Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
 PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

ISTORIJA

PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ

Birželio 12-ąją - Lietuvos nacionaliniam radijui - 77

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Kalba Kaunas. Čia Lietuvos radijas", - taip pradėdavo Lietuvos nacionalinio radijo Kauno banga programą pranešėjas rašytojas Petras Babickas. Kaunas, 1927 metai
Iliustracija iš Juozo Girdvainio archyvo

Kaip Lietuvos radijuje atsirado muzika, kas ją atliko, kokios buvo muzikinės laidos ir jų bendradarbiai? Kas buvo tie pirmieji radijo muzikos skleidėjai ir puoselėtojai?

Radijo žurnalistas Juozas GIRDVAINIS parengė spaudai dviejų tomų monografiją: "Lietuvos nacionalinio radijo istorija. 1918-1940. Programa. Laidos. Žmonės" ir "Autentiški radijo darbuotojų pašnekesiai. Straipsniai. Biografijos".

Skaitytojams pateikiame skyriaus "Radijo muzikinės laidos" ištrauką.

Lietuvos nacionalinis radijas, prabilęs lietuviškai 1926 m. birželio 12 d., pradžioje klausytojams teikė žinias, tik vėliau - dvasinio muzikos peno.

Kiekviena radijo laida turėjo savo ir bendrą tikslą - rūpintis savąja (vaikų, moksleivių, šaulių, ūkininkų ir pan.) auditorija ir atspindėti visų radijo klausytojų mintis. Iš savo rato atneštas brandintas žodis, muzikos kūrinys radijo laidų vedėjų ir atlikėjų būdavo perteikiamas per mikrofoną plačiajai auditorijai. Ir tuomet visa, kas perduota per radiją, pasidarydavo bendra - visa tai taikytina ne tik sau, bet ir kitiems. Toji paskleista mintis, kūrinys, atliktas profesionalių muzikantų, nuskraidintas eteriu muzikos ir žodžių pluoštas tapdavo visų.

Atskira radijo laida tuomet atrodydavo aukščiausia dvasinė viršūnė vieniems klausytojams, painoka ir nelabai suprantama - kitiems, atradimas - tretiems. Tęstinės laidos pakerėdavo, pritraukdavo radijo klausytojų daugumą, - tokie tapdavo radijo laidų gerbėjais.

Bet visiems įtikti negali, kiekvienam geras nebūsi…

Formuojant Lietuvos nacionalinio radijo muzikinę programą aktyviai talkino visi to meto nepriklausomos Lietuvos lietuviškos muzikos kūrėjai ir pasaulio kompozitorių kūrinių atlikėjai.

1926 m. birželio 12 d. pradėjęs veikti Lietuvos radijas pradžioje reguliariai transliavo žodinę programą. Užsienio valstybių radiofonai anuomet jau kiekvieną dieną transliuodavo operas, dainas ir instrumentinės muzikos koncertus, o Lietuvoje tais atmintinais Europos valstybei Lietuvai 1926 metais radijo muzika buvo visiškai naujas dalykas - ji dar tik rodė pirmuosius gyvybės požymius, bet jau palengva skynėsi sau kelią į radijo klausytojų širdis ir protus.

Valstybės radiofone - Kauno radijo studijoje - laidų rengėjai suko sau galvas, kaip ir nuo ko pradėti organizuoti ir transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo muzikinę programą.

Apskritai tą 1926-ųjų birželį Kauno radijas kol kas nelepino klausytojų gausia žodine programa. Tiesiog pradžioje nebuvo tinkamų galimybių.

Kol buvo rengiama erdvesnė Radijo studija ir mikrofonai taikomi muzikos garsams perduoti, atėjo liepos mėnuo. Senoji Radijo studija - iš centrinio pašto atvežta gelsvo medžio telefono būdelė - buvo ankštoka; čia daugiau kaip trys kalbėtojai negalėjo sutilpti, bet vienam pranešėjui žinioms paskaityti ir kokiam pokalbiui su prelegentu transliuoti vietos pakako.

"Iš pradžių Kauno radijo programa buvo labai provizorinė, - prisimena pirmasis Radijo studijos vedėjas rašytojas Petras Babickas. - Buvo skaitomos tik ELTOS žinios ir labai retai transliuojami koncertai, kurių keturis pirmuosius parengė nemokamai smuikininkas Morducha Hofmekleris. Vėliau, lapkričio mėnesio pabaigoje, Radijo stoties viršininko inžinieriaus Alfonso Jurskio pastangomis bandyta transliuoti operas iš Valstybės teatro. Bandymai labai gerai pavyko. Ferdinandas Virzingas iš Valstybės teatro orkestrantų sudarė radijo orkestrą".

"1926 m. liepos 1 d. M. Hofmeklerio vedamas 7 žmonių orkestras paskleidė mūsų radijo bangomis pirmąjį muzikos koncertą.

Ir pradėjo siausti Lietuvoje nauja epidemija - radijo karštligė. Radijo antenos ėmė dygti viena po kitos" ("Lietuvos aidas", 1928.VI.18).

Nuostabiai gerai girdintys Lietuvos radijo programą rašė laiškus kitų Europos valstybių, ne tik Lietuvos, radijo klausytojai, įvairaus išsilavinimo muzikos gerbėjai.

Pirmieji radijo muzikos koncertai nuskambėjo plačiai po visą Europą ir buvo vertinami nepaprastai gerai. "Bandymai (1926 m.) liepos 1 d. perdavinėti radijo muziką buvo labai geri. Aš girdėjau gana garsiai ir aiškiai kaip vienos lemputės aparatu, taip ir su paprastu vienos grandinės detektoriumi," - 1926 m. liepos 2 d. rašė Kauno radijui Marijampolės apygardos teismo tarnautojas Eliziejus Bartininkas.

Pirmąją radijo muzikinę programą sudarė keli kūriniai, kurie buvo iš anksto viešai paskelbti.

RADIJO MUZIKINĖ PROGRAMA (KAUNAS, 2000 m banga)

1926 m. liepos 1 d.

18-19 val. - pranešimas.

19-21 val. - radijo koncertas.

Dainuos Valstybės teatro operos solistai M. Stašaitytė, Stasys Sodeika (bosas) ir Stasys Dautartas.

Gros violončelistas Marducha ir pianistas Leiba Hofmekleriai (broliai atliks solo ir duetu).

Smuikuos J. Špileris.

Po to - pusvalandis kamerinės kapelos muzikos.

Tuo metu neseniai baigęs Valstybės konservatoriją smuikininkas M. Hofmekleris su broliu Leiba 1926 m. rugpjūčio 7, 19 ir 26 dienomis vėl surengė koncertus naujojoje Radijo studijoje.

Naujoji Radijo studija - žaliu pliušu išmušta 18 kvadratinių metrų saliukė, kurios durys izoliuotos nuo pašalinių garsų, - buvo įrengta Kauno radijo stotyje. Kauno radijo stoties pastatas Vytauto kalne, Perkūno alėjoje, skendėjo liepų žalumoje ir buvo atokiau nuo Kauno miesto triukšmo.

1926 m. spalio 11 d. Radijo studijoje koncertavo JAV lietuvis K.J.Kraučiūnas, atvykęs iš Italijos. Radijo koncertą surengti padėjo kompozitorius Mikas Petrauskas. Per radiją skambėjo M.Petrausko "Kaitink, šviesi saulute" (A.Jakšto žodžiai) ir "Valia valužė", fragmentas iš operetės "Šienapjūtė" (K.Jasiukaičio žodžiai).

1926 m. lapkričio 22 d. radijo orkestras, vadovaujamas Valstybės teatro orkestro smuikininkų grupės koncertmeisterio Ferdinando Virzingo, per radiją surengė pirmą koncertą.

Valstybės teatro orkestro smuikininkai F.Virzingas ir S.Jurkevičius, altistas A.Abramsonas ir violončelistas G.Ludvigas atliko L. van Beethoveno ir W.A.Mozarto kūrinius.

1926 m. gruodžio 2 d. Radijo studija telefonų laidais iš Valstybės teatro pirmą kartą transliavo Ch.Gounod operą "Romeo ir Džuljeta".

Iškart sureagavo Lietuvos ir Europos valstybių radijo klausytojai, puikiai girdėję transliuojamus koncertus ir operą. Jie rašė su entuziazmu ir pageidavo girdėti daugiau muzikos.

Radijo klausytojas Vincas Uždavinys, sielodamasis, kad per radiją skamba mažai muzikos, pažymėjo: "(…) negirdime lietuvių liaudies motyvais išaustų koncertų. O tokius radijo koncertus labai lengvai galėtų parengti ir to paties F.Virzingo radijo orkestras (…). Jei nėra pakankamai tinkamų lietuviškų veikalų, būtų malonu išgirsti nors ir liaudiškų dainų. Juk mūsų liaudies dainų motyvai bent Europoje - ne paskutinėje vietoje stovi. Savo liaudies meno neturime drovėtis pasauliui parodyti" ("Lietuva", 1927.I.19).

Dienraštis "Lietuva" (1926.XII.7) pranešė, kad bus transliuojama G. Verdi opera "Kaukių balius" su Kipru Petrausku.

Tuo metu Europos valstybių radiofonai radijo klausytojus masino įvairia vokaline ir instrumentine muzika. Buvo transliuojamos operos ir operetės; kantatos, oratorijos, choralai liejosi visokiais garsais iš radijo imtuvų ir viešose vietose įrengtų garsiakalbių. Popietiniuose radijo koncertuose skambėjo džiazo, simfoninė ir šokių muzika.

Per užsienio radijo stotis veržėsi muzikinė laiko dvasia, ir raiškiai aidėjo gyvas literatūros žodis.

Muziką per Lietuvos nacionalinį radiją propaguoti pasišovė padėti į pirmąjį Radijo tarybos posėdį 1927 m. kovo 23 d. pakviesti Valstybės teatro dirigentas kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša ir muzikos pedagogas, kompozitorius Aleksandras Kačanauskas. Nutarta, jog antrajam Radijo tarybos posėdžiui (kovo 28 d.) kompozitorius A.Kačanauskas pateiks Lietuvos nacionalinio radijo muzikinės programos modelį.

Pagaliau 1927 m. balandžio 8 d. dienraštyje "Lietuva" paskelbiami Lietuvos nacionalinio radijo programos metmenys:

"Paskutiniuose dviejuose Radijo tarybos posėdžiuose nustatyta muzikinė radijo programa, kurią buvo pavesta sudaryti muzikui Aleksandrui Kačanauskui. Pagal tą programą Kauno radiofonas kiekvieną savaitę transliuos du kamerinės muzikos koncertus, du vokalinės-instrumentinės, vyks dvi transliacijos iš Valstybės teatro rinktinių operų, vieną valandą lietuvių liaudies bei lengvosios muzikos ir vieną valandą šokių muzikos koncertai.

Kamerinės muzikos koncertuosna Radijo taryba įtrauks visas žymesnes pajėgas iš Valstybės teatro operos, muzikos mokyklos (Konservatorijos) ir laisvųjų menininkų.

Muzikos kultūrai skleisti bus įvesti tautinės muzikos mėnesiai, kaip vokiečių, italų, čekų, rusų, lietuvių, latvių ir kiti.

Atskirų tautų muzika bus pateikiama irgi sistemingai, pradedant nuo klasikų ir baigiant moderniąja. Tai bus lyg ir savotiška muzikos chrestomatija per radiją.

Muzikos programos tikslingumą ir planingumą prižiūrėti pavesta muzikui Aleksandrui Kačanauskui.

Radijo taryba ir muzikos programos vedėjas tikisi, kad po mėnesio jau bus galima imtis to sistemingo darbo.

Pirmiausia bus surengtas vokiečių instrumentinės muzikos koncertas (…).

Nuo 1927 m. balandžio 22 d. jau tikimasi groti Ferdinando Virzingo perorganizuotu radijo orkestru.

Pagaliau vokalinės muzikos programos daliai atlikti bus pakviestos geriausios muzikos mokyklos (Konservatorijos) ir teatrinės kūrybinės jėgos. Tos rūšies koncertuose bus įvestas deklamavimo skyrius, kuriame dalyvaus dramos artistai ir rašytojai su savo kūriniais".

Radijo programos metmenų pabaigoje primenama, jog "mūsų radijo klausytojų dar vos vienas tūkstantis tėra užsiregistravęs savo radijo imtuvus, tuo tarpu visoje Lietuvoje esama jau apie 10 tūkstančių radijo aparatų (ir klausomasi po 3-10 žmonių). Darbo pasisekimas didės nuo to, kaip augs radijo klausytojų supratimas remti visais būdais radiofono darbus".

Kiekvienas Lietuvos menininkas laikė garbe pasireikšti per radiją, be jokio atlygio parengti muzikos kūrinį ir jį atlikti radijo klausytojams.

Lietuvos radijo programos įvairinimas, nuo 1928 m. pradžios geras jos tiesioginis transliavimas iš naujosios Radijo studijos Laisvės alėjoje traukė radijo klausytojus, skatino mieste ir kaime įsigyti radijo aparatus, rašyti Lietuvos radijui laiškus ir išsakyti savo pageidavimus.

Galiausiai Lietuvos radijo muzikos programa ėmė lygiuotis į Europos valstybių radiofonus, buvo skelbiama Europos šalių radijo žurnaluose ir dienraščiuose ir be paliovos turtinama naujais muzikos kūriniais.

 

Skaitytojų vertinimai


7209. edvinas2004-03-29 20:35
o kur muzika api 800-1600

13202. viktorija :-) 2005-01-19 12:57
visai nieko ydomu zmonem pasiskaitint galetu tokiu svetainiu but ir daugiau

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:46:03 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba