Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-04-15 nr. 3327

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• FRIEDERIKE MAYRÖCKER.
Atsišaukimas
4
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• Mieli skaitytojai,31

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinės ataskaitinės konferencijos rezoliucijos
• Informacija LDS metinės konferencijos delegatams

PUBLICISTIKA 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Ir aš myliu Vytautą Kubilių
9
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Ar kilome? Ar kėlėme?
3
• SIGITAS BIRGELIS.
Istorijos metraščio sutiktuvės Kaune ir Vilniuje
2

LITERATŪRA 
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Juoda balta medžiaga
1

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Plunksnų čežėjimas J. Kalinausko poezijoje
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Gražiai ir prasmingai esantis
• Kaip krintantis sumuštinis

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti savo filmą
• RIDAS VISKAUSKAS.
Ar tu žmogų gerbi?

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Jurgiui Lampsačiui išėjus
2

DAILĖ 
• MILDA ŽVIRBLYTĖ.
Veidas ant kaukės
2
• REGINA URBONIENĖ.
Miglota

POEZIJA 
• VAINIUS BAKAS.11
• EMILIJA LIEGUTĖ.2

PROZA 
• JURGIS BUITKUS.
Laukuose ta avis
• JURGIS BUITKUS.
Apskelbęs pasauliui savo atėjimą

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS.
Jėgainė
3
• PHILIP LARKIN.

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Šėlsmas
9

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• JUSTINA ZMITRULEVIČIŪTĖ.
„Viskas arba nieko“ – galvoju arba svajoju
3
• XV „Naujajame Baltijos šokyje“ – talentingiausi Lietuvos ir užsienio choreografai

DE PROFUNDIS
„Kiekviena tauta, socialinė klasė, ideologinė grupė (ir t. t.)
turi savitą psichiatrijos problematiką.“
Antoni Kępiński
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo dalyviams
 DAINIUS SOBECKIS.
Šeštasis Dekalogo įsakymas
15
• res ludentes / žaidžiantys daiktai

DE PROFUNDIS
„Kiekviena tauta, socialinė klasė, ideologinė grupė (ir t. t.)
turi savitą psichiatrijos problematiką.“
Antoni Kępiński

Šeštasis Dekalogo įsakymas

DAINIUS SOBECKIS

[skaityti komentarus]


Turbūt kiekvienas iš mūsų, jei augo tradicinėje krikščioniškoje šeimoje, yra susidūręs su Dekalogu – dešimtimi Dievo įsakymų. Tik ar visi juos išvardytume? Gal daugelis, kurį laiką pamąstę, išvardytų, bet tikrai ne eilės tvarka. Bet mes čia ne Pirmosios Komunijos egzamino susirinkome laikyti. Tačiau vis tiek įdomu, koks gi įsakymas yra keisčiausias ir nesuprantamiausias? Tai – šeštasis Dekalogo įsakymas. Kaip jums atrodo, apie kurį įsakymą kalbu? Turbūt šį atsakymą išduoda nurodytas įsakymo numeris. Kalba eina apie įsakymą Nežudyk. Tik dabar jūs galite klausti, kodėl gi jis yra keisčiausias ar nesuprantamiausias? Argi labai keista yra nežudyti? Turbūt statistiškai tikrai mažoji pasaulio gyventojų dalis yra samdomi žudikai arba kokie nors neatsargūs žudikai, arba žudikai pagal gyvenimo aplinkybes. Todėl didžiajai pasaulio gyventojų daugumai visiškai suprantamas įsakymas nežudyti. Kodėl gi jis keistas?

Turime įsakymą Nežudyk. Daugiau šalia jo nieko neparašyta. Vienas teologijos dėstytojas kadaise šį įsakymą interpretavo kaip geriau nežudyk. Panašiu principu jis kalbėjo ir apie kitus likusius įsakymus. Tačiau žodelio geriau nėra nė prie vieno įsakymo. Jei minėtasis žodelis būtų, tuomet Dekalogas taptų visai neaktualus. Tai būtų išskirtinis palengvinimas nusidedantiems žmonėms. Bet jeigu žiūrėtume pagal Dekalogo įsakymus geriau ko nors nedaryk, tuomet iš tikrųjų nusidedančių individų Žemėje nebūtų, nes jie galėtų teigti, kad kitaip pasielgti negalėjo, nors ir stengėsi geriau to nedaryti.

Dėl žmonių žudymo lyg ir viskas aišku. Žmogaus nužudyti negalima. Taip pat negalima ir nusižudyti. Tai būtų šeštojo įsakymo sulaužymas. Nuodėmė. Tačiau kaip tuomet su gyvulių, gyvūnų, paukščių ir vandens gyvių žudymu? Juk kai Dievas sukūrė mūsų genetinius protėvius, jis jiems neįsakė žudyti gyvių ir vienam kito, kas netrukus įvyko. Dievas pirmiesiems mūsų gentainiams prisakė valdyti žuvis, paukščius, galvijus, roplius ir gyvulius, bet nenurodė jų skersti ir valgyti. Tai prisigalvojo jau pats žmogus. Nurodymas valdyti nereiškia žudyti. Nejaugi Dievo įsakymas Nežudyk skirtas išimtinai tik žmonių giminei? Juk jeigu suvokiame, kad negalima žudyti žmogaus, nejaugi sunku suvokti, kad negalima žudyti ir kitų gyvių? Jeigu asmenį, nužudžiusį žmogų, vadiname žudiku, tai kodėl tokiu pačiu epitetu „neapdovanojame“ žmogaus, kuris skerdžia kiaulę, pjauna vištą ar galabija kokį kitą gyvį? Juk žmogus, kuris, atrodo, nieko ypatinga nepadarė, tik nukirto vištai galvą, yra žudikas, nes jis sulaužė šeštąjį Dievo įsakymą. Nugalabijęs vištą, žmogus yra žudikas. Nieko čia nepakeisi, nes taip juodu ant balto parašyta. Ir čia tik mažesnioji blogio pusė.

Atėjo laikas paminėti ir pačią viršukalnę – didžiausiąją blogio pusę. Dabar aptarsime Dievo asmenį, pristatydami jo blogąją savybę. Galite paklausti, ar Dievas turi blogų savybių, ar žmonės gali spręsti apie Dievo psichologinę būseną? Galima netgi pasipiktinti: juk Dievas yra geras, visus mylintis visatos kūrėjas. Taip, jis yra kūrėjas. Jis sukūrė šią visatą, mūsų Žemę ir visa, kas ant jos, neišskiriant žmonių nei gyvių, ir davė žmonėms dešimt savo įsakymų – Dekalogą, kurio šeštasis įsakymas liepia – Nežudyk. Tad ties šiuo įsakymu vėl sustokime. Pažvelkime į Senąjį Testamentą, į tam tikrus Dievo poelgius. Dievas netgi ne vieną kartą savo tautos žmonėms, izraelitams, liepia žudyti kitataučius: vyrus, moteris, vaikus. Akivaizdžiai Dekalogą izraelitai pažeidžia, užimdami Jerichą, nes Jahvė pažadėjo atiduoti Jerichą į izraelitų rankas, o Jozuė priminė, kad Viešpats jiems atidavė miestą, tad jis turės būti visiškai sunaikintas Viešpaties garbei. „Tada jie skyrė kalaviju sunaikinti visa, kas buvo mieste: vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius ir avis bei asilus“ (Joz 6, 21). Nesigilinkime į priežastis, dėl kurių Dievas liepia tai daryti, nes svarbiausia čia yra žmonių žudymas, įsakymo Nežudyk sulaužymas. Pradžioje Dievas duoda įsakymą Nežudyk, o vėliau jau liepia žudyti. Kaip suprasti tokį poelgį? Pirmiausia duodamas Dekalogas, kurio privaloma laikytis, o vėliau įsakoma daryti priešingai – žudyti. Kaip tai suvokti? Argi tai nėra amoralu? Sakysite, kaip galima Dievą laikyti amoraliu? Juk jis duoda įsakymą nežudyti, o paskui, pats jį ignoruodamas, įsako žudyti. Čia galimas tik vienas paaiškinimas: Dievas, būdamas visa ko kūrėjas, duodantis Dekalogą, gali duoti nurodymą jo ir nesilaikyti. Dievo nevaržo žmonėms duoti įsakymai – Dekalogas. Jis, lengva ranka juos apeidamas, gali duoti įsakymą žudyti. Tokiu atveju, kuo gi jis ne karo Dievas? Juk jis vadovauja savo tautai, liepia jiems žudyti. Tada, kaip aptartu šeštojo įsakymo atveju, Dievas galėtų savo tautos žmonėms įsakyti garbinti kitus dievus, dirbintis sau dievukų drožinius, ignoruoti šabo šventimą, negerbti tėvų, svetimauti, vogti, meluoti, geisti svetimo turto. Ir kaipgi tokiu atveju neklausysi Dievo, jeigu klausai, kai jis liepia žudyti? Juk jeigu Dievas įsakys vogti ar meluoti, kaipgi galėsi nevykdyti Dievo įsakymo? Gal sakysite, kad tokiu atveju gundytų šėtonas, apsimetęs Dievu? Tai tuomet Senajame Testamente, kur Dievas liepia žudyti, tai irgi daro apsimetėlis šėtonas? Tada visas Senasis Testamentas yra šėtono įsikūnijimas, nes jame dominuoja karo dievo istorija. Paprasčiausiai galima pasakyti: Dievui viskas galima, Dievas yra karalius. Tad neribokime Dievo laisvės jam įsakinėti žudyti. Juk gal ir šią akimirką Dievas jau yra kam nors davęs nurodymą ką nors nužudyti...


 

Skaitytojų vertinimai


67580. ergus2011-04-17 23:55
Toros, Penkiaknygės Dievas ir yra tik ego dievas. Ego projekcija į Dievą. Geroji Naujiena atskleidžia priešingą - Dievo projekciją į žmogų, į jo Šventajį Aš. Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, mūsų Šventasis Aš yra tikroji mūsų tapatybė, jungianti mus su Dievu, bet ne mūsų ego, mūsų iliuzinis per kūno pojūčius susikurtasis savęs įvaizdis.

67592. nekoks argumentas2011-04-18 17:57
Supratau idėją, deja, argumentas tik vienas, ir labai menkas. Straipsnio autorius turbūt nežino, kad senasis testamentas nėra krikščionims kažkokia autentiška tiesa ar šventas reliktas, taigi, jame gali būti gausybė klaidų (atsižvelgiant ir į laikotarpį). O štai naujasis testamentas (naivu ar ne, ne man svarstyti) kur kas arčiau vadinamos tiesos, jis ir yra raktas-knyga, kurioje gali ieškoti savo santykio su Dievu. Vertinant teksto kokybę - tiesiog nėra ką itin vertinti (tikiuos autorius nesupyks priimdamas kritiką). Iš esmės, apsvarstyta tai, kas jau šimtus kartų svarstyta. Nieko nauja neatrasta. Bandoma provokuoti ar įteigti, bet nei viena, nei kita nesiseka. Kita vertus, de profundyje šis straipsnis visai susivalgė, kaip prieskoniai, be pagrindinio patiekalo.

67594. ProFanas > nekoks.. :-) 2011-04-18 19:16
O man liko įspūdis, kad jaunasis autorius ieško atsakymo pats, nors pirminis motyvas gal ir buvo provokacija ar neokairiųjų taip mėgstama krikščionių ataka: kokie jie naivūs, kad tiki tokiom neąmonėm. Jei ir taip. Patarčiau tada skaityti Senąjį testamentą ITIN ATIDŽIAI. Ypač nuo pradžių. Ten, kur kalbama apie Adomo ir Ievos nuodėmę. Ir kaip po nuopolio, nuo susigundymo pažinti ne tik gėrį, bet ir blogį, jie staiga pasijuto jau nebe dvasingi, bet atsiskyrę nuo savojo Šaltinio, (išmesti iš Rojaus) kūniški ir ėmėsi to gėdytis. Ir, svarbiausia, - nepraleiskit šios vietos! jie ĮKRENTA Į GILŲ MIEGĄ! IR JAU DAUGIAU SENASIS TESTAMENTAS NEBEMINI APIE JŲ PRABUDIMĄ. Prabudimas vyksta tik Sulig Gerąja Naujiena, kurią atneša Jėzus Kristus, Dievo Sūnus. Taip kad Senasis Testamentas kalba apie į ego iliuzinį miegą įkritusią tautą. O su ja kartu ir mus visus. Platonas apie tai kalba "Olos alegorijoje", kurią taip sunku suprasti ego valdomam protui. Prabudimas įvyksta tik tada kai žmogus ima suvokti savo tikrąją tapatybę, kad jis nėra kūnas, bet dvasia. Nuo tada viskas ima keistis, nes prasideda religinė patirtis... kuri jam yra duodama, katu su mažais ir dideliais stebuklais. Pirmasis žingsnis - tai Laisvos Valios sprendimas, nes Dievas nieko prievarta neverčia, kadangi tai nesiderina su Meile. Visokios pranašų pranašystės apie Dievo "rūstybę" ar "kerštą", tėra pagąsdinimai tiems, kurie nesilaiko teisingos krypties ir Dievo sukurtų fizinių bei dvasinių dėsnių. Gražiausiai tai išreiškia biblijinis pasakojimas apie "Sūnų paklydėlį". Nusidėjėlis ir priešprieša yra Tėvo laukiamas netgi labiau, nei tas, kuris klusniai vykdė Tėvo valią ir buvo laimingas.

67595. O :-) 2011-04-18 19:35
o įdomiausia, kad filosofijos išlavinti graikų protai, buvo geriausiai pasiruošę priimti Gerąją Naujieną iš Šv.Pauliaus. O žydai taip ir liko įstrigę į savo Senąjį Testamentą, Tora vadinama. Ir tai greičiausiai įvyko dėl to, kad skaityti Knygą galėjo visi, o žodinis jos aiškinimas buvo perduodamas "iš lūpų į ausį" ir tik kruopsčiai atrinktiems mokiniams. Tai buvo, kaip Jėzus sako, uždegto žiburio slėpimas po lova. O kai nesidalini tuom žiburiu su kitais, tai vienąkart ir tavasis gali užgesti. Kartu nerteikia pamiršti, kad tik semitiniai žydai vadovaujasi Tora. Tiurkų-chazarų kilmės žydai vadovaujasi Talmudu. Ir pastarieji šiuo metu sudaro kone 90 procentų visų, kurie save priskiria "išrinktajai tautai". Tautai, kurią Dievas pasirinko, kad joje gimtų mesijas. Tačiau žydai vis dar jo laukia. Žinoma ne visi. Dauguma Toros žydų yra įtikėję kristų. O auguma talmudo auklėtinių stengiasi išsiveržti iš talmudo suvaržymu ir todėl, per projekciją, jie mano, kad reikia keisti pasaulį, o ne tą, kurį mato prieš save veidrodyje:), tiksliau, jo požiūrį į pasaulį:)

67596. vienas iš Dievo Dėsnių2011-04-18 19:45
IDĖJOS neapleidžia savojo šaltinio. Arba, išvertus į lietuvių kalbą: nekask kitam duobės, ba pats įkrisi.

67597. antras iš D.d.2011-04-18 19:54
Kas turi, tam bus duota, kas neturi, iš to bus atimta ir tai, ką jis turi. (katalikai šią vietą pakreipė pagal savo supratimą ir vertime parašėtaip: "ką jis manosi turys". Bet čia kalbama apie investicijas. Idėjų investicijas. Jeigu tu turi geras idejas ir su jomis nesidalini, jos ir tavyje numirs. Bet jei tu daliniesi geromis idėjomis, mintimis, meile su kitais, tai jos tavyje įsitvirtins ir išaugs. Ir atvirkščiai, jei dalinsies blogomis idėjomis, tai jos ir tavyje stiprės ir tu nežinosi kas ir kodėl tave patį atakuoja, šmeižia ir t.t. Į tai turėtų įsiklausti ypač mūsų medijos darbuotojai. Nes jie irgi pjaus, ką sėja.

67598. ir taip2011-04-18 20:03
jei mes esame Dievo idėjos, o idėjos neapleidžia savojo Šaltinio, mūsų pasąmonėje glūdi Dievo pažinimo dvasia. Niekas, ko Dievas nesukūrė, realiai neegzistuoja. Dievas nesukūrė mirties, nesukūrė nuodėmės, todėl visa tai turi būti priskirta iliuziniam ego pasauliui, kuris tėra sapnas.

67599. ProFanas 2011-04-18 20:11
vienintelis trūkumas (nuodėmė) kurį reikia koreguoti, tai mūsų atsiskyrimo nuo Dievo jausmą, manymą, nes tikro atsiskyrimo nėra ir būti negali. Tai iliuzija. Ir pro šios iliuzijos akinius matomas taip pat susipriešinęs pasaulis. ..... na o dabar - REKLAMA")

67603. nežudyk2011-04-18 23:48
gyvūnų nežudydavo, bet paaukodavo ir bendrai suvalgydavo

67607. tai va2011-04-19 14:26
kaip gražiai sutvarkytas pasaulis. visa, kas nesivienija per dvasios veikliąją dalį - protą, vienijančias mintis, tas paprasčiausiai suvalgoma. niekas niekur neišnyksta, tik pakeičia formą, ir tiek. ar labai nusišnekėjau?:)

67622. terra2011-04-21 07:04
kodėl tas Sobeckis - jaunas? man regis, kad jis - senas perdyla

67623. terrai2011-04-21 10:22
man regis, sprendžiant pagal protą, jaunas

67629. Ežeras2011-04-21 15:08
Bravo, p. Dainiau.

67633. AišV to iuchiuihius ežere2011-04-21 23:32
ooo, pamačiau ežerą visame gražume, kaip nėra agresijos jo vertos jis puola, kaip sovietinė žiurkė. Ar kada nors tau ežere-sovietike dašilo, kad visos Lietuvos problemos tik tavo idiotų sufomuotos yra istoriškai-analitikšai. Niekas ežere, nekvaršins galvos, dėl to kad tu, ežere, pavogei 1 proc. mažiau nei komunistai nuo tautos. Tai statistika, ežere. Esi - gyvulys,ežere, ir netrukdyk žmonėms (lietuviams) gyvent. Dainiau, nusivalyk šūdą, kurį užtėkšė sovietvagis ežeras, tada perskaitysiu ką parašei, dabar be sovietežerio diktavimo taisyklės, dabar ežero sovietsaulės pabaiga. Reikia Gerai daryt.

67640. vizitor2011-04-22 16:30
nežinau ką dėsto Jeilio universitete mūsų Tomas Venclova, greičiausiai nieko bendro su lietuvių literatūra, bet užtat žinau kas ten dėsto religiją. Neatspėsit. Na, tiek to, pasakysiu, ogi Tomas Bleiras. Jo tema: TIKYBA, KARAS ir GLOBALIZACIJA. Tikėkimės, kad T.Bleiras žino atsakymus į `Dainiaus iškeltus klausimus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:44:43 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba