Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-08-09 nr. 2911

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jūratė Sučylaitė.
JIS ŠAUKĖ TAUTĄ
1
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
ATSISVEIKINO SU LAISVĖS PRANAŠU
7

TEATRAS 
 JONO VAITKAUS PATIRTIS SANKT PETERBURGE

KINAS 
• Romas Gudaitis.
MES VADINOME SAVO JULIŲ… LOZORIUM
1

PROZA 
• JURIJ MAMLEJEV

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS3

MUZIKA 
• VILMA SONGAILAITė.
SKAISTI KRISTUPO FESTIVALIO SAULĖ

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DĖL MANIEROS
1
• Ignas Kazakevičius.
MEDALIAI KLAIPĖDAI
• IŠVIETĖS "GALEROJE"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vita Česnulevičiūtė.
MUZIKA ALFONSO NYKOS-NILIŪNO DIENORAŠTYJE
7

FESTIVALIAI 
• Edmundas Gedgaudas.
KELI THOMO MANNO FESTIVALIO EPIZODAI
4

MEILĖS PAŠTAS 
• LAI GULBĖS LIEKA ŽIEMOTI2

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

KRONIKA 
• FILMAI JIDIŠ KALBA "SKALVIJOS" KINO CENTRE2

ATITAISYMAS 
• ATITAISYMAS!!!1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
APIE KNIAUKIMA
3

DE PROFUNDIS 
• ISIKAVA

TEATRAS

JONO VAITKAUS PATIRTIS SANKT PETERBURGE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Spektaklio "Meistras ir Margarita" scena
Jurijaus Bogatyriovo nuotrauka

Gegužės 26 d. Sankt Peterburgo teatre "Baltiskij dom" įvyko spektaklio pagal Michailo Bulgakovo romaną "Meistras ir Margarita" premjera. Inscenizacijos autorius ir režisierius - Jonas Vaitkus, dailininkas - Jonas Arčikauskas, kompozitorius - Algirdas Martinaitis. Ta proga režisierių Joną Vaitkų kalbino Ridas Viskauskas.

Kaip atsidūrėte "Baltiskij dom" teatre? Ko pageidavo spektaklio "užsakovas"?

Statyti spektaklį mane pakvietė teatro generalinis direktorius Sergejus Šubas. Pateikiau jam mane dominančių kūrinių sąrašą. Tarp minėtų - "Meistras ir Margarita". Pastatymo užmojus ribojo finansiniai ištekliai (dekoracijoms, kostiumams, muzikai) bei teatro šviesos ir garso technikos galimybės. Iš kitų teatrų galėjau rinktis tik porą aktorių. Volando vaidmeniui "iš šalies" pakviečiau Aleksandrą Lykovą, o Margaritos - Jekateriną Untilovą.

Ar prieš vaidmenų skirstymą turėjote galimybę pamatyti aktorius, vaidinančius kituose spektakliuose? Kaip sekėsi susikalbėti su aktoriais, kuriems, spėju, Jūsų teatro samprata ir darbo stilius galėjo būti neįprasti?

Mačiau šiame teatre vaidinamus "Eugenijų Oneginą", "Sirano de Beržeraką"… Trupė didelė (apie 50 žmonių), bet ne itin stipri. Mano spektaklyje vaidina 34 artistai. Buvo momentas, kai abejojau, ar pavyks įgyvendinti projektą iki galo. Aktoriai daug vaidina kitų teatrų spektakliuose. (Aktorių uždarbiai maži, tad jie priversti uždarbiauti.) Bėda ta, kad ne aktoriai taikosi prie teatro, bet teatras prie jų. (Net sunku pasakyti, ar žmonės nori bendromis pastangomis kurti gerą teatrą.) Todėl retai galėjau repetuoti su visa trupe. Galų gale, teikdamas ultimatumus, palikdamas trupę kelioms dienoms - jau maniau, kad negrįšiu - spektaklį pastačiau.

Sunku buvo: repetavome ne pjesę. Romano inscenizavimas scenoje - paieškos procesas, reikalaujantis laiko. O aktoriai laiko neturėjo. Džiaugiuosi, kad gerai sutarėm su dailininku ir kompozitorium.

Inscenizaciją rašiau dar sovietmečiu - deja, spektaklio pastatyti man tuomet nepavyko. Dabartinės inscenizacijos variantas kitoks. Be to, ir terpė, kurioje vaidinamas spektaklis, kita - Rusija. Lietuvoje dirbčiau kitaip.

Publikos susidomėjimas spektakliu didžiulis. Net nesitikėjau. Visi bilietai parduoti. Anšlagai tokie, kaip sovietmečiu Kaune vaidinant "Kingą"… Kelias valandas žiūrovai išsėdi ir į metro nebėga, kaip kad mane gąsdino.

Koks buvo Jūsų santykis su M.Bulgakovo romanu - ką atmetėte, ką norėjote akcentuoti?

Beveik visas linijas spektaklin įtraukiau: Volando, Margaritos ir Meistro, varjetė ir "mažųjų" personažų (kai kurie aktoriai kuria po kelis personažus). Daugiausia "ėjau" per "mažų žmonių" (Sokovo, Lichodejevo, Berliozo, Ivano, Judos, varjetė direktoriaus, administratorių ir kitų veikėjų) gyvenimus. Mane domino tų žmonelių akistata su tam tikra jėga, kurios jie nelabai suvokia - kaip jie elgiasi, kas su jais vyksta, ar jie ir toliau eina melo bei apsimetinėjimo keliu, ar persvarsto savo gyvenimus...

Meistro ir Margaritos meilė ne seksuali, o apibendrinta, apimanti ir kūrybą, ir gyvenimą. Volandas iš dalies Maskvoje ir pasirodo todėl, kad dar kai kas kuo nors tiki, žavisi. Spektaklyje vyksta savotiška kova tarp Volando, Meistro ir Margaritos...

Grįžkime prie repeticijų…

"Baltiskij dom" vyrauja "aktoriaus teatro" supratimas. (Kilo įspūdis, kad aktoriai 10-15 metų nematė režisieriaus…) Dažnas vaidina tik savo vaidmenį, o apie bendrą idėją, spektaklio visumą negalvoja. Aktoriams, išėjusiems vadinamą Stanislavskio mokyklą ir įpratusiems vaidinti buitinę psichologinę dramaturgiją, sunku žengti "į šoną". Jiems sunku vaidinti apibendrintą ryškų charakterį, nors truputį atitolti nuo buitinės tiesos, šaržuoti ar "eiti" šalia personažo. Pats brangiausias dalykas rusų aktoriui - patirti išgyvenimų saldumą scenoje. Tik ši narcizika skatina išgyvenimų demonstravimą, dėl to "stoja" spektaklio pulsas, ritmas, blanksta spektaklio idėja, spektaklis netenka savo pirmapradžio sąmoningo skaidrumo, aiškumo ir svarbiausia - poveikio žiūrovams. Kad aktoriai jaustų visumą, žanrą, kad pradėtų tikėti tuo, ką vaidina, reikėtų daugiau laiko.

iliustracija
Jono Arčikausko eskizai Anuškos ir Meistro veikėjų kostiumams

Jums svarbi aktorių plastika, ritmika, muzikalumas. Gal vyko kokios nors specialios pratybos?

Spektaklyje esama judesio invazijos (talkino choreografė Viktorija Golubeva), daug muzikinių numerių. Varjetė scenos sprendžiamos kaip savotiškas "muzikinis šou".

Panašu, kad nevengėte išpuolių į publiką, provokacijų…

Buvo buvo… Pagrindinis varjetė "stebuklas", o tiksliau - nesusipratimas - toks: kai Volandas pasako, kad reikėtų Maskvos publikai parodyti ką nors apčiuopiama, bet neįprasta, staiga gęsta šviesos, griaudžia griaustinis ir 15 pagalvių visiškoje tamsoje nukrenta į žiūrovų salę. Žinia, tamsoje žiūrovai jaučiasi keistai… Po to, sustabdę spektaklį, režisieriaus padėjėjai tas pagalves iš žiūrovų išsireikalauja. Salė po tokio "stebuklo" labai kvatoja. Na, su pinigais "stebuklų" nedarėm…

Ar teatro įvaizdžio formuotojai reklamavo artėjančią premjerą?

Nebuvo kada. Daviau kelis interviu Sankt Peterburgo spaudai. Sykį pasakiau viešai, kad statyti tokiame teatre tokio masto kūrinį beprotystė. Taip pasielgiau ne dėl skandalo, tiesiog užgriuvo neviltis, problemos. Manęs klausė, ar nevyksta kokių nors mistinių dalykų per repeticijas. Manau, romane nėra nieko fatališko, antgamtiško. Bet žmonės prisibaimina, prisiklauso visokių legendų ir … kartais patys prisišaukia bėdą, ypač jei lenda ten, kur nieko nenutuokia. Kai pradėjom repetuoti, tiesa, nuo teatro portalo frontono iš aukštai nukrito keli "pagražinimai" - cementinės "žvaigždės", sveriančios po 50 kilogramų.

Taigi būta didelės scenos…

Scena gigantiška. Teatralai sakė, jog pirmą kartą matė taip įspūdingai apvaldytą šios scenos erdvę, kur viskas žaidžia…

Tad manote, kad Jūsų nuotykis Sankt Peterburge pasiteisino?

Aišku, taip. Geriau ar blogiau, nepaisant trukdžių, spektaklį padariau. Jei būtų kitos galimybės, tarkim, būtų geresnė šviesų technika, norėčiau grįžti prie "Meistro ir Margaritos" dar sykį.

Ką dabar veikiate?

Vyksta filmo "Daumantas" montažas, po to - garsinimas (premjera numatoma gruodį). Ruošiuosi rudenį Nacionaliniame dramos teatre pradėti Jono Meko kūrinio "Pati pradžių pradžia" repeticijas. Tai naujas iššūkis sau pačiam. Su studentais (ir aktoriumi Vladu Bagdonu) gal lapkritį "Menų spaustuvėje" vaidinsime Gregory`o Burke`o "Gagarino gatvę".

Iš Sankt Peterburgo spaudos

Aleksandras Lykovas (aktorius, vaidinantis Volandą): "Volandas - paradoksali figūra: eina vietoje. Kaip tai pasiekti, kol kas nelabai suprantu. Bet režisieriui aiškiau: tai jis griežtai vedžioja mano herojų, tai suteikia man, kaip aktoriui, laisvo žaidimo zonas. (…) Repetuoti įdomu. Scenos vyksmas primena didžiulį šou. O aš mėgstu teatrališkumą, vertinu raiškią aktoriaus kūno vaidybą. (…) Volandui svarbi minties energija. Spektaklyje skambės monologas, kurio Bulgakovo romane nėra. Monologas labai sudėtingas. Jame cituojamas Dekartas ir šiek tiek Andrejevas. Žinia, Dekartas buvo matematikas. Sentimentai jam buvo svetimi. Tikiuosi, jo mintis apie tiesą ir melą pasieks žiūrovus" ("Smena", 2002. VI. 27.).

Nikolajus Vlasovas (teatro apžvalgininkas): "Praktiškai spektaklis buvo pastatytas per tris savaites. Režisierius ilgai svarstė, kam skirti Margaritos vaidmenį. Po ilgų ieškojimų ir dvejonių J.Vaitkus šį vaidmenį patikėjo Jekaterinai Untilovai, Jaunimo teatro aktorei, puikiai užsirekomendavusiai Aleksandro Galibino spektaklyje "Freken Julija" ("Baltiskij dom"). Ir režisierius nesuklydo. Untilova, be abejonės, susidorojo su sunkiausia užduotimi ir suvaidino ne tik mylinčią moterį, bet ir heroję, sugebančią pasiaukoti ir mirti, jei reikės, dėl meilės" ("Rosiskaja gazeta", 2002. VII. 5.).

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:45:20 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba