Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-13 nr. 2954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALGIMANTAS MACKUS
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

DISKUSIJA 
• RAŠYTOJAS IR VALSTYBĖS KULTŪROS POLITIKA24

POEZIJA 
• DANGUOLĖ JUZELIŪNAITĖ7

DRAMATURGIJA 
• Vieno veiksmo drama.
MARIUS JANULEVIČIUS
1

PROZA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ21

VERTĖJO PUSLAPIS 
• SERGEJUS TIMOFEJEVAS

KNYGOS 
• Klausas Berthelis.
METROPOLIO PANORAMA
• Jadvyga Bajarūnienė.
"BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ"
• TARP VILNIAUS IR BERNO
• VIENĄ KARTĄ GYVENO VIENAS ŽMOGUS1
• EGLĖ VASAROS NAKTĮ1
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• KAI IEŠKOMA NEPAMESTO2

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Džiuljeta Kulvietienė.
PAŽAISLIO FESTIVALIS - VASARĄ PARVES...
1
• Agnė Daunoravičiūtė.
KALBOS SAMPRATA IR KULTŪRA
5
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS1

POKALBIAI 
• NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
TARSI SUGRĮŽTANTYS GANDRAI
4
• Rytis Jokūbaitis.
NESULAUKĘ DIEVŲ MALONĖS
5
• TEISMAS1

TEATRAS 
• JŪRATĖ ONAITYTĖ2
• RIMGAUDAS KARVELIS

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
SMĖLIO LEGENDOS
11
• Jurgita Ludavičienė.
EMALIO ŽINGSNIAI
2
• ESTIŠKAS POŽIŪRIS Į "LIETUVOS GRAFIKĄ `03"

FOTOGRAFIJA 
• "VERTIGO ET NAUSEA"1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vika Ryžovaitė.
ARMĖNŲ FOTOGRAFIJA
1
• Dr. Jackal.
VAKARAS PRIE ŠMC
6
• LOTYNŲ AMERIKA AUKŠTAITIJOJE

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JAU TOKIA JŲ PROFESIJA
• Kotryna Kazickaitė*.
TYLUTĖLIS SEKMADIENIS

ISTORIJA 
• PIRMIEJI MUZIKOS AKORDAI PER LIETUVOS RADIJĄ2

KRONIKA 
• Marytė Kontrimaitė.
KAUKAZO SAVAITĖ LIETUVOJE
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

DE PROFUNDIS 
 ANDRIUS JAKUČIŪNAS22

DE PROFUNDIS

ANDRIUS JAKUČIŪNAS

ARITMETIKA IR GEOGRAFIJA, ARBA KAIP STEIGTI, IŠLAIKYTI IR PUOSELĖTI GIRTAVIETES VILNIAUS CENTRE

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Gal turi užrūkyti?.." Skaitoma knyga "Kaip pasiųsti žmogų na..."

Kas gali užginčyt, kad malonu klausytis pasakojimų apie girtuokliavimą? Čiagi mums, stikliukų kilnotojams, tas pats, kas vaikams - pasakos. Jauti tada, kad pasakorius savas, mielas toks, suprantantis, apsikabint su juo norisi, susidaužti. Net toks mažytis svaigulėlis sukyla lyg po butelio alaus. Bet, kita vertus, ir siutas pradeda imt - atseit kuo aš blogesnis? Ar ne tas pačias palanges ramsčiau, ne ten pat prisisprogęs nulūždavau, ne tuos pačius makaronus klausytojams ant ausų kabindavau? Sveikas siutas, teisingas, tik dabar turiu galvoj ką kita - žiūrėk, dar ne taip seniai pasiskaitydavai kurį šeštadienį "ŠA", kur ten koks girtuoklystės dainius sovietmečiu pusdavo, kaip su tarybiniais inteligentais bendraudavo, kiek kas kainuodavo, ir emocijų - nulis. Tai jau nebe pasaka, o kažkoks visai fantastinis romanas. Nei aš atsimenu to sovietmečio, nei ką - per jaunas dar buvau užgėrinėti, tik per kokį mokyklos vakarėlį slapčia gaudavau įkalt, ir viskas. Užtat nepriklausomybmečiu - visai kitas reikalas. Mūsų jaunatviškam įkarščiui įtiko visos vietos, kuriose tik buvo galima nebrangiai prisitvoti. Bet kažkas jau dūšioj užkoduota buvo, kad "nelipdavo" prie mūsų kavinės, ir baigta. Pasėdi kartą, pasėdi kitą, ir negerai viduje pasidaro. Dėl to, va, negerumo ir įjunkom su vyrukais produktą vartoti lauke - ar saulė šviečia, ar lietus lyja, mes vis tarpuvartėse ir tarpuvartėse. Iš pradžių dar prie sezonų bandydavom taikytis - žiemą kavinėse pasitrindavom, bet ir tai tik iki kokio trečio bokalo - paskui nebeištverdavai žmogus, imdavai butelį - ir tarpuvartėn. Tada ir efektas didesnis, ir sezonų, atsiprašant, uždarinėti, o paskui vėl atidarinėti nereikėdavo. Išradom dar, kad grynas oras, taip sakant, sveika, ir jau galutinai apleidom visus barus, kavines ir "kaniūšnes". Ir, reikia pasakyt, patirtis šioj srity kaupėsi stulbinančiu greitumu - vieną dieną šen, kitą - anen, trečią - vėl kur nors, ir, žiūrėk, jau profesionalas, ne šiaip koks geltonsnapis. O tikram specialistui ne tik girtuokliauti, bet ir pasakų apie girtuoklystę pasiklausyti norisi, o pasakų "ŠA" jau kuris laikas nebėr - užtrūko. Tai va, kad jau "ŠA" pamiršo savo kurtą Dingusio PE, tai savo apyprofesionalius girtuokliavimo įspūdžius teikiu "Literatūrai ir menui". Skaitykite, jauskite troškulį ir, žinoma, gerkite…

Pradėsiu nuo tų (amžiną joms atilsį!) vietų, kur girtuokliaujama jau tikrai nebebus, - ne tik dėl diena iš dienos piktėjančių policininkų bei žadamų (arba jau vykstančių) rekonstrukcijų. Policininkų ir pasikeitimų gali plika akimi nė nepastebėti, tačiau butelio toje vietoje jau nebeišgersi, o jei vis dėlto ryšiesi, tai tik baugščiai dairysies į šalis ir jausies dėl kažko kaltas. Žodžiu, jokio malonumo. Kaip tik taip nutiko Bomžynėj mūsų pravardžiuojamam Šventaragio skvereliui. Nors jo rekonstrukcija planuojama jau seniai, statybininkų dar visai neseniai nebuvo nė kvapo - atrodo, gerk sau sveikas ir šlovink dievulį. Bet ne, kur tau! Kažkas užsikirto dūšioj - ir nebepataisysi, tik nuotaiką gali susigadint ir kvailai susentimentalėti. O praeityje būta reikalo! Šlovingaisiais Bomžynės laikais čia veikė kioskas, kuriame nebrangiai galėjai aprūpinti savo pagirias alumi, o skrandį - dešrainiais. Paprastai sėdinėdavom skverely nuo ankstyviausio ryto ir į VU nulėkdavome tik per pertraukas. Pertraukos būdavo pats tauriausias universitetinio gyvenimo aspektas - jų metu su bičiuliais prisiskolindavome pinigų ne tik artimiausiai pusantros valandos iki kitos pertraukos, bet vieną kitą litą rezervuodavome vakarui. Vakare - rausvo stipraus rašalinio vermuto butelis už 7 litus ir dar po butelį stipriausio alaus. Tokia proporcija atrodė tobula. Nė vienas "kokteilį" išbandęs vyrukas nedrįso jo apskųsti arba paniekinti, nemenkino jo ir valkatos, kurių anais laikas Bomžynėje, švelniai sakant, netrūkdavo. Jie mėgdavo mums pasakoti įvairias istorijas ("Kaip aš gyvenau zonoje…", "Kodėl aš geriu…", "Koks turi būti bobos užpakalis…", "Lengvai galėčiau tave užmušti, o aš, įsivaizduok, kalbu…" ir t. t.), kartais reikalaudavo pinigų, kartais atsisėsdavo greta ir nulūždavo, kartais… Daug buvo tų kartais… O šiaip mylėjom savo Bomžynę - viskas čia atrodė miela, sava, pažįstama, jei kas svetimas užklysdavo, tai painstruktuodavome, išliaupsindavome vietos privalumus, nuvesdavome prie B.Dauguviečio skulptūros, kurio kairiajame atlape išgraviruotas ordinas su Stalino veidu. Tačiau Bomžynė - atvira vieta, žiemą ten būdavo šaltoka, todėl neretai vakarinį vermuto ritualą atlikdavome prie Sąjūdžio būstinės, po stogeliu, kur dieną ir iki šiol veikia improvizuotas ultradešiniųjų spaudos ir literatūros knygynėlis. Tamsiausiame kampe ten būdavo (tebėra?) palangė, ant kurios pasistatydavome savo krovinį ir, kaip pridera studentams literatams, prišnekėdavome visokių dvasingų dalykų. Kartais koks nors diedukas imdavo piktintis, kad geriame ten, kur parduodamos knygos apie Tremtį. Jeigu zaunydavo per daug įkyriai, traukdavome kitur, dažniausiai - į Jaunimsodį arba prie Rotondos. Tiesa, šaltesniu oru ir ten jausdavaisi kiek nejaukiai, tačiau tyla ir ramybė būdavo garantuota. O ko daugiau reikia, kai geri iš po skverno? Ir valkatėlių nė kvapo - jie sezonų paisydavo, ne taip kaip mes. Aišku, neniekindavome Jaunimsodžio ir vasarą, ypač jei gerdavome didesnėje kompanijoje. Juo labiau kad valkatos ir butelių rinkėjai čia būdavo bent kiek padoresni, net ačiū kartais pasakydavo ir šiaip mėgdavo gvildenti kiek socialesnes temas nei bomžiniai. Jaunimsodyje niekada nekildavo problemų nusišlapinti arba sutikti ką nors su pinigais. Taip pat, jei pinigų pakakdavo net keletui butelių rašalo, iš čia būdavo patogu užsikarti ant Gedimino kapo ar Trijų kryžių kalno, nueiti prie Neries ir taip toliau.

Apskritai Jaunimsodis - girtuoklių sankryža, didžiulis žiedas, iš kurio stikliuko mėgėjai pabyra į visas senmiesčio puses. Viena magistralė - pro DA (Dailės akademiją) Užupio parduotuvės link; kita, ne mažiau svarbi - link Bokšto, kur troškulio kamuojami traukia sutikt savo antrųjų pusių, bičiulių, pažįstamų, rėmėjų, o paskui jau drauge svarsto, kur link pasukti; via tertia - aukštyn Pilynu iki maistprekių arba vėliau atsiradusios "Alitos" alko parduotuvės. Taigi sukdavomės ir mes tame žiede, oi sukdavomės - taip prisisukdavome, kad ant ryto tekdavo ilgai svarstyt, pro kurį galą velnias namo (arba ne namo) išnešė, kam ten žarstei komplimentus, o kam - grasinai, ką įrodinėjai, o ką - neigei. Bet kažkodėl anais laikais velniui labiausiai patiko mus nešti prie DA naujųjų rūmų - ar tai darė pamatuotai, ar užsiciklinęs buvo, nežinau, bet ten nemažai valandų praleisdavome visais metų laikais. Šiltuoju metu naudodavomės suoleliais, projektuotais, matyt, tam, kad studentai (chi chi!) galėtų pakvėpuot grynu oru, žiemą gi užeidavome už jos dešiniojo šono, kur esama nenusakomos paskirties stogelio virš įėjimo į pusrūsį. Tas įėjimas, kiek menu, visąlaik buvo užverstas dideliais kelmais, ant kurių, jei tik nebūdavo visai apledėję, buvo galima patogiai įsitaisyti. Netoli tualetas - sukežusi, prišnerkšta būdelė be durų, priklausanti kokiam nors Užupio vargetai. Atlikdamas gamtinį puikiai matydavaisi iš visų pusių. Bet neprikibsi! Tualete esi, ne už kampo! Tai va, smagiai ten plempdavome, o išplempę traukdavome į parduotuvę dar ko nors plempiamo, o nuo DA iki parduotuvės, taip sakant, vienas žingsnis.

Apsipirkus savas velnias dažnai imdavo kuždėti, jog grįžti į vietą, kur ką tik buvo gerta, - nekultūringa. Tokiais atvejais turėdavome dvi išeitis - eiti gerą galą iki Bernardinų kapinių arba Paupio gatve iki galo, ant betoninio bortelio prie Vilnelės. Jei nebeturėdavome valios pakentėti, rinkdavomės pastarąjį variantą, bet dažniau patraukdavome į kapines, juolab kad anksčiau Užupio gatvėje buvo nemažai maistprekių, todėl kartu atsirasdavo galimybė įsigyti stipresnio ir įvairesnio alkoholio. Kapinėse, kaip ir pridera šventoje vietoje, apsvaigimas būdavo malonesnis. Turėjome Bernardinuose vietą, kurios niekuomet nekeisdavome, - prie koplytėlės su begalviu Kristumi. Mūsų apsisprendimą, atrodo, kapinių tvarkytojai gerbė ir toleravo - kitą sykį atėję rasdavome savo pačių paliktus butelius, nuorūkas ir tuščius cigarečių pakelius. Kai susikaupdavo daugiau, išmesdavome patys, žodžiu, tvarkėmės kaip namie. Tik atlikt gamtinį ten sunku būdavo - negi dergsi ant kapų? Tai tekdavo eiti, kur išvirtus tvora, ir nuleist bjaurastį nuo skardžio. Mirusiųjų vėlės tokiai sistemai neprieštaravo, tik vienąsyk iškirto mums pokštą - daug vakarų atsėdėję, atgėrę, atšnekėję apie literatūras ir visokius ten menus, atradom per keletą žingsnių nuo mūsų girtavietės Ramono kapą. Nuo tos dienos apie literatūrą prie begalvio nebesišnekėdavom - kam klasiko vėlei galvą kvaršinti.

B.d.

 

Skaitytojų vertinimai


2723. keule2003-06-17 09:24
Jėginis tekstukas.

2726. Legionas2003-06-17 11:16
Už tokius tekstus Jakoszui reikia pastatyti triumfo tarpuvartę!

2728. nu, nu?2003-06-17 11:45
kas tas jaunimparkis? is jakoso lupu labai jau falsyvai skamba. o visa teksto garbe gal reiktu pasidalint su visis sabutielnikais, vienas latraudamas tokiu izvalgu nebutu pasiekes.

2729. ehe2003-06-17 11:52
del "jaunimsodzio" Jakoszai reik pripazint. Kad zydinti abituriente taip sereikiskes vadintu, dar suprasciau, bet dabar.. o tekstas veza, kaip ir netiketa pinigine injekcija pakeliui pas alitos damas. 2nu,nu siaip kuolai i patirciu ir atminciu aukso lauka sukalti, basta!

2732. nu, nu2003-06-17 12:19
oi, norejeu supeikti "jaunimsodi", bet net komentare liezuvis, t.y.,pirstas, neapsiverte. atsiprasau.

2734. balkonu vagis2003-06-17 13:20
to nu, nu: sabutielnikai zinia apsidziaugtu, bet jakoszas skupas ir nelinkes dalintis triumfu.

2737. dot2003-06-17 16:33
Surasykite sabutelnikus i titrus

2745. Margarita2003-06-17 22:48
Jei išmokės honorarą anksčiau nei paskelbs tęsinį, tai gali būti, kad vietoj žadamo "B.d." sulauksim seno pokšto: The end:))

2751. Mokytojas Buteliauskas2003-06-18 12:57
Čia yra alkoholio propaganda, ar kas?

2752. balkonu vagis2003-06-18 13:18
taip buteliauskai. gerk ir garbink viespati hoki... :)

2754. visai ne mokinys2003-06-18 16:49
Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kuri:
1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;
2) naudoja asmenis iki 18 metų;
3) naudoja sportininkus, gydytojus, politikus, meno ir mokslo įžymybes ar kitus iškilius visuomenės veikėjus, jų asmenį, vardą, atvaizdą ir pan.;
4) sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu;
5) sieja alkoholio vartojimą su vairavimu;
6) sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;
7) sieja alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;
8) sieja alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;
9) palankiai vaizduoja nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepia apie abstinenciją ir saikingumą;
10) pateikia didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;
11) pateikia neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

2761. ;{[2003-06-19 11:08
Jakuciuna - i grieztojo blaivybes rezimo pataisu kalejima! Bus jam, pashkudai, taurias vaiku sielas vynteksciais tepti!

2762. ue2003-06-19 11:14
slove Hokiui, be jo viskas yra niekas ;]

2763. vel2003-06-19 11:17
... bet hokis cia nepades...

2764. toks antanas2003-06-19 11:36
skaitai tokį tekstuką ir širdis džiaugiasi. tai ne verkšlenimai, kaip valstybė nemyli rašytojų. paprastai verkšlenama, kai jau nebėra sveikatos gerti arba galutinai sustervėjus. mielas autoriau, turi smarvės ir vertingos patirties. tad nesustok, varyk toliau. po a.a. Kunčino lietuvoje kaip ir nėra kam teisingai parašyti šventa girtuokliavimo tema. man dingojasi, kad būtų stipriau, jei imtumeis aprašyti ir sugėrovus, kurie paprastai būna dar spalvingesni už vietas, kuriose geriama. tepadeda tau dievas ir teaplenkia cirozė!

2765. jakoszo sobutylnikas2003-06-19 13:11
Teksto garbe tenka tam kas ji parasze. O paczios girtawietes isz tiesu priklauso liaudzsiai, kas bebutu jas atrades, ir tebuna taip per amzsius, didesnei Hokio szlowei.

2770. dot2003-06-20 10:09
stai kur pasirodo galima surasti visus issibarsciusius hokitus :))

2772. senelis hokitas2003-06-20 12:00
hokitai issibarste istvirkauja su kitais dievais, hokio sventes pamirstos, apleistos tradicijos, nebeatliekamos apeigos. sheolas, zodziu.

2774. ujujui2003-06-20 14:23
ar tik nesusilauks hokio kershto?

2775. 1022003-06-20 14:48
ar tik nepamirsote, liaudie, kad hokitus vienija hedonizmas, o hedonizmas yra viena didele svente, net jei svenciama ne kartu. uz Hoki!

2776. dot2003-06-20 17:10
Hokitai vienijas Culture.lt po jakoszo tekstais

2794. lenkintojas2003-06-23 15:00
Hokis hokis 102! Linxmos wasaros

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:45:45 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba