Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
 Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS

KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA

Agnė Daunoravičiūtė

[skaityti komentarus]

Dažnai analizuojam tas meno sritis, kurios dar naujos, kurių koncepcija nėra aiški arba yra klaidinga. Menas, kaip reiškinys, negali būti įspraustas į analizės, kuri pateikia konkrečias išvadas, rėmus. Norėtųsi kalbėti apie kalbą, kaip kultūros įsikūnijimą dabartinėse realijose.

Atspindėdama realybę, kalba daro įtaką kultūrų sąveikai. Pirmiausia atskleidžiama kalbos reikšmė atskiram asmeniui, kolektyvui, tautai. Kalba žmones sujungia į visuomenę. Ji išlaisvina iš ilgų ankstesnės patirties studijų, nes įkūnija pasaulio sampratą. Kiekvieno mūsų kalba - konkreti minčių realizacija, turinti begalinę potenciją (kalba, kaip sistema). Kalba dalyvauja visuose tikrovės reiškiniuose ir veikia visuomenės kultūrą.

Vertėjai niekuomet pažodžiui nevers gražių pasakymų ar įmantrių sakinio formų, jei tai prieštarauja lietuvių kalbos dvasiai. Tokie atvejai, kai abi kalbos atitinka, esti reti. Šiuo požiūriu lietuvių kalba yra subtilesnė, kadangi laisva šnekos maniera. Kartu šalia darnios sistemos egzistuoja ir šioks toks chaosas, kuris pastaruoju metu beatodairiškai žalojamas. Kalbos ištakas ne visada gali pasiekti ir šios srities specialistai. Bandoma atsikratyti visų vertinių bei skolinių, kurie neišvengiamai prasiskverbė į lietuvių kalbą, tobulėjant įvairių sričių technologijoms bei atsirandant naujam patyrimui. Kalbos leksika bei semantika gyvena intensyvaus kitimo periodą. Ir tai veikia kitus kalbos sluoksnius. Dėl lanksčios bei laisvos kalbos sistemos (laisva sakinių struktūra, daugiareikšmiškumas ir kt.) lengvai prigyja kitų kalbų reikšminiai vienetai, dažniausiai netaisyklingi.

Pastaruoju dešimtmečiu, gyvėjant Lietuvos didmiesčių kultūriniam gyvenimui, kinta kalbos raiška, įvairių kalbos stilių reikšmė bei apskritai požiūris į kalbą. Sostinėje kultūrinis gyvenimas intensyviausias lyginant su kitais Lietuvos miestais. Naujų reiškinių, daiktų bei ypatybių atsiradimas ir įvardijimas plečia kalbos semantiką, skatina naujadarų, reikšminių vienetų atsiradimą bei prigijimą gyvojoje kalboje. Pats reikšmingiausias kultūros aspektu tampa dalykinis stilius, tai įrodo miesto ekonomikos kilimą.

Norėtųsi palyginti Vilniaus ir Kauno kalbos raišką kultūrinėje terpėje. Vilniaus visuomenė yra tolerantiška kalbinėms mažumoms, todėl nesąmoningai galima susikurti "nešvarios" kalbinės visuomenės vaizdą. Rusų, lenkų bendruomenės galėjo nevaržomai šnekėti savąja kalba ir būti suprastos, tai reiškė įsiliejimą į miesto visuomenę. Kauno visuomenė ilgus dešimtmečius jautėsi išskirtinė. Turėti savo miesto šūkį "Kaunas yra Kaunas" jau suteikė privilegijų neįsileisti svetimos kultūrinės visuomenės atstovų. Savotiškai šie faktai atsispindi ir kalboje - labiau ribojamas svetimų leksikos vienetų prasiveržimas į šnekamąją kalbą. Tačiau kai kurie jų laikui bėgant taps bendrinės kalbos norma. Norminės kalbos sistema nėra uždara netaisyklingiems proveržiams.

"Įsitvirtinti" naujajame amžiuje padeda kultūrinis šokas. Orientuodamasi į naujas vertybes, lietuvių tautos pasaulėžiūra krypsta į vakarietišką kultūrą. Toje dviejų kultūrų įtakų sferoje ir gimsta disharmonija kultūros pasaulyje, kuri savo ruožtu kelia neaiškumą, inspiruoja koncepcijų dvilypumą ir teorijų "perkainojimą". Lygiagrečiai su tuo vyksmu kalba, kaip ženklų sistema, taip pat keičia savo pavidalą. Analizuojant tik kalbinę vartoseną, reikia pabrėžti periferinį, gyvai kalbai tolimą, šabloninį vartojimą. Anot Justino Marcinkevičiaus, kasdieninėje mūsų kalboje pilna žodžių - protezų, be kurių mes nebepaeinam. Tokių žodžių ir frazių - protezų turi kiekviena profesija, oficialios mūsų kalbos.

Ir meno, ir kalbos, kaip kultūros veiksnių, išraiškos esmė glūdi pačiame žmoguje, jo suvokimo būde ir jo pasaulėvaizdyje. Tautos pasaulėvaizdis kuria savitą stilių. Kiekvienos tautos meno ištakos bei prigimtis turi savotišką stilių - išskirtinumą. Tačiau per didelis meno sutautinimas gali padaryti daugiau žalos stiliaus tobulinimui ir stilių kaitai. Pasak Meilės Lukšienės, kalboje glūdi pagrindinis seno ir naujo sulydymo mechanizmas per žodį-ženklą-mąstymą. Kalba yra sukaupusi ilgų amžių istorinę kultūros informaciją tos tautos, kuriai ji yra pagrindinė raiškos priemonė. Daugelis žodžių apaugę istorinėmis asociacijomis, prasmėmis, įgaunančiomis kultūros simbolio vaidmenį. Todėl gimtoji kalba pati suteikia minčiai turinio ir formos nacionalumą. Kalba tiesiog kaip katalizatorius randa naujam laikui formą ar praplečia senąją. Ji pati yra tautinės kultūros saugykla. Kalbos raidos sutrikimai trikdo ir kultūros procesą.

Kalba paspartino žmogaus sąmonės formavimąsi. Juslinio patyrimo duomenis apibendrina reikalingos smegenys, kurios gali atlikti naujo tipo funkcijas. Poreikį turėti daug informacijos gimdė visuomeninės sąlygos, sudėtinga žmogaus veikla, įvairios žmonių bendravimo formos, besiplečiantys žmogaus interesai. Taigi, būdama bendravimo ir socialinio patyrimo kaupimo priemonė, kalba įgalino atsirasti aukštosioms žmogaus savireguliacijos formoms. Žmogus pradėjo skirti objektyvią realybę nuo savo dvasinio pasaulio. Pereinant prie kultūros ir kalbos sąsajų vertinimo, reikia pabrėžti, kad žmogaus, kaip pažinimo ir vertinimo subjekto, formavimasis rodo jo išprusimo laipsnį.

Siekimas išlaikyti kalbos savitumą, kalbos gryninimas nėra tik ambicija. Kalbų raiškos skirtingumas nulemtas jų istorinių aplinkybių. Nėra pastovių sąvokų, tinkančių visiems laikams ir visoms tautoms. Tiesa, kad dvikalbiškumo reikšmė bendrajam lavinimui yra svarbi. Dabar grįžkime prie miestų kultūrinių aspektų sąsajų. Dvikalbystė individo mąstymui bei aplinkos atspindėjimui sąmonėje teikia tik naudą ir skatina psichikos vystymąsi. Tačiau dvikalbystė, veikdama kalbinę aplinką bei kitas kultūros sferas, niveliuoja kultūrinę sąmonę bei skatina kalbinių vienetų diferenciaciją, kaip normą. Privalome demaskuoti teoriją, kad kalbos funkcija yra tik komunikacinė - kalba yra tautos kultūros raiškos priemonė bei tarptautinio bendravimo kalba (lietuvių kalba per vertimus galima perteikti ir kitų tautų idėjas). Jei blanki kalbos kultūros atmosfera, mechaniškai jos neparyškinsi, norėdamas pakelti visuomenės kultūrinį statusą, tautinę savigarbą. Dabar ne tik rūpinamasi menu, kaip kultūros atspindžiu, bet vertinama ir lituanistinė erudicija.

 

Skaitytojų vertinimai


6937. Rega :-) 2004-03-17 22:09
Labai patiko Agnės Dounoravičiutės straipsnis, ypač apie Kauną. Taip iš tikrųjų ir yra dėl kalbos. Taip mąsto tevai, ir auklėja taip savo vaikus. Vaikai auklėjami Kaune dažniausiai prieš kalbines mažumas. Tai man asmeniškai nepatinka. Man patinka Klaipėda ir Vilnius, todėl kad jei kalbi autobuse rusiškai tai niekas į tavę "kreivai" nežiūri. Kaune labai niekinami rusai. Pyksta ant visų rusų kad jie okupantai, bet negalvoja apie tai, kad paprasti žmonės čia visiškai nekalti dėl to. Čia buvo kalta valdžia, kurią,manau ir reikia kaltint, o ne žiūrėti dabar į visus rusus kaip į šmėklas. MIELI KAUNIEČIAI, imkit pavyzdį iš mūsų sostinės VILNIAUS, tapkit tolerantiškiau.

6938. Rega2004-03-17 22:13
Noriu labai žinot JŪsų nuomonę apie mano pareikštą nuomonę. Man įdomu kaip kiti mano. rašykit.

7784. Puikybė2004-04-21 18:51
Kaunas, pūsdamasis dėl savo lietuviškumo (puikybė - nuodėmė!), tą lietuviškumą jau ir prarado. Kalba arba vadinamąja "smetonine" (su daugybe pasenusių konstrukcijų) kalba, arba gatvės žargonu. Labai man apmaudu. O ta neskonybė! Vyrai treninguoti, moterys su pašiauštais kuodais - kaip vištos. Kai kuriose kavinėse kartais tarybinės dvasios aidus pajuntu. Sako, tarybiniais laikais kauniečiai iš visko mokėjo pinigą pasidaryti (pasivogti?), o dabar, kai to pinigo stinga, -nelabai ir ta kalba rūpinasi. Koktu, kad dažnai netaisyklingai šnekantys kauniečiai vis dar mano esą lietuviškiausi lietuviai. Deja, tai tik mitas. Vis dėlto norėtųsi tikėti Kauno Renesansu.

23467. ruttta :-) 2006-03-16 14:51
REGA isties galima butu nekreipti demesio i tautines mazumas jeigu jos nekistu savo kalbos per prievarta. Kodel zmones gyvenantys Lietuvoje daugeli metu visdar kalba rusiskai ir net nemano prabilti lietuviu kalba? As pati nemoku kalbeti rusiskai ir didziuojuosi rusiskai paklausta galedama atsakyti "nemoku, nesuprantu". Dazniausiai sulaukiu neigiamos reakcijos kartais net izulios taciau nepasimetu ir didziuodamasi atsakau kad gyvenant Lietuvoje privalu moketi lietuviu kalba. ir tolerancija cia niekuo deta. jeigu mes turime buti tolerantiskesni rusakalbiu atzvilgiu tai kodel jie neturetu daryti to paties musu atzvilgiu? ir isvis. man patinka mano kalba ir negaliu pakest kai ji gadinama visokiom rusiskom priemaisom.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:45:59 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba