Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
 ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

DAILĖ

ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ramunė Vėliuvienė. "Žmonijos ratas" iš ciklo "Gyvybės medis". 2002

Pasikalbėti su grafiku Kęstučiu Grigaliūnu apie parodą "Lietuvos grafika `03" maloniai sutiko 1998, 2001, 2004 metų Talino grafikos trienalės prezidentė Eve Kask. Tai žinoma Estijos menininkė, dėstanti Talino dailės akademijoje. Ji dalyvauja ir šiuo metu Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikiančioje tarptautinėje dailininkų knygų parodoje.

K. G. Kokios mintys Tau kilo, aplankius parodą "Lietuvos grafika `03"?

E. K. Man buvo labai įdomu visa tai pamatyti. Labai gerai, kad paroda neapsiriboja vien grynąja grafika, kad joje galima matyti iliustracijų, dailininkų knygų, popieriaus meno. Ypač man patiko ekspozicija, architekto darbas. Smalsu buvo susipažinti, kas dabar vyksta Lietuvos grafikoje.

Ar prasmingos tokios bendros parodos?

Taip. Apžvalgines parodas sudaro įvairaus lygio darbai, bet kiekvienas lygmuo turi savo žiūrovą. Tai kodėl gi kartais tokių parodų nesurengti? Tuo labiau kad aš mačiau daugybę lankytojų. O jeigu paroda yra gausiai lankoma, tai prasminga ją rengti.

Ar Šiuolaikinio meno centras yra tinkama vieta tokiai parodai? Gal grafika jau tapo konservatyviu menu?

Man tai nėra problema. Tai greičiau jūsų vietinės problemos. Tuo labiau aš nemanau, kad centras rodo tik paties aukščiausio lygio šiuolaikinį ir videomeną ir kad ten nebūna prastų darbų. Problema slypi ne ten. Problemiška yra tradicinė grafika, kurios autorių mąstymas daugeliu atvejų yra likęs senas, lyg devintame dešimtmetyje; tokią padėtį galima ir reikia keisti. Manau, kad viskas prasideda nuo mokymo ir mokymosi. Reiktų kažką keisti akademijoje, nes pas jus, kaip ir pas mus viskas yra taip pat, kaip prieš 20 metų. Ir grafikų baigia daug, bet jie visi kažkur dingsta. Per dešimtmetį Estijoje pasirodė gal tik keletas naujų autorių, kuriančių grafiką. Būtent tai, mano manymu, ir yra pagrindinė problema.

Ar stiklas, dengiantis kai kuriuos darbus, tau netrukdė įžvelgti kūrinių subtilybių?

Man tai netrukdė, tuo labiau kad bendra ekspozicija puikiai sutvarkyta. Viskas priklauso nuo parodos pateikimo ir pinigų. Sakysim, dvi pastarąsias Talino grafikos trienales eksponavome be stiklo tiesiog dėl pinigų stygiaus. Stiklas neapsunkina žiūrėjimo.

Ar nevargino darbų gausa? O gal tokios apžvalginės parodos - tiesiog žiūrovo negerbimas?

Žinoma, gal kūrinių ir per daug. Betgi šios parodos specifika ir tikslas - parodyti kuo daugiau autorių. Ir tegu žiūrovas pats atsirenka, kas jam patinka, o kas ne. Suprantama, kad man patiko ne visi, bet buvo įdomu pamatyti bendrą vaizdą.

Publika yra labai įvairi, ir diduma žiūrovų mėgsta tokias parodas. Menotyrininkai dažnai kritiškai nusiteikia tokių parodų atžvilgiu, ir tai suprantama. Bet dailininkams, o ypač grafikams, tokia paroda gyvybiškai reikalinga. Jiems svarbu pamatyti kolegų darbus ir savo pačių kūrinius bendrame kontekste. Svarbu ir tai, kad tuos darbus pamato net tie menotyrininkai ar kuratoriai, kurie yra priešiškai nusistatę grafikos atžvilgiu. Man teko matyti daugybę videoparodų, kuriose yra pristatomi vien videodarbai. Valandų valandas žiūri tuos darbus ir galbūt randi vieną ar du gerus kūrinius, o visa kita - tiesiog niekai ar menkučiai bandymai, bet kažkodėl nesakoma, kad tai bloga paroda. Kalbama tik apie gerus videokūrinius, bet visai nekalbama apie šimtus prastų. O kai kalbama apie grafiką - tolerantiškumo nėra.

Nė vienos situacijos negalima kategoriškai apibrėžti kaip blogos arba kaip geros. Kiekvienoje rasime pliusų ar minusų. Nėra juodų arba baltų atsakymų. Ir tik atvirai diskutuodami mes galime judėti į priekį.

Ar grafika jau mirė?

Aš taip nemanau. Juk, atsiradus kompiuteriui, kai kas sakė, kad mirė knyga.

Ar reikalingas tokiai parodai kuratorius, ar turėtų būti griežtesnė atranka?

Problemą kelia ne kuratorius ar atrankos griežtumas. Parodos juk gali būti įvairios. Juk dažnai kuratorinės parodos yra įdomios tik patiems kuratoriams, o visuomenei kur kas įdomiau apžvalginės, kurios yra išsamesnės ir geriau suprantamos. Jūs sakėte, kad tokios parodos nebuvo daugiau nei dešimt metų, todėl, manau, labai svarbu tokią parodą surengti, apžvelgti, diskutuoti, pasisakyti už ir prieš, spręsti problemas, kalbėtis, kaip eiti toliau, ką keisti, o svarbiausia - kaip reikėtų keisti požiūrį į meno mokymą.

Ką gali pasakyti apie mokymą Dailės akademijoje?

Manau, jog situacija pas jus mažai kuo skiriasi nuo mūsiškės. Ypač grafikos dėstymui tebebūdingos 9 dešimtmečio nuotaikos, kai technika, faktūra, formalus darbo sutvarkymas buvo aukščiau už idėją; šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Būtų gerai, kad grafikai nebūtų užsidarę savo siaurų interesų bokštuose, būtų atviresni gyvenimui ir aplinkai. Manau, kad tik stiprios asmenybės, dėstydamos akademijoje, galėtų pakeisti situaciją. Geros mokymo programos, surašytos popieriuje ir netapusios mokytojo savastimi, nieko neduoda studentams. Be to, kaip žinome, geras menininkas ne visuomet yra geras pedagogas. Pavyzdžiui, geriausias mano mokytojas nebuvo geras menininkas, bet buvo ypač išsilavinęs muzikos, literatūros, filosofijos srityse. Mokytojai turi būti itin energingi, aktyvūs, atviri aplinkai, turintys viltį ir didelį norą ką nors keisti. Būtina karšta diskusija, aštrūs klausimai ir netradicinių atsakymų ieškojimas, - tai skatintų studentų smegenų veiklą, inspiruotų naujus sumanymus ir drąsius ieškojimus. Grafikos technikų studijavimas atveria plačias galimybes tavo idėjai išreikšti. Bėda tik ta, kad daugelis menininkų metų metais dirba viena technika ir neturi drąsos nuo jos atsitraukti.

Kas tau yra grafikos menas?

Būdas save išreikšti, kaip ir kuri kita išraiškos priemonė.

Kokių pastabų turėtum grafiką kuriantiems menininkams?

Yra pagrindo kritikuoti grafikus, kad jie nesidomi šiuolaikinio meno raida. Jie dažnai nenori girdėti kritikos savo atžvilgiu. Jiems neįdomūs meno įvykiai, kuriuose patys nedalyvauja. Tik kyla klausimas: ar tai vien tik grafikų bruožas?

Ar mes neįsikalbame kompleksų?

Taip. Mes turime visokių kompleksų. Blogiausia, kad esame pasidalinę į cechus, specialybes, grupes ir taip toliau. Esame nepatiklūs kitų atžvilgiu, uždari ir nelinkę bendrauti.

Kokius autorius Tu įsiminei?

Tokiose parodose sunku įsiminti daugelio autorių pavardes. Labai gaila, kad nėra jokių tekstų darbuose ar šalia jų ir pavadinimų vertimų į anglų kalbą. Aš noriu skaityti, bet nesuprantu ir negaliu komunikuoti su man patinkančiu darbu. Man patinka tai, ką daro Naglis Baltušnikas, Redas Diržys, Kęstutis Grigaliūnas. Bet tikrasis atradimas ir siurprizas man buvo Dianos Radavičiūtės darbas. Ir keisčiausia, kad šitas darbas labai socialus, nors kiek žinau, ji šito žodžio labai nemėgsta. Lyginant su ankstesniais šios autorės kūriniais, kuriuos taip pat mėgstu, tai kardinaliai kitoks ir labai geras darbas.

O apskritai galėčiau pasakyti, kad siurprizų buvo mažoka. Galbūt reikėtų kviesti dailininkus, simpatizuojančius grafikai, bet dirbančius kitose srityse. Galima būtų sulaukti įdomių rezultatų.

Daug važinėji, aplankai daugybę grafikos parodų. Gal pastebėjai kokių naujų tendencijų ar krypčių?

Didžiausia grafikų problema yra ta, kad jie dažniausiai kalbasi apie technikas, o ne apie meną ar idėjas. Tris dienas būdama Suomijoje, tarptautinėje konferencijoje, valandų valandas girdėjau šnekant tik apie technikas. Taip, tai reikalinga, bet turėtume išlaikyti balansą. Šiuolaikiškumą rodo ne technikos, o idėjos ir atviras komunikavimas su aplinkiniais. Pavyzdžiui, tekstilės kūriniuose randame daug dizaineriškumo, bet kartu matome, kiek daug šia technika yra sukurta žymių šiuolaikinių kūrinių.

Negalima atsietai kalbėti apie kokias nors grafikos meno vystymosi tendencijas. Naujos tendencijos - tai naujos meno apskritai tendencijos, ir niekas nežiūri ir neskirsto, ar ten grafika, ar ... Aš manau, kad grafikos menas šiandien turi labai daug galimybių būti įtrauktas į šiuolaikinį meno procesą. Pavyzdžiui, skaitmeninė spauda, ji taip plačiai visur reprezentuojama, bet tai tik viena iš spaudos rūšių.

Ar paroda turėtų atskleisti kokias nors naujas tendencijas, kryptis?

Nemanau, kad taip turėtų būti. Nemanau, kad paroda privalo būti pilna užuominų į ateitį, bet būtų gerai, kad parodoje būtų daugiau mūsų aplinkos ir gyvenimo atspindžių, daugiau idėjinių, o ne savitikslių techninių ieškojimų.

Ką gali pasakyti apie socialumą mene?

Šio žodžio daugelis menininkų nemėgsta, nes manoma, kad tai yra kažkas šalia tavęs. Bet menas gali būti socialinis ir kartu asmeninis. Tu komunikuoji, giliniesi į temą ir stengiesi, kad tos idėjos būtų įdomios ir kitiems. Tu tiesiog esi atviras, o ne užsidaręs tekstūromis, faktūromis ar mezginiais, kas kadaise buvo pagrindinė grafikos savybė. Anksčiau menininkai gyveno savo uždarame pasaulyje. Dabar jie išėjo į gatves, į viešumą.

Koks yra grafiko ir kritiko santykis?

Būtų gerai susėsti prie apvalaus stalo ir aptarti problemas. Šiuo metu situacija Estijoje šiek tiek geresnė, bet prieš penkerius metus mes staiga pamatėme, kad visiškai nėra meno kritikų, besidominčių grafika, sugebančių parašyti apie šią meno sritį. Padėtis gana absurdiška. Susiformavo dvi priešiškos grupuotės. Viena - kai kurie grafikai, sakantys, kad juos reikia vertinti tokius, kokie jie yra. Kita - kai kurie meno kritikai, sakantys, kad grafika - jau praeitis. Reikia susėsti ir kalbėtis. Kvaila manyti, o tuo labiau teigti, kad grafika yra kažkas sena, neįdomu, atgyvenę. Grafika - tik viena iš meno išraiškos priemonių. Turime diskutuoti ir kalbėtis, nes tai yra mūsų bendra kultūra, o mes esame jos dalys. Ir kol šitos dvi grupės nesusikalbės ar nebandys kalbėtis, jos bus lyg dvi skirtingos tolimos planetos. Mes esame mažos tautos ir turėtume ypač branginti darnią ir įvairialypę savo kultūros raidą.

Ar Estijoje rengiamos tokios parodos kaip Vilniuje?

Mes rengiame dvejopo tipo parodas: apžvalgines (paskutinė suorganizuota 1999 metais) ir Pietų Amerikoje gyvenančio turtingo esto organizuojamas parodas žymaus estų grafiko Eduardo Viiralto premijai gauti. Premijos yra dvi: už viso gyvenimo kūrybą ir už geriausius darbus, pateiktus parodai. Vienos premijos dydis - keli tūkstančiai dolerių, ir tai didelis stimulas kurti naujus darbus, nes pagal reikalavimus priimami tik paskutinių metų kūriniai. Tokios parodos veikė 1998 ir 2002 metais. Taip pat rengiamos apžvalginės piešinių parodos.

Ar kritikai Estijoje domisi grafikos menu?

Toli gražu ne. Netgi atvirkščiai. Mes turėjome keletą žymių meno kritikų , besidominčių grafikos menu 8 dešimtmetyje, bet šiandien jie pakeitė savo domėjimosi sritį. Lūžis įvyko 1998-aisiais, kai į organizacinę Talino grafikos trienalės tarybą pakvietėme pačius radikaliausius šiuolaikinio meno kritikus ir kuratorius, kurie pasiūlė diskusiją dėl grafikos meno, kaip išraiškos priemonės. Jaunųjų kritikų priešiškas nusistatymas grafikos atžvilgiu sumažėjo. Jie tapo tolerantiškesni. Beje, šių metų Venecijos bienalėje Estijai atstovauja Kaido Ole, baigęs grafikos studijas, ir Marko Maetammas, baigęs tapybą. Visai nesvarbu, kad vienas yra tapytojas, o kitas grafikas. Jie paprasčiausiai atviri - jie yra menininkai.

Prašau papasakoti apie Talino grafikos trienalę.

Nuo 1998 metų mes pakeitėme organizavimo principą. Rengiamos tarptautinės žiuri atrenkamos didžiulės grafikos parodos ir kuratorinės parodos. Kol kas mes nesiruošiame ką nors keisti, nes neturime tam didelių galimybių. Tiesiog norime išlaikyti Talino grafikos trienalės tradiciją, bandome rasti pusiausvyrą. Juk kritikams visuomet labiau patinka kuratorinės parodos, o visuomenė labiau domisi trienale. Atrinkimo problemos egzistuoja kaip ir pas jus, bet mes turime platesnes galimybes. Juk mes renkamės iš 600 menininkų.

Ar stengiamasi išlaikyti šiuolaikiškos ir tradicinės grafikos pusiausvyrą?

Žiuri paprastai kreipia dėmesį ne į technikas, bet kartais technika gali būti atrinkimo pagrindas. Žiuri tikslas - parodyti grafikos meno įvairovę. Kiek man teko dalyvauti žiuri - yra nemėgstami dekoratyvūs darbai; jie rodomi tik tada, kai yra tikrai fenomenalūs. Bet įvairių žiuri - įvairūs ir atrinkimo kriterijai.

Ko palinkėtum Lietuvos grafikams ir šiaip menininkams?

Priversti dirbti smegenis.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:46:04 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba