Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
 Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

KRONIKA

LIETUVIAI SVETUR

Antanas Naujokaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija

EGLĖS JUODVALKĖS VAKARAS

Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje buvo surengtas Eglės Juodvalkės kūrybos vakaras. Literatūrologė prof. Violeta Kelertienė kalbino poetę, pateikdama kebliausius klausimus, susijusius su kūrybinės veiklos momentais, atskleisdama susirinkusiems Eglės - ne tik kaip rašytojos, bet ir jos asmenybės - bruožus.

Be kita ko, prof. V.Kelertienei paklausus, kaip gimsta eilėraštis, E.Juodvalkė atsakė:

- O iš kur man žinoti? Kartais nerašau mėnesius, o kartais tai įvyksta, ir lieju mintis nesustodama. Jei žinočiau, kad yra mygtukas, kurį paspaudus atsiranda eilėraštis… Bet čia kitaip, lauki pati, nežinodama, kada tai įvyks…

- Ką tau reiškia žodžiai ir ką reiškia lietuvių kalba, kuria dažniausiai rašai? - paklausė profesorė.

- Žodžiai - mano tikrasis pasaulis, kuriais stengiuosi atverti dalelę savęs ir aplinkos supratimo. Man žodis nuo mažens buvo labai svarbus - dalis manęs, be kurios negaliu gyventi…

- Ar tau nesunku rašyti apie save, rodyti save kitiems, atverti savo širdį ir sielą?

- Per savo poeziją noriu suprasti save ir pasaulį. Kitaip negaliu. Jei rašysi viską dengdamas, kam tada rašyti? Koks žmogus tavim patikės? Juk aišku, kai skaitai eilėraštį, ar jis parašytas iš jausminių gelmių, ar ne…

Į klausimą, dažnai pateikiamą E.Juodvalkei, kuo ji save laiko - Amerikos lietuve ar lietuve, gyvenančia Amerikoje ir rašančia lietuviškai, Eglė atsakė:

- Lietuva - tai esu aš! Nesvarbu, kokia politinė ar ekonominė situacija ten būtų, - tai yra mano šalis, ir ten aš jaučiuosi sava. Aš esu lietuvė savo prigimtini ir siela.

Užburti Eglės Juodvalkės atvirumo ir šiltos pokalbio atmosferos, literatūros mėgėjai, kurių tarpe buvo ir Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkė Stasė Petersonienė, JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė, dėkojo ir linkėjo poetei kūrybingų metų.

PASIGENDAMA RYGIŠKIŲ JONO…

- Negaliu atsistebėti lietuviškų žodžių tikslumu ir grožiu! Koks išradingas ir išmintingas buvo tas Rygiškių Jonas bei kiti kalbininkai, davę "oxygen`ui" vardą - deguonis, "hydrogen`ui" - vandenilis, komercijai - prekyba, industrijai - pramonė, - rašo egzodo rašytoja Nijolė Jankutė. "Drauge" išspausdintame straipsnyje "Lietuviškas žodi, kur tu?".

Rašytoja sielojasi, kad dabar, "suspaudus" žemės rutulį į 24 valandas nesutemstantį TV ekraną, kalbos nespėja "krikštyti" naujų išradimų ir atradimų. Daugiausia jų ateina jau su angliškais vardais, nes JAV pirmauja savo technika. Kitoms kalboms belieka tik prisegti prie jų kokią galūnę, savitą ištarimą, ir taip atžygiuoja "kupranugarių karavanas", - rašo N.Jankutė. Tas "karavanas" smarkiai žygiuoja postkomunistiniuose kraštuose, nes viskas iš buvusių uždraustų Vakarų vis dar atrodo teigiama ir tobula. O iš tikrųjų tie vakarietiški barbarizmai alina mūsų kalbą - seną, turtingą, lingvistų didžiai vertinamą, kruopščių kalbininkų, rašytojų didelėmis pastangomis išgelbėtą nuo visiško pražuvimo. Pasak N.Jankutės, tie anglicizmai, kitokie svetimžodžiai ryškūs Lietuvos periodikoje. Mirga marga analai, destrukcija, koncepcija, permanentinis, adekvatus, stresas, lyderis ir panašūs tarptautiniai bei angliški žodžiai su lietuviškomis galūnėmis. Jau ir į gyvąją kalbą skverbiasi asociacija ar aljansas vietoj sąjungos, draugijos, monstras - vietoje pabaisos ar baidyklės, nacija - vietoje tautos ir t.t. - nuo A iki Z angliško žodyno.

Kalbos darkymų N.Jankutė pastebi ir išeivijoje. Ir suknelę, ir kelnes, ir batus, kaklaraištį "užsidedame", turime ir "gerus laikus", kalbame "ant telefono" ir sumokame "bilą"; jau nebėra viešnių - tik svečias, nepaisant, kad apsilankė vien moterys…

"Norisi linkėti ir prašyti, kad mūsų redaktoriai bei žurnalistai vartotų vėsintuvus, skaidres, dienotvarkes, įtampas, pramonę, prekybą, sąjungą, tautą ir kitus lietuviškus žodžius ir kad Jonui Jablonskiui bei kitiems lietuvių kalbininkams būtų ramu vėlių Suolelyje pas Praamžių ilsėtis", - rašo N.Jankutė.

JUDITOS VAIČIŪNAITĖS POEZIJOS SPEKTAKLIS

Los Andželo lietuvių dramos sambūris pastatė poezijos spektaklį "Skersgatvių šešėliais aš ateisiu", - skirtą poetės Juditos Vaičiūnaitės kūrybai ir vaikystės prisiminimų fragmentams. Šio spektaklio autorei Laisvūnei Laurinkienei vertingos poezijos inscenizavimas jau yra tapęs širdies dalyku, - "Draugo" kultūriniame priede rašo kritikas Pranas Visvydas.

Šį sykį pagrindinį įspūdį darė gerai apmąstytas scenovaizdis su J.Vaičiūnaitės dažnesnius įvaizdžius menančiais daiktais. Per scenos vidurį kabėjo trys įvairaus dydžio portretų rėmai. Tušti. Du su degančiomis žvakutėmis, kurias skaitovas A.Ragauskas vienu metu užpūtė, paskui vėl uždegė. Per patį vidurį tarp dviejų užuolaidų, atokiai matėsi didoka miesto gatvės perspektyvoje stovinčios poetės J.Vaičiūnaitės nuotrauka. Scenos kairėje - nedidelis staliukas ir dvi kėdės, ant staliuko - žvakidės ir dvi žvakutės. Čia atsisėdę skaitovai protarpiais galėjo dalintis poetės prisiminimų detalėmis, tarsi ji pati apie tai kalbėtų. Intymūs, nostalgiški, skaidrūs momentai, - rašo P.Visvydas.

Skaitovai J.Vaičiūnaitės eilėraščius skaitė įeidami, stovėdami, nutilus būdavo atliekamas tam tikras jos poezijoje pavaizduotas veiksmas. Tarpais pasigirsdavo muzika, net kuždesiai, scenos dešinėje M.Vainutienė pagrodavo smuiku ("Smuiku" pavadintas vienas J.Vaičiūnaitės rinkinys). Galiausiai skaitovė L.Laurinkienė, atsistojusi rėmų erdvėje, tapo tarytum J.Vaičiūnaitės pamilto personažo - Barboros Radvilaitės atvaizdu.

Parengta pagal užsienio lietuvių dienraščio "Draugas" pranešimus

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:46:05 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba