Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

MUZIKA

TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija

"Štai lauke pavasaris, greit turbūt ir gandrai parlėks. Norėčiau juos matyti lekiančius į Druskininkus, - nusiųsčiau pasveikinimus..." - iš Vokietijos viltingai rašė M.K.Čiurlionis. Galų gale lyg tie gandrai į tėvų namus sugrįžo jo menui neabejingi žmonės. Menų festivalis "Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu" prasidėjo gražiu pasibuvimu M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Apie tai klykavo geriausiai matomose kurorto vietose kabantys plakatai, transparantai virš gatvių.

Plevenanti Kostuko dvasia į savo sodą subūrė visokio tikėjimo ir pažiūrų žmones. Druskininkuose, prie jo namų, jau po vidurdienio būriavos Lietuvos muzikų rėmimo fondo darbuotojai, renginio rėmėjai - Kultūros ministerijai atstovavęs Juozas Širvinskas, Respublikos Seimui - Juozas Karosas, matėsi ir Atkuriamojo Seimo signatarų, atėjo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, daug miesto kultūrai nusipelniusi vicemerė Kristina Miškinienė, gydyklų vadovai, gėlių puokštėmis nešini miestelėnai.

Pradedant festivalį kalbėjo viso to šurmulio iniciatorė ir kaltininkė fondo direktorė Liucija Stulgienė. "Justinas Karosas, kaip ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, - sakė ji, - tikrieji mūsų rėmėjai. Labai dalykiškai padėjo įgyvendinti ne vieną sumanymą".

Atsivėrė Čiurlionių kambario langas. Už jo - prie fortepijono profesorius Vytautas Landsbergis. "Gimsta Lietuvai ir pasauliui labai reikalingas visai naujas reiškinys - Čiurlionio atminimui skirtas festivalis. Jis turi galimybių būti tarptautinis, - kalbėjo M.K.Čiurlionio kūrybą įvairiais aspektais plačiausiai tyrinėjęs V.Landsbergis. - M.K.Čiurliono gyvenamuoju laiku Druskininkuose atvykėlius pasitikdavo gėlių girliandos, parke skambanti muzika. Žinoma, kad Čiurlionis akompanavo smuikininkui Malkinui. Nedidelio ūgio, plačiapetis, kresnas Kostukas buvo žinomas šiame sename kurortiniame miestelyje kaip gabus muzikas. Muzikos dvasia sklido iš tų namų, kuriuose augo devyni vaikai, kuriuose pavakariais visi dainuodavo ir mylėjo vienas kitą". V.Landsbergis paskambino dvi mazurkas ir kelias daineles. Klausytojams entuziastingai prašant, sugrojo dar vieną miniatiūrą, pavadinęs ją "Sekminių muzika".

Galų gale smagu buvo pamatyti ne tik už visuomenės surinktus pinigus pastatytas ir nudažytas tvoras, aptvarkytą memorialinio muziejaus teritoriją. Viduje įrengtos net kelios naujos ekspozicijos. Puikios šeimos, M.K.Čiurlionio, kitų kultūros įžymybių nuotraukos. Jaunas, keramiko specialybę turintis Dailės akademijos absolventas, muziejininkas, šiuo metu einantis direktoriaus pareigas Darius Joneika rodė gražiai įrengtus kambarius. Kvepia medinės grindys, tvarkoma apšvietimo sistema. Jau pakabintos naujausia technika atliktos M.K.Čiurlionio darbų reprodukcijos, fluorofortų rinkinys. Jaunam, entuziastingai dirbančiam specialistui talkino šio memorialinio muziejaus kūrėjas Adalbertas Nedzelskis. Gaila, kad M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus nėra Druskininkų miestui pavaldi įstaiga. Jo veiklos neįmanoma koordinuoti kaip miesto kurorto infrastruktūros elemento.

Druskininkai atgyja, Pramogų aikštėje pastatyta puiki dengta estrada, tvarkomi dviračių takai, kontroliuojama visų sričių specialistų darbo, paslaugų kokybė. Siekiama, kad šis kurortas atvykėlius, kurių vis gausėjo, žavėtų ramybe, saugumu, puoselėjamos gamtos grožiu, renginių kultūra ir nedidelėmis paslaugų kainomis. Todėl labai remiami "rimtųjų" menų projektai, čia jau pradėtos rengti tarptautinės konferencijos. Atidaromi nauji sveikatingumo, grožio terapijos centrai, komfortą siūlantys nauji viešbučiai, gydyklos. Tikslingai panaudojamos iš įvairių fondų gaunamos lėšos. Miestas sulaukė nemažai investicijų. Elenos Bykovos sumanyta programa padėjo įveikti dar sovietmečiu pradėjusius mieste siautėti narkomanus. Puikiai sutariama su policija. Siekiant atvykėlius supažindinti su turtingu Dzūkijos kraštu, rengiamos spalvingos turistinės išvykos Nemunu. Galvojama apie vis naujas poilsiautojų ir vietinių gyventojų laisvalaikio leidimo formas, turiningus renginius. Vienas jų ir yra iki spalio mėnesio truksiantis M.K.Čiurlionio vardu paženklintas festivalis.

Vedami Viktoro Ščetilnikovo vadovaujamo Didžiosios kunigaikštienės Birutės MPB karinio orkestro, klausytojai iš M.KČiurlionio memorialinio muziejaus žingsniavo M.K.Čiurlionio paminklo link.

Susikaupimo valanda netruko prabėgti raudonų plytų bažnytėlėje. Raiškiu balsu programą pristatė muzikologas Vaclovas Juodpusis, vargonavo Gediminas Kviklys, dainavo Regina Maciūtė. Gracingais gotikiniais skliautais į dangų veržėsi M.K.Čiurlionio "Kyrie eleison", J.S.Bacho, G.Faure, C.Franco ir J.Brahmso muzikos motyvai. "Jei kalbėčiau angelo balsu, bet neturėčiau meilės, tebūčiau skambantis puodas, ir jei kalnus kilnoti galėčiau, bet neturėčiau meilės, niekas tebūčiau, net jei turtus išdalinčiau, bet neturėčiau meilės, ir tai nepadėtų... Tarsi veidrodyje išryškėja žodžiai, kuriais atpažįstame ir esame atpažįstami: tik trys telieka - Tikėjimas, Meilė, Viltis, bet Meilė tarpe jų yra svarbiausias..." Tokiais apaštalo Pauliaus Korintiečio žodžiais buvo palydėtas tas susitikimas su muzika. Žmonės netilpo klauptuose. Švelnūs burdonų skambesiai ramino saulės išsekintus kūnus ir nuvargusią dvasią. Užstrigdama retose stilizuotų vitražų gėlių puokštėse, saulė veržėsi pro faktūrinio stiklo raštus, ant sienų apšviesdama ir baltas Kristaus kelio scenas. Ar visi žinome, kad Meilė gyvenime svarbiausia?

Prieš dvidešimt metų su meile širdyje į Senąją Varėną, tikrąją M.K.Čiurlionio gimtinę, atvažiavo entuziastinga medikė iš Kauno - Gražina Jaronienė. Dabar ši septintąją dešimtį perkopusi moteris yra M.K.Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus pirmininkė. Ji sako, kad Senoji Varėna Kostukui suteikė gyvybę, o Druskininkai - sparnus. Tiesiog pavydu tokios moters energijos ir didelių planų. Ji negali atsidžiaugti gautu kompiuteriu, kuriuo galės skleisti pasauliui žinias apie Čiurlionį. Ji rūpinasi tyrimais, kurie turėtų pagaliau nustatyti tikrąją Konstantino gimimo vietą. Dabar informaciniame lankstinuke apie Senąją Varėną matome, kad Konstantino gimtojo namo vietą ženklina didelis akmuo. Tačiau iki šiol ginčijamasi: gal Kastukas gimė Šlaito gatvėje? Neįrodyta. Antrojo pasaulinio karo metu Varėna buvo nacistų sudeginta. Į M.K.Čiurlionio šventę atvažiavo ir Irena Kaliūnaitė-Rubinskienė, menanti karo metus, kai nacistai padegė Senąją Varėną, per stebuklą palikę tik vieną - vargonininko namą. Tai jos tėvo, daug metų vargoninkavusio, Čiurlioniui iš Varėnos išvykus, namai. Vokiečių kalbą mokėdamas, tėvas išgelbėjo daugeliui varėniškių gyvybę.

Gal atsiras senų žmonių, dar prisimenančių didžiojo menininko gimtinę? Saugoti istoriją, gamtą - kiekvieno lietuvio pareiga. Tai matyti fotografo Valentino Algirdo Kaliūno nuotraukose, šiandien eksponuojamose Druskininkų sanatorijų salėse.

Sekmadienio pavakare druskininkiečiai, kurorto svečiai vėl rinkosi klausytis muzikos į Pramogų aikštę. Čia grojo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras. Nustebę klausytojai komentavo jaunučių mokinių kolektyvo, vadovaujamo Modesto Pitrėno, pasirodymą. Jis puikiai atliko M.K.Čiurlionio simfoninę poemą "Miške", E.Balsio, G.Bizet, J.Strausso kūrybos fragmentus, akompanavo Virgilijui Noreikai.

 

Skaitytojų vertinimai


6973. sandra :-) 2004-03-21 18:18
labai grazu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:46:04 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba