VYTAUTAS VALIUS (1930.VIII.24–2004.IX.28)

Vytautas Valius Valerijos Dichavičienės nuotrauka

Mielas, brangus Vytautai,

Taip tyliai ir nejučia ištirpai tarsi rūke. Laiko tėkmėje atsiskyrei ir išėjai į amžinybę palikęs mus, savo kolegas grafikus, įstrigusius kasdienybėje. Tavęs labai trūks mūsų pokalbiuose, pobūviuose, susirinkimuose. Tavo nerami mintis skverbėsi vis gilyn į pasaulio ir būties paslaptis, kūryboje įgaudama plastinius pavidalus: elegiškai ramius, dramatiškus ar net tragiškus. Tavo jautriai išgyvenamas susirūpinimas vis aštrėjančiomis žmonijos krizėmis buvo girdimas net paskutiniuose Tavo žodžiuose.

Tau išėjus pasigesime blaivaus dailės reiškinių vertinimo ir tolerancijos, padrąsinančio Tavo žodžio, patarimo sprendžiant bendrus profesionalios dailės reikalus. Ši netektis mums ypač skaudi. Tačiau liko visuotinai pripažinti tvarūs Tavo kūriniai ir neblėstantis atminimas. Atminimas neeilinio žmogaus ir kūrėjo, artimo ir mielo bičiulio.

Lietuvos dailininkų sąjungos grafikų vardu Arvydas Každailis