Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-01 nr. 3017

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Stasys Jonauskas.
SVEIKINAME JOTVINGIŲ PREMIJOS LAUREATĄ STASĮ JONAUSKĄ
41
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Marek Żelazny.
ANTILENKIŠKASIS CZESŁAWO MIŁOSZO VEIDAS
10

ESĖ 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
2

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
KĄ SAUGO ISTORIJA?
3
• Ona Gaidamavičiūtė.
DIALOGO LINK: PAKELIUI SU KRAUJAŽOLE IR VIEVERSIU
7
• POLITIKA
• PONCIJAUS PILOTO ATSIMINIMAI2
• ATGAL Į VANDENĮ1
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Ona Gaidamavičiūtė.
GRAFI(TI)KA, ARBA BESIPLEČIANČIOS GRAFIKOS RIBOS
• Ričardas Šileika.
PRIEŠ ČIURLIONĮ VISI BUVO LAISVI IR LYGŪS

KINAS 
• NETIKĖJOME, KAD POLITIKA GALI PAKEISTI PASAULĮ

MUZIKA 
• Eglė Gudžinskaitė.
"KLANGSPUREN": SKAMBANTYS LIETUVIŠKI PĖDSAKAI
• Rita Nomicaitė.
"ŠOKOLADINIS MOZARTAS"
2

PAVELDAS 
• Alma Braziūnienė.
MOKSLO IR MENO VERTYBĖS SENAJAME VILNIAUS UNIVERSITETE

TEATRAS 
 Salomėja Burneikaitė.
KRETINGOS "KAUKUTIS" IR ŽALI OBUOLIUKAI
9
• LĖLIŲ TEATRAS DZŪKIJOJE4

MENO DIS/KURSE* 
• Raimundas Malašauskas.
KLAUSIMAI MENININKAMS: NĖRA DVIEJŲ VIENODŲ ATSAKYMŲ
2

POEZIJA 
• AIDAS MARČĖNAS19

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
NUOSPRENDIS GALIOJA ATGALINE DATA
4

VERTIMAI. POETINIO DRUSKININKŲ RUDENS SVEČIAI 
• ALEKSEJ ALIOCHIN
• SILVIJA ČOLEVA
• JACEK GUTOROW
• JURIS KRONBERGS
• PEDRO LENZ1
• KNUTS SKUJENIEKS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
VĖL KELYJE SU JACKU KEROUACU
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• LEE "SCRATCH" PERRY’s – KOSMINIO DUB GANYTOJAS3
• SVEIKINAME PDR PREMIJOS UŽ POETINĮ DEBIUTĄ LAUREATĄ DONATĄ PETROŠIŲ4

KRONIKA 
• XV TARPTAUTINIS LITERATŪROS FESTIVALIS POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2004
• GERO ŪPO1
• in memoriam.
ALBINAS ŠMULKŠTYS (1918.I.2–2004.IX.22)
• ŽYGIS PER ISTORIJOS IR PASAKŲ LAUKUS
• VYTAUTAS VALIUS (1930.VIII.24–2004.IX.28)

SKELBIMAI 
• KASMETINIS PRANO LEMBERTO LITERATŪRINIS KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• NELAIMĖLIŲ RETRO1

TEATRAS

KRETINGOS "KAUKUTIS" IR ŽALI OBUOLIUKAI

Salomėja Burneikaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Kaukučio" emblema

Per patį obuolių metą, rugsėjo 15–17 d., Kretingoje dešimtą kartą vyko kamerinių spektaklių festivalis "Kaukutis". Režisierius Algimantas Verbutas Kaukutį "prisiviliojo" 1991 metais. Nuo tada Kretingos kultūros rūmų teatro-studijoje "Atžalynas" vyksta nedideli ir jaukūs rudeniniai kamerinių spektaklių festivaliai.

"Kaukučio" festivalis per savo istoriją kretingiškiams suteikė galimybių pamatyti profesionalių dramos ir lėlių spektaklių ne tik iš Vilniaus ir Kauno. "Kaukučio" svečiai jau buvo teatrai iš Suomijos, Estijos, Danijos, Švedijos, JAV.

Kretingos miestas turi senas teatrines tradicijas, apie kurias verta pasakoti atskirai. "Kaukučio" personažo liaudiškoji prigimtis skleidžiasi festivalyje bendraujant su vaikais, piešiant, lipdant kūrybinėse dirbtuvėlėse ir vis bandant sugalvoti naujų teatrinių žaidimų. Toks yra režisieriaus A. Verbuto sumanymas.

"Kaukučio" organizatorių dėmesys buvo nukreiptas į lėlių teatrą. Vilniaus teatras "Lėlė" atvežė ir net keturis kartus parodė mielą, mažojoje scenoje vaidinamą spektaklį "Coliukė" (pagal H.Ch.Anderseną), parsivežusį laurų iš festivalių Europos šalyse, vaidintą Trakų pilyje. Pjesės autorės Nijolės Indriūnaitės subtilūs tekstai puikiai dera su spektaklio dailininko ir režisieriaus Rimo Driežio surastu spalviniu-plastiniu sprendimu. Žiūrovų akivaizdoje vyksta pokalbis apie Laiką lėlių teatro kalba. Scenoje dvi žydrai nuometuotos moterys, atsargiai veda mus paskui Coliukę ir pačios lyg ištirpsta pasakoje, kur susilieja poezija, spalva, muzika ir Laikas (kompozitorius – Faustas Latėnas; vaidina ir lėles valdo aktorės Nijolė Indriūnaitė, Elvyra Piškinaitė ir Lijana Muštašvili).

Nuolatinis "Kaukučio" svečias – Dariaus ir Jūratės Armanavičių lėlių teatras iš Kauno "Nykštukas" atvežė net du spektaklius, kurių lėlės ir dekoracijos telpa viename automobilyje. Šio teatro spektakliai skirti mažiausiems žiūrovams, bet vyresnieji taip pat nenuobodžiavo. N. Jordanovo "Vilkas ir linksmieji ožiukai"(režisierius ir dailininkas D. Armanavičius, Juozo Erlicko tekstai, muzika F.Latėno) – ne naujas "Nykštuko" spektaklis, tačiau visai "nesudilęs". Priešingai, spektaklis ne tik nepaseno, bet labiau nusišlifavo personažų charakteriai, kuriuos dviese kuria Jūratė ir Darius. Žiūrėdami Armanavičių spektaklius galime įsitikinti, kad ir tradicinis paprastų pirštininių lėlių teatras gali būti labai įdomus. Antrasis teatro "Nykštukas" spektaklis buvo "Molio Motiejukas" (pagal K. Kubilinską), kuriam lėles kūrė ir kurį režisavo Klaipėdos universiteto lėlių teatro režisūros specialybės diplomantė Aušra Daukantaitė. Dariui ir Jūratei kaip visada teko vaidinti daugybę personažų , nes jie yra teatro "Nykštukas" vieninteliai aktoriai ir patys daro viską, ko reikia teatrui.

iliustracija
Režisierius Algimantas Verbutas su žiūrovais

Lėlių teatras iš Utenos "Zuikis Puikis" yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių suaugusiųjų lėlių teatro mėgėjų trupių. Šis kolektyvas – nuolatinis "Kaukučio" svečias, dalyvavęs net pirmajame festivalyje. Uteniškių parodytas spektaklis "Kiauliaganis" pagal Anderseną (autorė R. Katinaitė-Lumpickienė, režisierė Janina Baldauskienė, lėlių ir scenografijos autorė Vida Navikienė) nenusileidžia daugeliui lėlių spektaklių, kuriuos kuria profesionalai. Kruopštus dailininkės darbas – juvelyriškai padarytos lėlės. O gyvai vaidinantys, epochiniais kostiumais apsirengę aktoriai nedominuoja šalia mažyčių lėlių, bet stengiasi dėmesingai joms tarnauti.

Neatskiriama "Kaukučio" festivalio dalis ir šį kartą buvo edukaciniai renginiai. Tai ir kūrybinė dirbtuvėlė, kuriai vadovavo Mija Ubartienė, ir netikėti atžalyniečių pasirodymai, vadinami "Išdaigomis", Kretingos gatvėse, ir įvairūs teatriniai žaidimai su vaikais tarp spektaklių, ir "Kaukučio" videoteka su vakarone festivalio dalyviams.

Ypatingas dėmesys šių metų "Kaukutyje" skirtas Lietuvos lėlių teatro istorijai. Atrodo, kad Kretingos rajonui čia tenka išskirtinė vieta. Festivalio programa priminė, kad iki šiol seniausiu lėlių teatro eksponatu laikomos pirštininės lėlės-velniuko meistras, liaudies drožėjas Petras Kalenda, buvo salantiškis. Jo amžininkas, lėlininkas Steponas Gedrimas, gyveno Latvelių kaime, taip pat netoli Salantų. Unikalios lėlių teatro istorijoje, vietinių gyventojų "žalnieriais" vadinamos, prieš kelis dešimtmečius dar judėjusios medinės skulptūros iki šiol prieš šv.Velykas tebestatomos Kalnalio kaimo medinėje bažnytėlėje, esančioje netoli Salantų. Ir Salantų mietelio bažnyčia išsaugojo žmogaus ūgio "žalnierių" skulptūras, kurios daug byloja ne tik lėlių teatro tyrinėtojams. Iki šiol Kretingoje gyvena ir dar tebedrožia medinius švilpukus bei šaukštus 92-ejų sulaukęs medžio drožėjas ir lėlių meistras Bronius Žymantas. Teatro-studijos "Atžalynas" vadovai Algimantas Verbutas ir Auksė Antulienė pasakojo, kad jo padarytų lėlių kolekcija, dovanota šiam kolektyvui, paskatino domėtis lėlių teatru juos pačius ir studijos narius. Žymanto lėlės, restauruotos M. Ubartienės, buvo pristatytos dalyvaujant pačiam meistrui "Vakaro su Kretingos medinukais" metu. Kartu žiūrėjome Henriko Šablevičiaus sukurtą trumputį filmą "Kretingos medinukai". Vakaro dalyviai džiaugėsi garbaus amžiaus meistro mediniais švilpukais, kurių jau neberastume tautodailės mugėse. Prieš gerą dešimtmetį Lietuvos lėlių teatrą tyrinėjusi ir surinkusi vertingos medžiagos Dalia Gudavičiūtė skaitė paskaitą "Stepo Gedrimo lėlių teatras", parodė fragmentą iš filmuotos (kartu su režisieriumi Almantu Grikevičiumi) medžiagos apie S. Gedrimo vaidinimus.

iliustracija
Lėlių meistras Bronius Žymantas
Nuotraukos iš "Kaukučio" archyvo

Šių metų "Kaukutis" festivalio programą papildė pažintine dalyvių išvyka "Lėlių keliais" – aplankyti Kalnalio, Latvelių kaimai, Salantų miestelio bažnyčia, S. Gedrimo kapas, jo buvusios sodybos vieta, kurioje išlikęs nors ir sunykęs, bet kadaise puošniai dekoruotas medinis kryžius ir sena obelis, šiemet gausiai apsipylusi žaliais obuoliukais.

 

Skaitytojų vertinimai


10518. kaimiete :-) 2004-10-04 13:11
Festivalio jubiliejui - valio! Dziugu, kad nors provincijoje vyksta rimti renginiai vaikams. Tai ikvepia rimtiems darbams ir labai gilios provincijos atstovus.

10520. X2004-10-04 14:29
Rimtai parengtų tekstų apie regionų kultūrą labai trūksta. Ypač iš teatro srities. Dabar gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad be OKT ir kitokių "...produkcijų" Lietuvoje daugiau nieko nėra...

10528. mokytoja :-) 2004-10-04 17:01
Ar ne laikas ir lelininkams jau savo spauda tureti. Juk isikure Nacionalinis UNIMA centras ! Tarptautine organizacija, o neturi savo net internetinio puslapio lietuviu kalba. Gyvenu ne Vilniuje, Leliu teatru domiuosi seniai. Su vaikais statome leliu spektaklius, o susisiekti su organizacija - neimanoma. Nejaugi siais laikais sunku pagal projekta laikrasti leisti. Juk atgimimo laikais buvo "Lėlės ir kaukėses"? Kur suzinoti? Atsiliepkit, lėlininkai!

10529. kita kaimiete :-) 2004-10-04 17:04
Juk atgimimo laikais buvo "Lėlės ir kaukėses"? Kur susizinoti? Atsiliepkit, lėlininkai! Ypac kaimieciai! Ten juk taip truksta spektakliu vaikams! Gal kartu projekte galetumem partneriauti?

10557. Vėjas :-) 2004-10-05 11:53
Rašykite ir dėkitės savo teatrus į portalą www.eb.lt Teatrams paslauga nemokama, o ir žinias visas skelbia nemokamai.

10608. Kulisų kandis2004-10-07 14:26
Bijau, kad laikraščio (tarkim, ketvirtinio) idėją keliam pavėlavę: SRTRF projektų paraiškas priima iki X.15 d. Be to, antram teatro leidiniui (dar yra žurnalas "Teatras", kurio redaktoriaus nei su "marcipanais" į lėlių teatrą neprisivyliosi...) SRTRF lėšų neskirtų. Prisiminkim, kad tokiam puikiam A.Liugos redaguotam "Lietuvos teatrui" finansavimą nutraukė...

10654. kandziai kulisu2004-10-08 12:24
O anas Liugos zurnalas tik rase ir rase apie leliu teatra galima pagalvot

10655. Kulisų kandis2004-10-08 12:44
Bet Liugos leidinys buvo rimtas, svarus, puikiai apgalvotas... Ir nesipuikavo pokalbiais su kokiais nors "VP market" vadovais...

10656. musele2004-10-08 13:03
Bet juk UNIMA nacionalinis centras galetu rasyti toki projekt!!! Tai juk lelininku organizacija, kurios prezidentas yra Kauno leliu teatro aktorius Andrius Ziurauskas. (Skaciau kazkada "Litmenyje" apie tai) Liuga puikiai galetu dirbi, bet reikia projekto nuo UNIMA organizacijos!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:49:32 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba