Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-04-15 nr. 3327

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• FRIEDERIKE MAYRÖCKER.
Atsišaukimas
4
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,31

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinės ataskaitinės konferencijos rezoliucijos
• Informacija LDS metinės konferencijos delegatams

PUBLICISTIKA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Ir aš myliu Vytautą Kubilių
9
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Ar kilome? Ar kėlėme?
3
• SIGITAS BIRGELIS.
Istorijos metraščio sutiktuvės Kaune ir Vilniuje
2

LITERATŪRA 
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Juoda balta medžiaga
1

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Plunksnų čežėjimas J. Kalinausko poezijoje
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Gražiai ir prasmingai esantis
• Kaip krintantis sumuštinis

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti savo filmą
• RIDAS VISKAUSKAS.
Ar tu žmogų gerbi?

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Jurgiui Lampsačiui išėjus
2

DAILĖ 
 MILDA ŽVIRBLYTĖ.
Veidas ant kaukės
2
• REGINA URBONIENĖ.
Miglota

POEZIJA 
• VAINIUS BAKAS.11
• EMILIJA LIEGUTĖ.2

PROZA 
• JURGIS BUITKUS.
Laukuose ta avis
• JURGIS BUITKUS.
Apskelbęs pasauliui savo atėjimą

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS.
Jėgainė
3
• PHILIP LARKIN.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Šėlsmas
9

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• JUSTINA ZMITRULEVIČIŪTĖ.
„Viskas arba nieko“ – galvoju arba svajoju
3
• XV „Naujajame Baltijos šokyje“ – talentingiausi Lietuvos ir užsienio choreografai

DE PROFUNDIS
„Kiekviena tauta, socialinė klasė, ideologinė grupė (ir t. t.)
turi savitą psichiatrijos problematiką.“
Antoni Kępiński
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo dalyviams
• DAINIUS SOBECKIS.
Šeštasis Dekalogo įsakymas
15
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

DAILĖ

Veidas ant kaukės

MILDA ŽVIRBLYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stasys Eidrigevičius. „Kiškis“. 1988


        Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), atidaryta Stasio Eidrigevičiaus (g. 1949) paroda „Veidas ant kaukės“, veiksianti iki birželio 5 dienos. S. Eidrigevičius – originalus dailininkas fantastas, tapytojas ir iliustratorius. Lietuvoje ir užsienyje jo vardą ypač išgarsino įspūdingi plakatai ir vaikų knygų, su kuriomis užaugo ne viena karta, iliustracijos. Apie parodą pasakoja jos kuratorės Milda Žvirblytė ir Regina Urbonienė.


Veidas ant kaukės yra vienas svarbiausių Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvų, atskleidžiančių savitą dailininko mąstymą, požiūrį į jį supančią tikrovę. S. Eidrigevičius atsisakė tradicinės kaukės interpretacijos (kaip patogaus daikto užsidėti ant veido, kaip būdo pasijusti kuo nors kitu –­ tapti tuo, kas nesi). Dailininko nedomina negyvos kaukės, jam rūpi paradoksalioji veido ant kaukės reikšmė –­ įkvėpti gyvybę tam, kuris yra negyvas, prakalbinti tą, kuris yra nebylus, kuriam neduota kalbos dovana. Veido ant kaukės motyvas S. Eidrigevičiaus kūryboje atsirado apie 1986 m., pirmiausia – pastelės technika sukurtuose paveiksluose. Pagrindinis šių kūrinių personažas, nešiojantis veidą ant kaukės, iš pirmo žvilgsnio primena marionetę: jo veidas be emocijų, tarsi negyvas, sustingęs, kūno judesiai –­ statiški, pasyvūs, kūno siluetą išryškina paprastas „medinis“ kontūras, o kūno struktūra primena tuščią kevalą. Vienas išraiškingiausių kaukėtos būtybės bruožų –­ apvalios, tarsi sagos, liūdnos akys. Kodėl dailininkas pasirinko vaizduoti kaukes primenančius marionečių veidus? Kodėl jam neįdomūs žmonių veidai? Nejau pastarieji yra pernelyg mažai pasakantys? Atsakymai slypi kūrybos šaltiniuose, suformavusiuose būtent tokią personažo sampratą. Vienas jų – valstietiška kaimo kultūra. Ji atskleidžiama ne tik per kaimo buities simboliką, kurią plačiai naudoja dailininkas, pasirinkdamas tokius įvaizdžius kaip takas, medinis rentinys su svirtimi, sodyba. Šios kultūros įtakos mastą ir pobūdį taikliausiai apibūdintų valstietiškos haliucinacijos jėgos metafora, sukurta belgų tapytojo Constanto Permekės kūrybai apibūdinti. Toji jėga pasireiškia iracionaliu tikrovės daiktų išdėstymu, keistas jungtis primenančiais sapno vaizdiniais, verčiančiais kūrinio suvokėją jaustis nejaukiai. Ankstyvojoje S. Eidrigevičiaus kūryboje, maždaug iki devintojo dešimtmečio vidurio sukurtose temperos miniatiūrose, į akis krinta keistas vaizduojamasis paros laikas – tarp dienos ir nakties, kai pradeda kilti migla, uždengianti horizonto liniją. S. Eidrigevičius savo personažus gramzdina į tą miglą, o ši, tarsi šydas ar kaukė, juos paslepia. Kai kuriuose kūriniuose ši migla įgauna antropomorfinių pavidalų: jos materijoje atsimerkia tamsios akiduobės. Tam tikri tuštumos, erdvės dengimo dalykai, atsikartojantys ne tik ūko, miglos, o ir konkretesniais – tvoros, tinklo, popieriaus plokštumos, rūbo – motyvais, seniai domina S. Eidrigevičių. Po plokštuma, kauke paslėptą tuštumą galima tapatinti su tokiomis būsenomis kaip melancholija, nostalgija ar, pavyzdžiui, gamtai būdinga miglota nuotaika. Tačiau toji tuštuma prasiskverbia pro kiauto luobą, suteikia kaukei gyvybės, ją psichologizuoja. Dailininko sukurtas personažas užsideda kaukę tarsi todėl, kad yra sukrėstas pasaulio – jo skurdo, nelaimių, bet pro kaukę į pasaulį žiūri taip akylai, kad ši ima ir atgyja. Kūriniuose galima pastebėti netikėtą S. Eidrigevičiaus įžvalgą – jis savotiškai atranda sąlyčio taškų tarp individualiai sukurtos kaukės sampratos ir japonų kultūros. Prisiminkime plonu dažų sluoksniu nuteptą japonės veidą, kuris atrodo sustingęs, bet pro dažus vis vien persišviečia veido gyvumas –­ raukšlė, natūrali veido spalva. Matyt, dėmesį į S. Eidrigevičiaus kūrybą japonai atkreipė ne veltui. Veido ant kaukės koncepcija S. Eidrigevičiui leidžia atsiskleisti kaip dailininkui-pasakotojui, vizionieriui, stebinčiam ir tyrinėjančiam pasaulį, o tai parodo kitą jo kūrybos aspektą. Juk S. Eidrigevičius labiausia siejamas su dailininko fantasto, iliustratoriaus įvaizdžiu: Lietuvoje ir užsienyje jo vardą išgarsino iliustracijos vaikų knygoms, su kuriomis užaugo ne viena karta, jis yra žymus originalių plakatų kūrėjas. Būdamas pasakotojas-vizionierius, S. Eidrigevičius regi vizijas, todėl kiekvienas jo kūrinys tarsi tekstas –­ ne žodinis, o vizualus: kaukės pasakoja, šnabžda, stebisi, kalba maldą.

Dauguma tyrinėtojų, rašiusių apie S. Eidrigevičiaus kūrybą, įžvelgė jos savitumą, nes dailininkas tęsia agrarinės kaimo kultūros tradicijas, palaiko ryšius su kultūra ir aplinka, iš kurios yra kilęs. Dailininko kūriniuose matyti įvairiai pasireiškianti valstietiškos kultūros įtaka: specifinis personažų traktavimas (grubus, tarsi „medinis“ siluetas, neproporcingos kūno formos), personažams priskiriama atributų, tiesiogiai nurodančių kaimo buitį. Iš kaimo aplinkos atėjo ir dailininkui būdingas principas kūriniuose nerodyti tam tikrų atskaitos taškų – pavyzdžiui, personažą pateikti taip, kad žiūrovui jis sukeltų tam tikrų haliucinacinių nuojautų, skatintų klausti – ar ši, dailininko sukurta, būtybė nėra didesnė už mane? Kai kurie personažai vaizduojami taip, tarsi būtų susiūti iš atskirų lopų, smulkių gabalėlių, maskuojančių jų vienatvę. Skylės ir plyšiai jų kevališkuose kūnuose išduoda melancholiškas ir nostalgiškas būsenas. Kai kuriuose kūrinių cikluose S. Eidrigevičius atsiriboja nuo mitinio amžinojo laiko ir iš dalies prisiliečia prie šios dienos kaimo realijų – tėviškės Lepšių kaime (netoli Panevėžio) įvaizdžio, kuris siejamas su skurdu, persekiojančiomis nelaimėmis.


 

Skaitytojų vertinimai


67663. Žiūrovas, tai jau skaitęs Eidrigevičiaus parodoje2011-04-24 16:08
tad, mielieji, gal nevertėtų tokio pigaus copy-paste metodo taikyti, o įdėti ir kitoniškesnių recenzijų, žvelgiančių kitais rakursais???

67709. sick2011-04-26 00:00
ir su Svegzdos paroda tas pats buvo

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:44:51 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba