NE TOKIA JAU IŠTVIRKUSI

Vienoje Lietuvos radijo "Literatūros akiračių" laidoje, kur kalbėjo keletas PEN klubo narių, į pabaigą pradėjo megztis diskusija apie menką rašytojų ar apskritai intelektualų vaidmenį visuomenės gyvenime. Klausimas netuščias, turint galvoje pastaruoju metu liaudyje išryškėjusią meilę tvirtą ranką žadančiam asmeniui ("Tvarka bus" – "Ordnung muss sein") ir neapykantą visam likusiam elitui. Iš tiesų, kaip teisingai buvo pasakyta, mūsų dienraščiuose ir kitoje bendro intereso spaudoje, kitaip negu Vakaruose, stokojama straipsnių, parašytų savo srities žinovų ar šiaip visuomene susirūpinusių intelektualų.

Bet kadangi per vieną PEN klubo posėdį kalbėjome, kad kartais reikėtų pažymėti ir paviešinti ne tik, kokia žiniasklaida ištvirkusi, kas joje bloga, bet ir tai, kas gera, – drįsiu sakyti, kad padėtis nėra visai prasta. Štai yra, pavyzdžiui, internetinė žiniasklaidos priemonė "Omni laikas" (www.omni.lt), kurioje protingai pasisako ne vienas intelektualas, tarp jų (ne kartą) ir minėtame radijo pokalbyje šį klausimą kėlęs Almantas Samalavičius. Žinoma, interneto žiniasklaida dar nepasiekia didelės auditorijos, juolab kad visos radijo stotys spaudos apžvalgose iš inercijos pripažįsta tik popierinius leidinius. Bet užuomazga yra gera ir, ko gero, turinti šansų tik gerėti.

Esama poslinkių ir žiniasklaidoje, skirtoje tai mažumai, kuri domisi kultūra. Jau nuo rudens Lietuvos radijo antroji programa transliuojama kitu pavadinimu – "Klasika". Pasikeitė ne tik pavadinimas – yra visai naujų (ir naujoviškų) laidų, pvz., "Homo cultus", kur kiekvieną šiokiadienį po vidurdienio pokalbių laidą veda vienas iš penkių (paskirstytų savaitės dienomis) žinomų kultūrininkų: S.Macaitis, V.Jauniškis, V.Juknaitė, E.Aleksandravičius, V.Kinčinaitis. Ne visiems klausytojams laikas patogus, o ir ilga pokalbių laida ne visada gali išlaikyti jų dėmesį (juolab kad dažniausiai kviečiamas tik vienas pašnekovas), bet būna tikrai įdomių pašnekesių. Įtariu, kad daug kas apie tai net girdėjęs nėra.

O pastaraisiais mėnesiais gražų pavyzdį matau net ir vienoje bulvarinės spaudos citadelėje: "TV antenoje" kas antrą savaitę skelbiamos Žyginto Pečiulio pastabos, kuriomis dar nė karto nenusivyliau. Reiškinys pikantiškas, nes Pečiulis nuosekliai demaskuoja bulvarinę televiziją, kurios kultu būtent ir minta tokie leidiniai kaip "TV antena". Jis dar kartą patvirtina, kad geriausia priemonė čia yra ne šventas pasipiktinimas, o pašaipa ir ironija: "Yra dvi Rūtos Grinevičiūtės. Viena penktadieniais kirkinasi koridoje, kita pirmadieniais rūsčiai tardo". Straipsnelis mat apie televizijos žvaigždes. "Ekrano žmonės slapstosi nuo praeivių ir negailestingai juos medžiojančių kolegų, tačiau galiausiai pasiduoda ir viską viešai deklaruoja – draugus, meilužius ir naminius gyvūnus", – rašo Žygintas Pečiulis.

Masinė kultūra dominuoja kiekvienoje demokratinėje šalyje. Su tuo ima apsiprasti jau ir ta nekaltoji mūsų visuomenės dalis, kuri patyrė šoką, kai atgavusi laisvę tauta nenuėjo dvasinio tobulėjimo keliu. Masinė kultūra palyginti nepavojingas dalykas – geriau masės tegul garbina Britney Spears, o ne Hitlerį, t.p. Valinską, o ne Mažoną, Šapranauską, o ne Šustauską.

Nors ir turėdami daug priekaištų dėl žiniasklaidos bulvarėjimo, turime pripažinti, kad ne tokia jau ji ištvirkusi, – pakilus tvirtos rankos ir asmens kulto ilgesiui visuomenėje, didžioji dalis žiniasklaidos nenusigręžė nuo Lietuvos valstybės ir demokratijos rūpesčio. O baigdamas pacituosiu pabirutį iš interneto: "Durniai skaito tik vieną knygą – "Durnių laivą".

Laimantas Jonušys