Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-08-09 nr. 2911

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jūratė Sučylaitė.
JIS ŠAUKĖ TAUTĄ
1
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
ATSISVEIKINO SU LAISVĖS PRANAŠU
7

TEATRAS 
• JONO VAITKAUS PATIRTIS SANKT PETERBURGE

KINAS 
• Romas Gudaitis.
MES VADINOME SAVO JULIŲ… LOZORIUM
1

PROZA 
• JURIJ MAMLEJEV

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS3

MUZIKA 
 VILMA SONGAILAITė.
SKAISTI KRISTUPO FESTIVALIO SAULĖ

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DĖL MANIEROS
1
• Ignas Kazakevičius.
MEDALIAI KLAIPĖDAI
• IŠVIETĖS "GALEROJE"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vita Česnulevičiūtė.
MUZIKA ALFONSO NYKOS-NILIŪNO DIENORAŠTYJE
7

FESTIVALIAI 
• Edmundas Gedgaudas.
KELI THOMO MANNO FESTIVALIO EPIZODAI
4

MEILĖS PAŠTAS 
• LAI GULBĖS LIEKA ŽIEMOTI2

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

KRONIKA 
• FILMAI JIDIŠ KALBA "SKALVIJOS" KINO CENTRE2

ATITAISYMAS 
• ATITAISYMAS!!!1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
APIE KNIAUKIMA
3

DE PROFUNDIS 
• ISIKAVA

MUZIKA

SKAISTI KRISTUPO FESTIVALIO SAULĖ

VILMA SONGAILAITė

[skaityti komentarus]

Įpusėjo Kristupo vasaros festivalis. Atrodo, patenkinti ir žiūrovai, ir organizatoriai. Pilnos salės ir bažnyčios, ilgai netylantys plojimai ir laimingi veidai.

Jei festivalio pradžioje dar buvo įtariai dairomasi dangun, tai pastarosios savaitės vakaro muzikavimui buvo itin palankios.

Tad keletas pabirų įspūdžių iš festivalio koncertų.

Tarp įsidėmėtinų buvo M.K.Čiurlionio kvarteto koncertas Taikomosios dailės muziejuje. Reikia pasakyti, kad trečiojo aukšto salė tarsi sukurta koncertams. Gera akustika, kilni meno aplinka, senieji dailės darbai, kuriuose gali ieškoti sąsajų su skambančia muzika, paverčia koncertą meno įvykiu. Tad kvarteto koncerto programa, kurioje skambėjo J.Haydno, S.Prokofjevo ir A.Dvoųako kūriniai, savo prasmingumu nenusileido aplinkai. Tačiau šis koncertas turėjo ir vieną nedidelę dramą, jaudinusią žinovus. Susirgus kvarteto altininkui Aloyzui Grižui vietoj jo per kelias dienas į kvartetą įsiliejo altistas Gediminas Dačinskas, neseniai dar studijavęs Salzburge, o dabar jau Darmstadto simfoninio orkestro koncertmeisteris. Koncerte pasigėrėjimą kėlė ne tik visas ansamblio grojimas, bet ir G.Dačinsko virtuoziškumas - per trumpą laiką sugebėjo išmokti sunkiausius pasaulinio kvartetinio repertuaro kūrinius.

Kaip įprasta, J.Haydną M.K.Čiurlionio kvartetas traktavo itin lyriškai, intymiai, lyrinė gaida neapleido jų ir S.Prokofjevo Antrajame kvartete, nors jame kai kas gal pasigestų stipresnio kaukazietiško temperamento, ryškesnių kabardinų ir balkarų liaudies muzikos prisiminimų. Muzikantų lyrizmo giluma ryškiausiai atsiskleidė A.Dvoųako Kvartete, kuriame ir čekiškų šokių temos buvo pakankamai charakteringos.

Kitame muziejuje, kuriame nuolatos vyksta Kristupo festivalio koncertai - Vilniaus paveikslų galerijoje - festivalis pristatė jauną sopraną Aistę Širvinskaitę. Reikia džiaugtis, kad solidus muzikos renginys neužmiršta talentingo jaunimo, padeda jam žengti meninės karjeros keliu. Tai nebuvo rečitalis tikra to žodžio prasme, jame skambėjo ir fortepijono muzika, - Brahmso miniatiūras skambino Eugenijus Žarskus - viena iš mūsų fortepijono meno vilčių.

Nors ir nelabai stiprus, bet labai gražaus tembro ir puikiai apvaldytas A.Širvinskaitės balsas leido jai pasirodyti ne tik kaip kamerinio repertuaro atlikėjai - buvo padainuotos ir kelios operų arijos. Muzikali, puikiai jaučianti stilius ji parodė, kad labai sparčiai į mūsų dainininkų elitą ateina įdomi dainininkė.

Ta proga prisimena ir kitas festivalio koncertas, kuriame klausėmės ir dar vienos jaunos solistės - Skaidros Jančaitės. Kazimiero bažnyčioje kartu su vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur ji dainavo labai retai atliekamą O.Messiaeno dainų ciklą "Poemos M". Ši muzika reikalauja ne tik plataus diapazono, laisvai skambančio balso, bet ir didelio muzikalumo, puikios intonacijos. S.Jančaitė stebėtinai lengvai susidorojo su šiais sunkiais uždaviniais ir sukūrė emociškai turtingą, psichologiškai pagrįstą žmogaus portretą. Šis koncertas buvo skirtas prieš dešimt metų mirusiam genialiam XX a. prancūzų kompozitoriui. Vargonininkė R.Marcinkutė puikiai meditavo religinėje šio didžiojo kataliko muzikoje.

Nuolatinis Kristupo festivalio dalyvis yra Šiaulių kamerinis choras "Polifonija", vadovaujamas Sigito Vaičiulionio. Kiekviename festivalyje kolektyvas pateikia įdomias, retai skambančias programas. Ne išimtis buvo ir koncertas, įvykęs šv.Jonų bažnyčioje. Šio koncerto centre buvo J.Haydno Nelsono mišios, kurias "Polifonijos" choras atliko kartu su Vilniaus savivaldybės Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojant švedų dirigentui Matsui Abergui. Solistais buvo pakviesti minėta A.Širvinskaitė, mecosopranas Jurga Prakelytė, tenoras Audrius Rubežius ir bosas Ignas Misiūra-Tumanovas. Tai buvo visais atžvilgiais aukščiausio lygio atlikimas. Kristoforo orkestro stilistinis meistriškumas, tiksli artikuliacija ir įkvėptas grojimas puikiai tiko vis naują kvėpavimą įgyjančiam "Polifonijos" chorui. Neforsuodami, įsiklausydami viens į kitą, choristai pasirodė kaip puikūs dainininkai. Geriausius komplimentus galima būtų sakyti ir solistų ketvertukui. Ryškiau negu rečitalyje sužibėjo A.Širvinskaitė, dar kartą parodžiusi savo klasikinės muzikos stiliaus išmanymą. Puikiu balsu sužavėjo J.Prakelytė, kaip visuomet žėrėjo A.Rubežiaus solo numeriai, ne prasčiau pasirodė I.Misiūra-Tumanovas. Dirigentas M.Abergas dirigavo be jokių išorinių efektų, paskendęs J.Haydno muzikoje, ramiai ir užtikrintai, padėdamas gimti vienai ryškiausių pastarojo meto J.Haydno muzikos interpretacijų Vilniuje.

Kristupo festivalio programose nemažai džiazo muzikos koncertų. Savotiškai buvo pristatytas pianisto Egidijaus Buožio ir trimitininko Valerijaus Ramoškos duetas. Koncertas, turėjęs įvykti Rotušėje, dėl remonto persikėlė į Paveikslų galerijos salę. Seni meno kūriniai, aristokratiška aplinka, kurioje lyg ir laukiama klasikinio meno šedevrų, atrodė lyg iššūkis džiazo muzikai, išaugusiai barų cigarečių dūmuose ir tarp klausytojų, įsitvėrusių alaus bokalus. Vienok šis prasmių susikryžminimas leido ryškiau atsiskleisti E.Buožio meninei individualybei. Tai tikras fortepijono virtuozas, labiau artimas subtiliam kameriniam muzikavimui, klasikinėms formoms negu free džiazo emociniams iššūkiams. Toje aplinkoje publika buvo priversta naujai įsiklausyti į interpretuojamus džiazo standartus, kuriuose kaip puikus muzikantas, charakterinių, šmaikščių interpretacijų kūrėjas pasirodė ir "triūbininkas" V.Ramoška.

Vokiečių gitaristas Reinbertas Eversas gerai pažįstamas Vilniaus klausytojams. Milžiniško pasisekimo susilaukė jo koncertas praėjusių metų Kristupo festivalyje kartu su kitu vokiečių gitaristu Wolfgangu Weigeliu. R.Eversas yra didelis retai grojamos muzikos entuziastas. Šiemetiniame festivalyje jis pasirodė su nuolatiniu savo partneriu fleitininku Valentinu Gelgotu, altiste Birute Bagdoniene ir Kristoforo kameriniu orkestru. Stilingai atlikta J.S.Bacho Sonata fleitai ir gitarai buvo vienintelis kūrinys, šiame koncerte atstovavęs tradiciniam repertuarui. Meistriškai R.Everso atliktos F.Sou Variacijos gitarai W.A.Mozarto tema ir J.Kreutzerio Trio kartu su puikia altiste B.Bagdoniene ir V.Gelgotu jau priklausė vilnietiškoms premjeroms. Ypač nuotaikingas, optimistiškas ir koncertiškas pasirodė J.Kreutzerio kūrinys, atliktas žaismingai ir su polėkiu.

Palydint Kristoforo orkestrui, kurį dirigavo Donatas Katkus, R.Eversas ir antroje koncerto dalyje pagrojo Lietuvoje dar neskambėjusių kūrinių: A.Vivaldžio Koncertą altui ir gitarai (antroji solistė B.Bagdonienė) ir F.Carulli`o Koncertą fleitai ir gitarai (fleita - V.Gelgotas). Taigi efektingas, turiningas pakilios vasaros muzikos koncertas, vėl ilgos klausytojų katutės ir šypsenos.

Įkopęs į antrą pusę Kristupo festivalis dar žada daug susitikimų su puikia muzika ir puikiais atlikėjais.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:45:14 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba