 Iliuminuoto choralinio giesmyno fragmentas. Italija, XIV a. Danutės Mukienės nuotrauka |
Vilniaus paveikslų galerijoje rugsėjo 16 d. atidarytoje parodoje "Senasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno vertybės", skirtoje Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejui, Vilniaus universiteto biblioteka parengė dvi muziejaus sales užimančią ekspoziciją. Ši biblioteka, sukaupusi didžiausius Lietuvoje rankraštinio ir spaudos paveldo turtus, jubiliejaus dienomis pasiryžo juos parodyti platesnei visuomenei. Apsispręsta eksponuoti, kas dar nebuvo rodyta, kas galėtų itin dominti parodos lankytojus, t. y. akcentuoti vizualieji estetiniai rodomų knygų ir rankraščių ypatumai. Stengtasi nesikartoti. Mat Vilniaus universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje tuo pat metu irgi atidaryta nauja paroda "Mokslas senajame Vilniaus universitete". Joje galima susipažinti su 15791831 m. Vilniaus universiteto profesorių knygomis, vadovėliais, jų skaitytų paskaitų užrašais. Bet istoriniai XIX a. vidurio P. Smuglevičiaus salės stendai visai nepritaikyti eksponuoti žemėlapiams ar didesnio formato rankraščiams. Todėl grafų Chodkevičių rūmų (beje, jie tam tikrą laiką priklausė Vilniaus universitetui ir Vilniaus švietimo apygardos kanceliarijai) erdvė teikė progą pristatyti ir visiškai nerodytus turtus.
Tai visų pirma bibliotekos Rankraščių skyriuje laikomi iliuminuoti didelio formato XIV a. italų giesmynų pergamentų lapai. Jų inicialai puošti auksu. Ir greta vertas dėmesio mažas rankraštinis XIVXV a. iliuminuotas pergamentinis švč. Mergelės Marijos giesmynas.
Platesnei net mokslo visuomenei visiškai nepažįstami Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio (17861861) rankraštiniai žemėlapiai. J.Lelevelis, vienas autoritetingiausių senosios kartografijos istorikų, pats savo ranka buvo persibraižęs beveik visus svarbiausius senuosius pasaulio žemėlapius. Būdamas labai plataus profilio mokslininkas, jis kartografijos istorijai skyrė ypatingą dėmesį. Dabar Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomoje jo asmeninėje bibliotekoje būta 4800 knygų ir apie 400 atlasų. Jie mokslo visuomenei jau gerai žinomi. Bet aptariamoje parodoje teikiami dar plačiau nerodyti J.Lelevelio perpiešti įvairių autorių viduramžių žemėlapiai, atskleidžiantys to laiko pasaulio sampratą. Jie vertingi ir moksliškai, o kartu yra egzotiški meniniai eksponatai.
Retenybių mėgėjus turėtų dominti ir autentiški garsių asmenų autografai. Tai visų pirma Žygimanto Senojo, Stepono Batoro, Augusto II, Jono Kazimiero, Jono Sobieskio ir kitų valdovų dokumentai su autentiškais parašais. Jubiliejinei parodai iš saugyklų buvo iškelti dokumentai su Voltaireo, imperatoriaus Napoleono Bonaparto, rašytojų Victoro Hugo, Franēoise René de Chateaubriando, Adomo Mickevičiaus parašais. A.Mickevičiui, Vilniaus universiteto auklėtiniui, skirtas atskiras stendas. Tai didžiausias mickevičianos rinkinys Lietuvoje.
Dar vienas egzotiškas muziejinis eksponatas Vilniaus universiteto bibliotekininko Kazimiero Kontrimo rašytas skundas. Skundas būtų kaip skundas, jeigu prie jo nebūtų pridėtas daiktinis įrodymas dvi kriaukšlelės 1823 metais keptos juodos duonos. Jos irgi yra stende.
Atidesnis parodos žiūrovas, apžiūrinėdamas kaligrafiškai išvedžiotą būsimo astronomo Tomo Žebrausko paskaitų konspektų antraštinį lapą, kampelyje galės įskaityti ir jo lietuviškai (!) įrašytą frazę: "Žemiausias Pone Tarnas tawo T. Z .S. I." Ne mažiau įdomios ir kitos rankraštinės paskaitų, skaitytų Vilniaus universitete, knygos. Kad ir Stanislovo Jurevičiaus 17641769 m. matematikos konspektai su daugybe praktinių brėžinių, pavyzdžiui, kaip matuoti pastatų ar kalvų aukštį, ar prof. Andriaus Milevskio elementariosios matematikos pagrindai, skaityti 16291637 metais. Glaudžiai su Vilniaus universiteto istorija susiję eksponatai Vilniaus jėzuitų akademijos vizitacijų rankraštinė knyga bei universiteto mokslinių vardų suteikimo knyga "Akademijos laurai", rašyta 16501781 metais.
Įdomios pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos donatorių knygos. Parodoje rodoma knyga iš vyskupo Valerijono Protasevičiaus, vienos svarbiausių figūrų Vilniaus universiteto įkūrimo istorijoje, asmeninės bibliotekos su jo paties ranka antraštiniame puslapyje įrašyta nuosavybės formule, karaliaus Žygimanto Augusto knygos, aptaisytos Vilniaus knygrišių, Kazimiero Leono Sapiegos 3000 knygų donacijos Vilniaus universitetui pavyzdžiai.
Pagaliau žiūrovo akiai turėtų būti mieli gausiai iliustruoti senieji leidiniai, pakliuvę į Vilniaus universiteto biblioteką kaip universiteto profesorių ar LDK didikų dovanos. Jie, išspausdinti garsiose to meto spaustuvėse (Elzevyrų, Džiuntų, Plantenų), liudija ne tik aukštą Europos meno ar leidybos lygį, bet ir gražią to meno aktualinimo tradiciją: jie buvo tapę ir to laiko LDK dvarų bibliotekų savastimi. Tai Sapiegų bibliotekoje buvusi knyga iš Teodoro de Bry serijos apie Amerikos užkariavimą su daugybe vario raižinių (1592 m.) daugelio bibliofilų svajonė. Didžiulis foliantas "Romos sodas", išleistas 1722 m., su ranka spalvintomis vaistinių augalų iliustracijomis irgi bibliofilinis leidinys. Ne mažiau patrauklus inkvizicijos nuteisto flamandų gydytojo A.Vezalijaus veikalas "Apie žmogaus kūno sandarą" (1601 m.), kuriame taip pat daugybė anatomijos piešinių.
Šie ir kiti parodos turtai dar kartą įtikinamai rodo: senasis Vilniaus universitetas, sukaupęs tokių mokslo bei meno vertybių, jau prieš kelis šimtus metų drąsiai liudijo Lietuvos integraciją į Europą.