Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
 RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
• ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

TEATRAS

RIMGAUDAS KARVELIS

"EGOIZMĄ PALIKIT NAMUOSE"

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rimgaudas Karvelis - Pasiuntinys
Algio Kriščiūno nuotrauka

Alma Braškytė. Papasakokite apie savo pažintį su Oskaro Koršunovo spektakliais ir pirmuosius bendro darbo, statant "Oidipą", įspūdžius.

Rimgaudas Karvelis. Pirmasis Oskaro Koršunovo spektaklis, kurį pamačiau, buvo "Ten būti čia". Man baisiai patiko, pajutau tvirtą režisieriaus ranką. Be to, Remigijus Bilinskas ten labai įdomiai dirbo. "Meistre ir Margaritoje" mane tiesiog sužavėjo Eglė Mikulionytė. Nuostabi artistė! Aš dažnai slapčia pasižiūriu, ką daro aktorius, kai nekalba, ilsisi kampe ar gyvena. Eglė visą laiką gyva, dirba, reaguoja. O kai pradeda vaidinti, šokti - toks efektas, kad net aplodismentais publika palydi. Tame spektaklyje ji man labiausiai patiko. Nors epizodinis, mažas vaidmuo, bet atrodo kaip pagrindinis.

Tačiau niekada nebūčiau patikėjęs, kad man teks pas Koršunovą vaidinti. Maniau, kad jis dirbs tik su jaunais, o mes, seniai, jau užmiršti, nereikalingi. Kai mane pasikvietė, abejojau, ar tiksiu, bet pasikalbėjus supratau, kad jam reikia tokio tipažo, ir sutikau. Jau per pirmąją repeticiją pamačiau, kad režisierius yra autoritetas visiems, kas su juo dirba. Jis noriai dirba su aktoriais, su visais vienodai. Ir sako aktoriui tiesą be jokių diplomatijų, be jokio veidmainiavimo. Su juo gera dirbti, nes jis tiksliai paaiškina, yra gerai pasiruošęs. Gal ne viską mes, aktoriai, padarom, bet kai žinau ir suprantu, ko jis nori, pasidaro labai įdomu dirbti.

Anksčiau maniau, kad Koršunovas yra vien tik formos, ženklų režisierius. Pasirodo, ne. "Oidipe" jis reikalauja ir vidaus - jausmų, mąstymo. Ir bendravimo: partnerio jautimo, akių matymo. Kai kurie šiandienos režisieriai stumia aktorių į ženklų vaidybą, kurią jis pats turi išteisinti. Kartais aktoriui pavyksta, kartais ne. Režisūriškai gali būti įdomu, bet aktoriai dažnai nesukuria vaidmenų.

Pakalbėkime apie Jūsų vaidmenį "Oidipe karaliuje". Kai Jūsų vaidinamas Korinto Pasiuntinys pasirodo scenoje, ten tvyro didžiulė įtampa, nelaimės nuojautos slegiama Jūratės Onaitytės Jokastė raudodama meldžiasi Apolonui. Jums reikia tą įtampą nugalėti ir suteikti scenai lengvumą, šviesią spalvą...

Tai - lyg šuolis į šaltą vandenį. Jei tos maldos nesiliautų, pasidarytų neįdomu. O čia staiga išeina Pasiuntinys ir viską keičia. Jis linksmas, duoda kitą ritmą, ir žiūrovai iš karto atsigauna. Režisierius sakydavo, kad mano Pasiuntinys tiesiog kvailai naivus, tikisi pasakysiąs gerą žinią, be to, dar mano, kad ir jam bus naudinga. Per kvailą nuoširdumą, naivumą per daug išsiplepa ir sunervina Oidipą, kuris įpyksta, ima klausinėti. Tada jau Pasiuntinys išsigąsta: ką aš padariau! Supranta per daug išsiplepėjęs ir ima pulti Piemenį, norėdamas įtikti Oidipui.

Kaip jaučiatės tokioje šaltoje, pavojingoje ir priešiškoje scenografijoje, kurios elementai (pavyzdžui, sūpynės) tampa agresijos prieš aktorių įrankiais?

Taip, reikia energijos, kad visa tai nugalėtum. Ant sūpynių turėjau gerai išmiklinti sėdynę. Pradžioje bandėm pagalvę į sėdynę dėti, patys tiesiog mirėm juokais, supratau, kad taip negalima, ir žiūrovai ims juoktis. Režisierius leido per repeticijas pagalvėlę padėti, o per spektaklį jos buvo nuimtos. Paskui išmokau, prisiminiau, kaip ant arklio jojama, tikras kaskadininkas pasidariau.

Iš tikrųjų žiūrėjau tą sceną įsitempus - baisu dėl aktoriaus.

Baisu. Režisierius ir norėjo tokios reakcijos. Kad ir tas smėlis, juk jis lenda į nosį, į plaučius... Režisierius norėjo, kad viskas būtų tikra. Ir aktoriai taip dirba, iš visų jėgų, visiškai atsidavę.

Jūsų vaidmuo priešinamas Laimono Noreikos vaidinamam Piemeniui. Piemuo viską žino, ir todėl jis prislėgtas to žinojimo, o Jūsų vaidinamas Pasiuntinys į viską žiūri šviesiai. Kaip manote, dėl kokių Jūsų ir Laimono Noreikos, kaip aktorių, savybių režisierius būtent taip paskirstė vaidmenis?

Aš su draugais visuomet linksmas, juokauju, tik kai niekas nemato, būnu ir liūdnas, ir tragedijas išgyvenu. Esu taip išauklėtas. Mano dėstytoja konservatorijoje Regina Senkutė sakydavo: egoizmą, tragediją palikit namuose, čia - visi dirbam, visi linksmi. O režisieriai panaudoja mano linksmumą. Nors aš labai norėčiau suvaidinti kitokį. Linksmą suvaidint man yra nesunku. Matyt, ir Koršunovas pastebėjo tą mano savybę, tokį mane ir pasiėmė.

Tą pat pasakyčiau ir apie Piemenį. Iš pradžių Koršunovas norėjo Algimanto Masiulio. Matė Piemenį tokį stambų, niūrų, matyt, Masiulyje įžiūrėjo tokį tipažą. Bet Masiulis negalėjo dėl ligos. Tai pasiėmė Laimoną Noreiką, kuris jau buvo gerai suvaidinęs Koršunovo "Parazituose". O Adomaitį paėmė - tokį gražuolį, santūrų, - nes jis primena vyriausiąjį iš mūsų kunigų, Audrį Bačkį. Ėmė tipažus kaip kine, kadangi OKT - komercinis teatras, viską reikia daryti greitai. Valstybiniam teatre gali pusę metų eksperimentuot, gali priešingą prigimčiai vaidmenį duoti. To artistai visada labai nori.

Ar Jūsų vaidmuo labai keitėsi nuo pirmųjų repeticijų iki dabartinio varianto? Ne vienas "Oidipo" aktorius yra užsiminęs, kad režisierius ir dabar tebeduoda naujų pastabų prieš kiekvieną spektaklį.

Taip. Iš pradžių mes labiau juokavom, į tragediją vėliau pereidavom. Vieną kartą per repeticijas Koršunovas darė eksperimentą su manimi, kad viskas, ką Oidipas kalba su Jokaste, Pasiuntiniui labai juokinga, nes jis žino, kad Meropė nėra Oidipo motina. Kuo daugiau jie kalba, tuo Pasiuntiniui juokingiau. Bet paskui supratau, kad tuo juoku galima visą tekstą "nunešti", todėl liko tik kikenimas prisidengus burną. Jau tada, kai pasakau Oidipui, kad jis ne iš tos giminės, jo akys pasidaro kitos. Aš dar krizenu, bet jau suprantu, kad įkliuvau, ir sutrinku, pradedu išsisukinėti, raminti, įsiteikinėti... Detalės truputėlį keitėsi. Man įdomu, kad nedidelis vaidmuo, o jame atsiranda tragiškų spalvų.

Su rūbais buvo įdomu. Kai repetavau, dėvėjau juodas, laisvas kelnes, juodą golfą ir juodus batus. Dailininkas stebėjo repeticijas ir sako man: Karveli, mums labai patinka Jūsų rūbai. Ar negalėtumėt teatrui parduoti? Sakau - prašom! Tie rūbai mano vaidmeniui tiko, nes spektaklis į mūsų dienas taiko.

Ar galėtumėte palyginti Koršunovo darbą su aktoriumi, jo mąstymą su kokiu kitu režisieriumi iš savo ilgametės praktikos?

Koršunovas savaip dirba. Nekrošius dirbo kaip dailininkas, matydamas dėmes, mažai kalbėdamas, labai ilgai dirbdavo. Kaip dabar - nežinau, seniai su juo dirbau.

Man atrodo, svarbiausia, kad režisierius namų darbą būtų paruošęs. Jeigu neparuošęs, o iš aktorių reikalauja, tada sunku. Ir aktoriai turi namų užduotis gauti. Dirbant su Koršunovu, man atrodė viskas aišku, tik duok Dieve padaryti. Stengiausi daryti taip, kaip jis sakė, savo neprikaišioti.

Nesitikėjau, kad Koršunovas taip įdomiai dirba. Jis daug skaito, o ir Kristupas Sabolius daug įdomių dalykų pasakė. Ateidavo į repeticijas, sėdėdavo su mumis. Man gražu, kad ir dailininkė, Paulėkaitė, ir kostiumų dizaineriai, Pogrebnojus ir Simanavičiūtė, ir Sodeika, kompozitorius, per repeticijas sėdėdavo - visi išvien. Ir dar: jokio pavydo, apkalbų, konfliktų nėra nei užkulisyje, nei išvykose. Viskas sutelkta bendram tikslui.

Pastarųjų metų Oskaro Koršunovo spektakliuose ("Meistre ir Margaritoje", "Ugnies veide", `Parazituose", "Oidipe karaliuje") įtraukiama vis daugiau vyresniosios kartos aktorių. Ką Jūs manote apie įvairias aktorių kartas teatre?

Manau, jeigu tikras teatras, turi būti ir kartos. Man patinka, kad Koršunovas, jeigu jam reikia senio, tai ir ima senį. Nesako, gal neištemps, geriau jaunesnį paimsiu. Man gražu, kad šitame kolektyve visi vienas kitą myli ir gerbia. Jaunas ar senas - visi lygūs, linksmi, draugiški ir gražūs. Ir aš prie jų prisiderinu, pats jaunesnis tampu, įdomu, gyva dirbti su jaunimu. Pastebėjau, kad ir Noreikai patinka, ir Adomaičiui. Jeigu tik dar reikėtų, aš ir vėl su Koršunovu mielai dirbčiau. Nepaisant amžiaus skirtumo, man atrodo, kad jis - mano režisierius...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:45:56 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba