Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
 Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

DAILĖ

EMALIO ŽINGSNIAI

Jurgita Ludavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Oksana Čepeliuk. "Žiedas"

Lietuviškas emalis, pasižymėjęs šlovinga praeitimi - dalyvavimu Limožo emalio bienalėse, spalvingais R. Burneikos, subtiliais A. Gurevičiaus emalio darbais, Palangos emalio simpoziumais - paskutiniuoju XX a. dešimtmečiu tarsi išnyko. Nutilo, nuslinko į pogrindį dėl įvairiausių priežasčių. Visiems žinomos socialinės priežastys - visuomenės lūžiai, suardę turėtą materialinę simpoziumų bazę, pakitęs vartotojų skonis, juvelyrų migracija užsienin sąlygojo emalio, kaip metalo meno šakos, susilpnėjimą.

Tokioje nepalankioje dirvoje ypač įdomi atrodo "Kauno lango" galerijoje surengta tarptautinė emalio paroda "Emalis +". Ekspozicija nedidelė, jos "tarptautiškumas" - taip pat sąlyginis, kadangi parodoje dalyvauja tik dviejų šalių juvelyrai: Lietuvos ir Olandijos. Tačiau šis kompaktiškumas ir minimalumas anaiptol nemenkina parodos vertės. Be abejonės, svarbi parodos misija - atgaivinti susidomėjimą emaliu, sumegzti anksčiau vykusių emalio parodų giją. Tačiau jau pati tokia paroda akivaizdžiai rodo, jog misija įmanoma, ji vykdoma. Man visgi įdomesni kūriniai, tą parodą sudarantys, ir nauji vardai, vis atkakliau imantys šmėkščioti lietuviškos juvelyrikos padangėje.

Parodoje "Emalis +" demonstruojamas lietuviškas santūrumas: emalis, teikiantis galimybę nušviesti dulsvą metalą skaisčiomis spalvomis, čia prislopintas, tamsokas. Tarsi lietuviško kolorizmo mokyklos tapyba. Gvidas Latakas eksponuoja masyvius, spalvotus (ir drauge murzinokus) kaklo papuošalus, medalionus, kuriems nesvetimas barokiškas puošnumas; visgi juose išlieka savotiškas negrabumas, antielegancija. Emalis tapybiškas, tačiau neskaidrus. Spalvų atžvilgiu panašūs Irenes Schildkamp iš Olandijos darbai: rusvos, žalsvos, gelsvos spalvos emalio rutuliukas, tarsi blizgė užvertas ant vielos, tampa paprastu kaklo papuošalu. Ypatingų novatoriškų idėjų nėra, tačiau kūriniai šilti, jaukūs, pakankamai dekoratyvūs. Rasos Paškonienės papuošalai, kuriuose pertvarinio emalio technika kuriamas stilizuotas augalinis ornamentas, taip pat nestulbina naujovėmis; darbai greičiau primintų Telšių taikomosios dailės technikumo metalo specialybės moksleivių baigiamuosius darbus: tas pats negrabumas ir neskaidrumas, aiškiai sakantis, jog lietuvių autoriams tobulumo slenkstis dar tolokai.

Paprasčiau galbūt tiems, kurie nesiekia "žėrinčių meno aukštumų", o sąžiningai kuria komercinius darbus. Kaip Darius Gerlikas - dekoratyvūs, spalvingi jo kūriniai nepriekaištingi techniniu atžvilgiu. Kaip jaunas juvelyras iš Kelmės Vaidas Sapragonas, atvirai deklaruojantis technikos primatą prieš idėją ir demonstruojantis klasikinius, pasmerktus komercinei sėkmei funkcionalius ir …gražius papuošalus. Šio apibūdinimo niekaip nepavyktų pritaikyti Nikolajui Žoludevui, kurio masyvūs medalionai - grynai komerciniai, labiau primenantys liaudies meistrų dirbinius. Emalis juose dalyvauja užrašų ant medalionų briaunelių pavidalu. Reda Aleknienė šioje grupėje užima "aukso vidurį": kaklo papuošalai, kuriuos sudaro emalio plokštelės su įvairiais piešiniais iš abiejų pusių, nedvelkia nei mokiniškomis pastangomis, nei komercinės sėkmės siekimu. Papuošalai tiesiog estetiški ir elegantiški, skleidžiantys emaliui būdingą šilumą.

Atskiro paminėjimo nusipelno autoriai, plėtojantys minimalizmo estetiką ir ja "nudažantys" savo kūrinius. Tadas Deksnys nefunkcionalius žiedus traktuoja kaip dekoratyvines formas, kurių paviršius labai tinkamas spalviniams emalio efektams išbandyti. Todėl kūriniuose harmoningai dera atsitiktinumo žaismas ir formų griežtumas; stačiakampė segė, suskirstyta kvadratėliais, puikuojasi ryškiai mėlynu emalio langeliu. Geometrijos ir spontaniškumo dermė išskiria T.Deksnio darbus iš visos parodos. Ligita Brinkman, Olandijoje gyvenanti lietuvių juvelyrė, taip pat pristato santūrių formų kolekciją: melsvos išlenktos titano plokštelės - tarsi medžių lapai, ant kurių kaip rasos lašeliai ar žemuogės šviečia ryškiai raudoni emalio lašeliai. Ne lašeliai, o trilapiai apsupę vyro portretą kitoje kvadrato formos segėje; griežtumas, minimalizmas su nemaža lyrikos doze. Oksanos Čepeliuk požiūris į papuošalą su emaliu bene pats įdomiausias: žieduose didžiausią plotą užima sidabras, iš kurio sudarytos ir žiedų akys. Tačiau jų pakraštėliai tarsi rytietiški kilimai puošiami emalio ornamentais. Tokia inversija sukuria naują, dekoratyvų ir drauge konceptualų rezultatą; sidabro švytėjimas konrastuoja su sodria emalio spalva, balta plokštuma tampa tobulu fonu dekoratyviam ornamentui.

Emalis - technika, nusipelnanti kur kas didesnės juvelyrų meilės, nei jos turi šiuo metu. Tačiau paroda "Emalis +" žymi pirmus šios technikos sugrįžimo žingsnius, o aš viltingai tikiuosi kitais metais joje dalyvausiančius autorius skaičiuoti dešimtimis.

 

Skaitytojų vertinimai


2768. is Telsiu2003-06-19 21:07
Keista, kad autore negatyvokai atsiliepia apie telsietiskosios juvelyrikos pobudi, zinant, kad pati ten kadaise studijavo, ir iki siol nebuvo itin nepatenkinta tenykste juvelyrika. Turiu galvoje fakta, kad Lietuvoje nesama kitos alternatyvios mokymo istaigos, ruosiancios juvelyrikos specialistus, tad neitin yra is ko ir rinktis.

2771. autore2003-06-20 10:41
autore, kaip turbut zino komentatorius is telsiu, telsiuose studijavo ne juvelyrika. be to,siulyciau atkreipti demesi i tai, kad lyginama ne su `telsietiska juvelyrika` apskritai, o su telsiu taikomosios dailes technikumo moksleiviu darbais. technikumas egzistavo bene iki 1989 m. ir darbu kokybe nuo dabartinio telsietiskos juvelyrikos lygio gerokai skyresi. taigi - niekas jusu nepuola, mieli telsiu juvelyrai

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:46:02 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba