darbai neišliko.

Galima būtų išskirti tris dailininko kūrybos laikotarpius. Pirmiausia jis reiškėsi kaip impresionistas, porą dešimtmečių yra paskyręs impresionistiniam realistiniam menui. Maždaug septintame dešimtmetyje susidomėjo abstrakčiąja daile. Kai dailininko prigimčiai pradėjo trukdyti visokie apribojimai, septinto dešimtmečio viduryje jis pasuko į grynąją ekspresyvią ir abstrakčią raišką.

DRAMATIŠKI METAI

Dailininkas mena 1940-uosius, Vinco Grybo likimą.

– Kai į metinį suvažiavimą susirinkdavo Lietuvos dailininkai, daugiausia iš tribūnos kalbėdavo V.Grybas ir V.Jonynas. Jurbarke valdžia Grybui buvo pastačiusi skulptūros dirbtuves, tačiau jis vis būdavo nepatenkintas. Jis rėkdavo: "Aš negeriu. Mums reikia marmuro. Mums reikia…" Kalbėdavo vis kojom patrypdamas. 1940-aisiais V.Grybas susidėjo su "Agitpropu". Kai atėjo vokiečiai, niekas negalėjo išgelbėti, sušaudė kartu su žydais Jurbarke. "Buvo doras lietuvis, bet per liežuvį pražudė gyvybę, ir Lietuva neteko pajėgaus skulptoriaus. Grybienė dar skambino A.Žmuidzinavičiui, sakė, kad Vincui blogai, šis bandė gelbėti, bet nepavyko…" – pasakoja J.Bagdonas.

Kai atėjo sovietai, J.Bagdonas prarado darbą. Vilniaus dailės muziejaus darbuotoju, kuriuo dirbo iki karo pabaigos, tapo atsitiktinai.

1941 m. gegužės 1 d. buvo numatyta suruošti tarybinių dailininkų parodą. J.Bagdonas susitiko P.Galaunę. Šis sako: "Juozai, dabar nieko nedirbi, palydėk šoferį su sunkvežimiu. Reikia parodai darbus surinkti". Vilniuje vairuotojas pasiguodė, kad pritrūks benzino, paprašė užsukti į ministeriją Aguonų gatvėje. Koridoriuje J.Bagdonas susidūrė su Irena Trečiokaite-Žebenkiene, kursioke, paskutinįsyk sutikta kelionės į Paryžių metu. "O, Bagdonai, ko ieškai?" Kai paaiškino reikalą, pasakė: "Gerai, einam pas mane, padėsiu". I.Trečiokaitė buvo kadrų skyriaus viršininkė. J.Bagdonas girdėjo, kad meno mokykloj ji priklausė pogrindžio komunistų kuopelei. Ten dar buvo Jurkūnas, Tarabilda. "Ar nenori dirbti?" – paklausė kabinete. "Norėčiau, bet žinai…" Ši duoda lapą popieriaus, sako, rašyk autobiografiją.

– Tada buvau įstojęs į Tautininkų sąjungą, – prisimena J.Bagdonas, – todėl pasakiau: Irena, ką galiu rašyt, juk tu tiek pat žinai mano biografiją, kiek ir aš.

Atnešė I.Trečiokaitė popierius benzinui. Rašyti buvusį kursioką daugiau neragino. Tačiau kai šis sugrįžo su paveikslais, išgirdo: "Ką tik skambino Trečiokaitė. Tave paskyrė dirbt į muziejų".

Taip J.Bagdonas persikėlė į Vilnių. Dirbo Dailės muziejuje, o 1943-1944 metais vadovavo Dailiųjų amatų mokyklai, kurioje buvo mokoma ir keramikos.

Pasitraukimas iš Lietuvos buvo dramatiškas. Prisimindamas 1944 metų liepos 1-ąją, J.Bagdonas pasakojo: "Karšta. Transporto nėra. Geležinkeliu vokiečiai evakuojasi. Nėr ką daryt. Su žmona Viktorija gyvenom dabartinėj Vaižganto gatvėj, netoli Žaliojo tilto. Žiūriu, generolas Motiejus Pečiulionis, į vežimėlį įsidėjęs lagaminą, keliauja per tiltą. Sakau žmonai: "Jeigu jau toks žmogus neturi kas jį paveža, einam pėsti".

Taip Bagdonai pėsčiomis paliko Vilnių. Masė žmonių ėjo drauge. Keletą dienų pabuvę Kaune, sėdo į traukinį ir atsidūrė Vienoje.

GYVENIMO DŽIAUGSMAS – TAPYBA

J.Bagdonas gavo darbą vienoje Vienos porceliano ir meninės keramikos dirbtuvėje. Čia susipažino su keramikos technologija ir tą patirtį, praėjus keleriems metams, pritaikė Kolumbijoje, kai buvo pakviestas į Valstybinę dailės akademiją dėstyti keramikos bei dekoratyvinės skulptūros. Kol atsidūrė Bogotoje, dėstytojavo Vokietijoje, Ravensburge, tenykštėje lietuvių gimnazijoje, mokė piešimo ir meno istorijos.

Kodėl pasirinko Kolumbiją, į kurią atvažiavo vos pusė tūkstančio pabėgėlių? Į Šiaurės Ameriką patekti tuomet reikėjo ypatingų garantijų, o Pietų Amerika priėmė su Lietuvos Respublikos pasu. (Beje, J.Bagdonas niekada netapo kitos šalies piliečiu.)

J.Bagdonas dėstė akademijoje, įkūrė moderniosios keramikos studiją. Jo darbai buvo populiarūs, jie davė impulsų Kolumbijos moderniajai keramikai.

1958 metais J.Bagdonas persikėlė į JAV. Iš pradžių į Vašingtoną, kur atidarė dailės studiją, mokė keramikos ir skulptūros, paskui įsteigė galeriją, kurioje rengė JAV ir užsienio dailininkų parodas, ne kartą minėtas Vašingtono spaudoje. 1964-aisiais J.Bagdonas apsigyveno Niujorke. Ką reiškia Niujorke dailininkui gyventi iš profesijos? Oficialiais statistikos duomenimis, ten gyvena 40 000 dailininkų. Taigi save teko pritaikyti daug kur.

Čia sukurti didieji tapybos darbai. O abstrakčių formų kūriniai atsivežti iš Kolumbijos. "Tavo keramikos dekoras jau yra abstrakcija", – Vašingtone jam sakė tenykščio muziejaus direktorius Draugelis.

Niujorke J.Bagdonas studijos neturėjo. Dirbo bute. Didžiosios drobės sukurtos Brukline, Angelų karalienės parapijos salėse. Vikaras, iš Kelmės kilęs Vytautas Pikturna, žmonos pažįstamas, suteikė tokią galimybę. Iš čia kompozicijos apkeliavo daugelį Amerikos miestų – J.Bagdono darbų personalinės parodos rengtos nuo Niujorko iki Los Andželo (iš viso per keturiasdešimt). Dalyvauta daugelyje grupinių ekspozicijų.

NUMATOMA PARODA

Įspūdingą J.Bagdono spalvų, formų ir erdvių viziją reikia pamatyti. Dailininkas sako: "Abstrakčioji dailė atsigręžusi į paslaptingą žmogaus dvasios pasaulį, jame ieško idėjų, kurias išreiškia bedaiktėmis formomis – bedaiktėmis, kaip bedaiktė yra žmogaus dvasinė prigimtis. Įspūdis, pasąmonė ir emocinė jėga sudaro abstraktaus dailės kūrinio turinį".

Dailininkas savo lėšomis iš užatlantės pargabeno visus kūrinius, išskyrus, žinoma, tuos, kurie liko privačiose kolekcijose. J.Bagdonas dabar gyvena Plungėje. Nuosavame name – ir 24 kv. metrų studija. Nors dailininką persekioja ligos (labiausiai pakenkė katarakta), jis nepasiduoda, beveik kiekvieną dieną ima teptuką. Tiesa, reikia pagalbininko. Tapyti padeda šešiametis Svajūnas, kuris paduoda dažus, juos sumaišo.

Tebestovi gimtoji J.Bagdono troba Antruosiuose Videikiuose. Iš JAV pensijos gyvenantis dailininkas sako, kad norėtų ją susigrąžinti, bet neturįs pinigų. Artimųjų likimai – skaudūs: kai jis pasitraukė į Vakarus, mamą ir seserį areštavo, porą mėnesių tardė. Mamą paleido, o sesuo Sibire praleido 22 metus.

J.Bagdonas labai mylėjo savo žmoną, kuri mirė 1988 metais ir palaidota Kaune, Eigulių kapinėse, šalia tėvų ir sesers. Jos dėka idealiai sutvarkyti archyvai (eskizai, užrašai, nuotraukos, laiškai; beje, jis susirašinėjo su Bernardu Brazdžioniu, Jonu Aisčiu, Antanu Vaičiulaičiu, Henriku Radausku). Dailininkas archyvą dovanojo Plungės bibliotekai.

Tapydamas dailininkas sielojasi, kad daug ką tenka daryti iš įpratimo, kad negali įžiūrėti sodrių spalvų. Juk jis jau baigia 92-uosius…

Birželį Šiaulių dailės galerijoje numatoma surengti J.Bagdono kūrinių parodą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:50:03 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba