Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-24 nr. 3337

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• CZESŁAW MIŁOSZ39
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

CZESŁAWO MIŁOSZO 100-MEČIUI 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Česlovo Milošo keliu
3
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Kas būtų žmonija be žmonių
13
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Jo kūryba nėra svetimšalė visuomenėje
8
• CZESŁAW MIŁOSZ8

AKTUALIJOS 
• REGINA KATINAITĖ-LUMPICKIENĖ.
Juknėnuose gyva aukštaitiška dvasia

KINAS 
• A. Puipa: „Jei susėsčiau su rašytojais, jausčiausi kaip per Niurnbergo procesą“12
• VIRGINIJUS GUSTAS.
„Aš ne filosofas“ – Michelangelo Antonioni’o pretekstas
1

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Paveldo apsuptyje
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Dešimtmečiai su daina
2

DAILĖ 
• EGLĖ DEAN.
Nuo figūros iki abstrakcijos
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Menamos peizažo istorijos

ISTORIJA 
• MEČISLOVAS JUČAS.
Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
5

KULTŪRA 
 MARIUS VYŠNIAUSKAS.
Pamirštas po istorijos dulkėmis – Juozapas Senkovskis (1800–1858)
2
• AUŠRA JAKUBELSKIENĖ.
„Gimtinės pakviesti“

POEZIJA 
• ILONA JANULIENĖ4
• ALMA RIEBŽDAITĖ6

PROZA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Psichopatas
7

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Velniava
54

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DE PROFUNDIS
„Ar tai galas? Kad aš nebegaliu rašyti?“ Klaus Mann
 
• BARBĖ BARBAITĖ.
Romansas
2
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Šventė
4
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir laikas*
6

KULTŪRA

Pamirštas po istorijos dulkėmis – Juozapas Senkovskis (1800–1858)

MARIUS VYŠNIAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Juozapo Senkovskio portretas
(dail. Piotras Sokolovas,
XIX a. 4 dešimtmetis)

Juozapas Julijonas Senkovskis (1800–1858), žymus orientalistas, poliglotas, kritikas, keliautojas, kolekcininkas ir redaktorius, Lietuvoje yra užmirštas. Kol kas lietuviškoje spaudoje tėra pasirodęs vos vienas J. Jurginio straipsnis 1970 m. žurnale „Kultūros kryžkelėse“. Apie jį taip pat užsimena gydytojas ir memuarų rašytojas Stanislovas Moravskis (1802–1853) knygoje „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818–1825)“ (taip pat ir kitoje knygoje „W Peterburku, 1827–1838: wspomnienia Pustelnika i Koszałki Kobiałki“, bet ši nėra išversta į lietuvių kalbą). J. Senkovskis populiaresnis Lenkijoje ir Rusijoje. Savo kūriniuose jį mini žymiausias rusų rašytojas F. Dostojevskis (1821–1881). Knygų apie J. Senkovskį Rusijoje pradėta leisti iškart po jo mirties.

Populiarinti J. Senkovskio vardą ėmėsi antroji jo žmona Adelaida Rall (1806–1859), bankininko barono Aleksandro Rallo duktė. Beje, pirmoji J. Senkovskio žmona Marija Rodzevičiuvna išgarsėjo savo knygomis „Dievaitis“ ir „Žemės dulkė“. A. Rall taip pat buvo rašytoja, apysakų kūrėja, 1839 m. parašiusi savo vyro biografiją. Kodėl Lietuvoje šio žmogaus asmenybė istorikų beveik netyrinėjama? Galbūt todėl, kad J. Senkovskis didžiąją gyvenimo dalį praleido Rusijoje, kaip Sankt Peterburgo universiteto dėstytojas ir katedros vedėjas. Į jį visą tą laiką Lietuvoje buvo žiūrima kaip į išdaviką, jo darbai neverčiami, o asmeniniu gyvenimu domėtasi mažai. Vis dėlto atidžiau patyrinėję šios, artimai su Lietuva susijusios, asmenybės gyvenimą, pamatytume išskirtinį žmogų.

J. Senkovskis gimė 1800 m. kovo 19 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 31-ąją, šv. Juozapo dieną) netoli Vilniaus, Antagalonų kaime, motinos protėviams priklausiusiame dvare. Jo protėviai kilę iš senos lenkų šlėktų giminės. Šaltiniai mini, kad J. Senkovskio senelis užėmė Valkavisko (dabartinė Baltarusija) gubernatoriaus postą, o vėliau palaikė draugiškus santykius su Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu (1732–1798).

Pirmuosius mokslus J. Senkovskis gavo namuose, kur nuo ankstyvų metų demonstravo nuostabią atmintį ir guvų protą. Minima, kad jau vaikystėje jis pradėjęs skaityti klasikinėmis kalbomis, o keturiolikos metų įstojęs į Minsko kolegiją. Pirmasis J. Senkovskio globėjas, Vilniaus universiteto profesorius G. E. Grodekas (1762–1825), matydamas išskirtinius jaunuolio gabumus, rekomendavo jį Vilniaus universitetui, tuo metu tikram mokslo židiniui Lietuvoje. J. Senkovskis, universitete klausydamasis Joachimo Lelevelio (1786–1861) paskaitų, susidomėjo orientalistika ir tam paskyrė visą gyvenimą. Savarankiškai ėmėsi mokytis Rytų kalbų, pvz., arabų, koptų, turkų, farsi. Tai greičiausiai stebino dėstytojus ir bendrakursius, nes tuo metu Rytais besidominčių žmonių mūsų krašte buvo itin nedaug. J. Senkovskio enciklopedinės žinios ir užsispyrimas vėliau ne kartą jam padėjo. Orientalistikos studijos J. Senkovskį atitraukė nuo kitų mokslų – medicinos, gamtos mokslų, literatūros ir istorijos.

Jis taip pat turėjo ir satyriko talentą, dalyvavo Šubrãvcų (Nenaudėlių) draugijoje, kurios pirmininkas buvo Vilniaus universiteto filologijos profesorius A. Sniadeckis (1768–1838). Ši draugija susikūrė 1816 m. pab., publikavo įvairių humoristinių tekstų, traukusių nemažai Vilniaus skaitytojų. J. Senkovskis nuolatos rašė straipsnius į Šubravcų draugijos leidžiamą laikraštį „Wiadomości Brukowe“ („Grindinio žinios“), 1815–1822 m. spausdinosi lenkų savaitraštyje „Tygodnik Wilenski“ („Vilniaus savaitraštis“). Gerokai vėliau parašė straipsnius „Lietuva“ ir „Švitrigaila ir Kocebiu“ (1835).

Pirmieji jo žingsniai literatūroje yra Lukiãno (120–180) pasakų vertimas iš arabų į lenkų kalbą, išspausdintas 1818 m. su savo paties parašytu įvadu ir dedikacija Šubravcų draugijai. Tada jam buvo devyniolika, o po kelių mėnesių J. Senkovskis baigė Vilniaus universitetą.

Profesoriai, matydami J. Senkovskio talentą, parašė raštą, prašydami padėti surinkti pinigų šio gabaus studento kelionei į Artimuosius Rytus. Kadangi jis tuo metu buvo labai jaunas, teko jį metais „pasendinti“, kad jo noras neatrodytų tik vaikiškas nuotykis. (Raštas išspausdintas „Pamiętnik Warszawski“ / „Varšuvos dienoraštis“, T. XVIII.)

Išvykęs į Odesą, o vėliau į Konstantinopolį, J. Senkovskis dėl lėšų stygiaus siuntinėjo straipsnius į lenkų žurnalus, o vėliau įsidarbino Rusijos ambasadoriaus Konstantinopolyje vertėju. Kai surinko pakankamai lėšų, išvyko į dvejus metus trukusią ekspedicinę kelionę po Artimuosius Rytus, aplankė Egiptą, Siriją, Nubiją ir Etiopiją. Iš kelionės grįžo įgijęs nemažai Rytų lingvistikos žinių ir surinkęs daug įdomių pastabų apie vietinių tautų gyvenimą. Grįžusį į Rusiją J. Senkovskį grafas Rumiancevas paskyrė vertėju Užsienio reikalų ministerijoje, o 1822 m. jis paskelbtas Sankt Peterburgo universiteto Arabų kalbos katedros profesoriumi.

Visą dešimtmetį J. Senkovskis paskyrė moksliniam darbui. Jo vertimai, lingvistikos darbai ir gramatika buvo itin gerai vertinami. Be Rytų kalbų, J. Senkovskis kalbėjo prancūziškai, angliškai ir itališkai, gilinosi į gamtos mokslus, šiuolaikinę ekonomiką, buvo puikus meno ekspertas.

iliustracija
Kairėje – Adelaida Rall-Senkovskaja
(1806–1859), J. Senkovskio antroji žmona,
ir jos sesuo Sofija Rall-Šubert (1801–1833),
J. Senkovskio mylimoji

Nuo 1822 m. jis artimai bendravo su savo žemiečiu rašytoju ir žurnalistu F. Bulgarinu (1789–1858), o per jį – su filologu E. I. Griečiu (1787–1867) ir rašytoju dekabristu A. A. Bestuževu (1797–1837), kurių dėka bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Šiaurės archyvas“ („Северный архив“), „Tėvynės sūnus“ („Сын отечества“), „Šiaurės bitė“ („Северная пчела“). Aktyviai dalyvavo leidžiant A. A. Bestuževo ir poeto, publicisto, vieno iš dekabristų sukilimo vadų K. F. Rylejevo (1795–1826) almanachą „Poliarinė žvaigždė“ („Полярная звезда“, 1823–1825). 1830–1836 m. leido Sankt Peterburgo satyrinį lenkų laikraštį „Balamutas“ („Bałamut“) pagal „Grindinio žinių“ pavyzdį. 1831 m. publikavo rašytojo J. Moriero (1780–1849) romano „Isfahaniečio Haji Babos nuotykiai Anglijoje“ („The Adventures of Hajji Baba of Ispahan in England“) vertimą. 1826 m. inspektavo Vilniaus mokslo apygardos mokyklas, taip pat kurį laiką dirbo cenzoriumi.

1833 m. J. Senkovskis išleido savo romaną „Fantastiniai barono Brambeuso klajojimai“ („Fantastyczne wędrówki barona Brambeusa“). Šis ir vėlesni literatūriniai jo darbai buvo pagrįsti kelionių į Rytus prisiminimais. Visus juos pasirašė slapyvardžiais, pvz., Baronas Brambeusas, Belkinas. 1834 m. pr. spaudoje pasirodė naujas žurnalas „Skaitinių biblioteka“ („Библиотека для чтения“), kurio redaktorius buvo J. Senkovskis. Šį žurnalą sudarė septynios dalys: rusų literatūra, užsienio literatūra, mokslo skyrius, kūrybinis meno skyrius, kritika, literatūros kronika, pramonės ir ūkio skyriai. Žurnale buvo publikuojama to meto rusų literatūros įžymybių kūryba; jame dažnai būdavo kritikuojami ir išjuokiami nereikšmingi kūriniai (tokie kaip avantiūriniai pseudoistorinio siužeto romanai „Atamanai Burios“ ar „Maskvos išvadavimai“).

Reikėtų dešimčių puslapių išvardyti visus J. Senkovskio straipsnius, parašytus jam dirbant redaktoriumi ir žurnalo leidėju. „Skaitinių bibliotekoje“ buvo spausdinami tekstai daugiau kaip dvidešimčia užsienio kalbų. Parengtus vertimus J. Senkovskis pats tikrindavo, papildydavo ar pataisydavo. Jis visiškai nesirūpino savo sveikata, pasiilsėti skirdamas ne daugiau kaip kelias dienas per mėnesį, visą likusį laiką atiduodamas žurnalui. Regis, buvo pajutęs, kad žurnalistika yra jo pašaukimas.

Iš pradžių žurnalas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Daugiau kaip septynerius metus jis buvo leidžiamas reguliariai (1833–1840) ir labiausiai skaitomas to meto Rusijoje (ypač jos provincijose). Iki šiol „Skaitinių biblioteka“ pripažįstama kaip geriausia to meto verstinė literatūra.

Asmeninis J. Senkovskio gyvenimas taip pat yra vertas keleto pastabų. Pasak atsiminimų, Senkovskių namai Anglijos krantinėje 72, Sankt Peterburge, buvo vieni iš sostinės kultūros centrų, traukiančių išskirtinius žmones. Labiausiai jie garsėjo muzikiniais vakarais, kuriuose lankydavo Briulovų ir Šubertų šeimos, grafas F. P. Tolstojus (1783–1873), tokie muzikantai kaip F. Lisztas (1811–1886), A. Adamas (1803–1856). Šiuos vakarus rengdavo pati A. Rall, garsėjusi muzikos pomėgiais. Apie tai savo atsiminimuose užsimena ir viena iš J. Senkovskio kolegių E. G. Achmatova: „Jo žmona, prieš kurią namuose lenkėsi visi pradedant juo pačiu (J. Senkovskiu), buvo išskirtinai atsidavusi muzikai... Pagrindinė jos aistra buvo muzika, (...) kuri, priešingai negu literatūra, vaidino namuose pagrindinį vaidmenį.“

J. Senkovskio likimas buvo apipintas įvairiomis legendomis. Sakoma, kad jis vedęs A. Rall vien iš meilės jos seseriai Sofijai, kuri pati jo nemylėjusi ir norėjusi, kad šis verčiau padarytų laimingą jos jaunesnę seserį Adelę. Sužinojęs apie Sofijos mirtį, jis labai išgyveno ir dėl ligos vos nenumirė pats. J. Senkovskis mirė 1858 m. kovo 16 d. (pagal naująjį stilių – kovo 4 d.) Sankt Peterburge, Rusijoje.

Taigi J. Senkovskio aistra Rytams gali būti lyginama su pasaulyje garsaus prancūzų filologo ir hieroglifų rašto šifruotojo Jeano François Champolliono (1790–1832) veikla. Juk J. Senkovskis mūsų kraštuose buvo orientalistikos mokslo pionierius. Todėl vertėtų plačiau pasidomėti šiuo žmogumi ir jo palikimu Lietuvoje.


LITERATŪRA
1. Juozas Jurginis. „Barono Brambeuso Alma mater“. // Kultūros kryžkelėse, 1970, p. 215–220.
2. Д. Бернштейн. „Сeнковский“ // Фундаментальная электронная библиотека „Русская литература и фольклор“
3. Wasilij Wasiliew. „Jozef Senkowski“. // Glos Znad Pregoly. 2005, Nr. 8 (109), p. 7.


 

Skaitytojų vertinimai


69147. Poniatauskas iš Petrapilio2011-06-29 21:30
Vyšniaucki, kokiame laike ir kokioje kultūroje pats gyveni? Rodzevičiuvna, Senkovskaja, Antagalonai!

69154. Ada2011-06-30 10:31
Tai ko lietuviams jis netiko ir netinka?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
21:47:19 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba