JACEK GUTOROW

Jacekas Gutorowas, poetas, literatūros kritikas, vertėjas, gimė 1970 metais. Jis yra išleidęs tris poezijos rinkinius ir dvi esė knygas. Šiuo metu rašo monografiją apie Wallace’ą Stevensą, verčia amerikiečių poeziją (Wallace’ą Stekensą, Johną Ashbery, Simoną Armitage’ą, Geoffrey Hillą). Jo eilėraščiai versti į anglų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Čia skelbiami kūriniai iš jo naujo dar neišleisto rinkinio.

Preliudas

Berniukas stovėjo siauručiame balkonėlyje.
Buvo popietė, gatvelės juostoje
saulė mėtė kapotus rombus ir trikampius, o kažkur
Plaunamų indų ir cigarečių
dūmų labirinte prasidėjo ruduo

Pušys ir varnėnai skubomis atbrėžti
vieni nuo kitų, ilga dryžuota niekieno zona
ir lašai, nerangios eilės
apatiniame komodos stalčiuje
arba būdavo ir žemiau, bet tai tik per sapną,
ranka sugrubusi vedė triukšmo
ar šlamesio aukštais. Kas atsimins tai?

Buvo popietė, neypatinga,
Jokios medžiagos eilėraščiui, vien jausmų stagarai
ir lapai krentantys lyg iš nakties rankovės, tiesiai ant
veidrodinio pernykštės vejos atspindžio
prieš kažkokią didesnę srovę, prieš kažkokį daiktų
pakylėjimą, ir drovumas berniuko, kuris neskyrė
lemtosios erdvės, o vėjas manevravo medžių vainikuose
lyg ne itin taikli metafora o galbūt
taikli buvo metafora, tik gyvenimas iki jos nepriaugo?

Be abejo, tai buvo tarsi lapų institutas. Jie lipo į kalną
Nuo šakos ant šakos tarsi laipteliais, link gana netikėto
Pavasario saulės blykstelėjimo – nes iš kitos eilėraščio ir suskaldyto sapno pusės
buvo balandis, siauras, lyg vaiko delniukas
kai šeria katytę kambario kampe.
O naktį buvo tylu, tarsi lytų šifruotas lietus;
tyliai ir neiškalbingai į ateities gelmę, kuri tikriausiai
nešėsi atidėtus žodžius, barstėsi jais kur pakliuvo
O jis vaikščiojo ir gaudė – tik tai tebuvo svarbu.

Vertė VYTAUTAS DEKŠNYS