Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-30 nr. 3102

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Nikolajus Gumiliovas.
KINIJA
128
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
ANTANO VAIČIULAIČIO ŠIMTMETIS ARSENALE
24
• Ričardas Šileika.
PASIDARĖ NUOBODŽIAU, VISI SENSTAM PAGALIAU (VITALIJA BOGUTAITĖ), ARBA STRUKTŪRA YRA NEĮMANOMA BE ENERGIJOS (ALGIS MICKŪNAS)
17

POKALBIAI 
• UŽ PAVELDĄ ATSAKINGA VALSTYBĖ

LITERATŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
BŪTIES HARMONIJOS ILGESYS: ANTANUI VAIČIULAIČIUI – 100
1

KNYGOS 
• Aleksandra Fomina.
MIRTIS, KAIP NESIBAIGIANTIS MONOLOGAS
• ORANŽINĖ PRINCESĖ
• GIRGŽDANTIS ŽVIRGŽDAS1
•  ŽUVIM IR LELIJOM8
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PEKKA HAKO: DUOKITE ERDVĖS RYŠKIOMS INDIVIDUALYBĖMS15
• Asta Pakarklytė.
ĮKALINTI PRAEITYJE
31

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
TRASA. MINTIES GREIČIU
1
• Jurgita Ludavičienė.
SAMUOLIS. BANDYMAS ATSAKYTI Į KLAUSIMUS?
2

TEATRAS 
 Ridas Viskauskas.
UTENOS KRAŠTE – IŠKILIŲ TEATRO MENININKŲ ATSIVĖRIMAI

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS15

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
TRANZUOJANT
54

VERTIMAI 
• ROBERT BRINGHURST1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Linas Kranauskas.
POPSAS, APSIMETANTIS UNDERGROUNDU
21

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
APIE VIEŠĄSIAS ERDVES IR MENO KOMUNIKATYVUMĄ
12

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Skirmantė Černiauskaitė.
NAUJOJI KEISTUOLIŲ KARTA
4

PAVELDAS 
• PARODOJE – ROMOS ŠV. PETRO BAZILIKOS PENKIŲ ŠIMTMEČIŲ ISTORIJA

KRONIKA 
• NUO FUTBOLO IKI REMBRANDTO1
• MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUI – 70
• MEILĖS PAŠTAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO BANGOS2

PARK@S 
• APIE IDENTITETO PAIEŠKAS3
• Gintautas Mažeikis.
ALTERNATYVUS PILIETINIS UGDYMAS - MORALINEI REVOLIUCIJAI
2
• Vigmantas Butkus (su ŠU literatūrologijos I kurso magistrantėmis).
TEMA: APIE 2005 METAIS ŠIAULIŲ LEIDYKLŲ IŠLEISTĄ GROŽINĘ IR VADINAMĄJĄ GROŽINĘ RAŠTIJĄ
• Tomas Butvilas.
DA VINČIO KODO FENOMENAS: TARP MITŲ IR LAISVĖS
• Gabrielė Inčiūraitė.
KITA NEONACIŲ AUKA GALITE BŪTI JŪS
54

TEATRAS

UTENOS KRAŠTE – IŠKILIŲ TEATRO MENININKŲ ATSIVĖRIMAI

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Baladė apie žmogų, kuris nemylėjo savęs"
Adolfo Sinkevičiaus nuotrauka

Birželio 16–18 d. Utenos kultūros centras surengė II tarptautinę kūrybinę lėlių ir dramos teatrų laboratoriją-festivalį.

Sudeikių kultūros centre teatras "Paršiukas Ikaras" (t.y. Vitalijus Mazūras ir Nijolė Bižanaitė) parodė spektaklį "Šeimedžio močiutė". Medinis nedidelis jaukus pastatas išties labai tiko šiam spektakliui vaidinti – čia jauteisi esąs tikrai kaip "pas močiutę kaime", o kur dar lėlių teatru nelepinamų sudeikiškių vaikų emocijos spektaklio metu ir po jo, kai V.Mazūras pasakojo apie spektaklio kūrimą ir karpė iš popieriaus lėles bei dovanojo jas vaikams ir suaugusiems!

"Šeimedžio močiutę" žiūrėjau gal ketvirtą sykį, ir šįkart vaidinimas buvo kaip reta vykęs. Spektaklis nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo sykio: vaikus čia pakeri ne tiek (gana "sinkopėmis šokinėjantis") pasakojimas apie močiutę, jos neklaužadas anūkus ir jų gydymą pasakomis, kiek maži lėlių teatro stebuklai – popierinių lėlių kūrimas jiems matant, magnetu vedžiojamos figūros plokštumoje (kai vaikai aktorių neregi), paviljono detalių kaita ir jautrus aktorės N.Bižanaitės santykis su lėlių personažais. O suaugusiems šis "siužetas" byloja apie lėlių teatro efemeriškumą brutaliame gyvenime (laikraščiai, kaip medžiaga lėlėms kurti, ir aktorę veikiantis kasdienybės "brudas"). Juokais siūliau po spektaklio V.Mazūrui ateityje patogumo dėlei kurti vadinamą "rankų teatrą", bet (užsispyręs ir sveiko pasiutimo nestokojantis) V.Mazūras yra V.Mazūras – jis ir be gamybos cechų, apšvietėjų bei garso specialistų pagalbos sukuria tokį sudėtingos konstrukcijos paviljoną (su išvedžiotu apšvietimu, garso aparatūra, uždanga, mobiliomis detalėmis), kuriame tų reikalų neišmanantis galvą nusisuktų… Vertėtų šį V.Mazūro patyrimą kaip nors užfiksuoti, parengti edukacinį leidinį lėlininkams, kad ateities kartoms nereikėtų dviračio išradinėti iš naujo…

Alytiškės Loretos Skruibienės Lietuvai "atrastas" Adamas Walnas (Lenkija) šįsyk parodė kamerinį monospektaklį "Baladė apie žmogų, kuris nemylėjo savęs". Neįsivaizduoju, kaip šis nekomercinio lėlių teatro atstovas, metaforiniuose spektakliuose keliantis šiuolaikinio žmogaus problemas, išgyventų nūdienos Lietuvoje. (Juk ir a.a. Vegos Vaičiūnaitės "Miraklis" buvo "pririštas" prie užsakovų – festivalių, jubiliejinių progų, kitų situacijų…)

"Baladę apie žmogų…" lėlininkas vaidina su viena sąlygiška lėle. Lėlės "veidas" – plokščias, keičiamas, įdedant (ar ištraukiant) kokią nors "veido" formą. Apvertus lėlę, matome… kitą lėlę. Taigi spektaklyje vyksta toks tarsi aktoriaus dialogas su apibendrintu "daugiaveidžiu žmogumi" ir publika…

iliustracija
"Šeimedžio močiutė"
Nuotrauka iš Vitalijaus Mazūro archyvo

Grįžtant prie laboratorijos-festivalio reikalų, reikia pažymėti, kad idėjos autorė Janina Baldauskienė (kartu su kitais Utenos kultūros centro žmonėmis) renginį organizavo itin kompaktiškai (vietos ir laiko požiūriu), neperkrovė dienotvarkės (kartais festivaliuose per dieną tenka žiūrėti kokius 5 spektaklius vieną po kito, tada vakare galva plyšta "nuo meno"…), bet neleido ir tinginiauti (baisu, kai tenka nuo spektaklio iki spektaklio "blūdyti" kokias 5 valandas…). Kai Vitalijus Mazūras Sudeikiuose "Zuikio Puikio" teatrui padovanojo savos kūrybos lėlę, J.Baldauskienė dėkodama sakė, kad jau laikas, matyt, Utenoje kurti lėlių muziejų – esą ir daugiau šiam teatrui dovanotų lėlių (pavyzdžiui, Algirdo Stepankos).

Iš Vitalijaus Mazūro pokalbio su žiūrovais Sudeikiuose

…Visas mano gyvenimas šiukšlėse praėjo…

…Lėlių teatro dailininkų visada trūksta…

… Kai 1965 metais baigėme studijas Vilniaus dailės institute (studijavau kartu su Leonardu Gutausku), vienintelis iš kurso "užsikabinau" teatre…

…Nuo to laiko lėlių teatras patyrė aibę pasikeitimų. Dabartinis teatras grįžta į tai, ką radome, pradėję dirbti (pavyzdžiui, lėlės natūralizmas – pats kartais juo pasiremiu). Dabar viename spektaklyje derinami įvairūs stiliai, lėlių valdymo sis­temos. Koks dabar pasaulis! Kiek informacijos! Amerikoje kas "nusibezdėjo", o Lietuvoj girdėt!..

…Teatras kartais dirba ne kaip Dievo duota, o kaip velnio…

…18 metų dėsčiau scenografijos kompoziciją Vilniaus dailės institute (dabar – akademija) III kurso studentams. Įdomu, jie iš pradžių daro tai, kas lėlių teatre buvo daroma prieš 30–40 metų! "Sugadinau" gyvenimą gal 25 studentams. "Išlindo" į teatrą gal viena Julija Skuratova. Ji labai stropi. Lėles, kaip personažus, sukurti jai sunkiau sekėsi. Reikėtų būsimiems lėlių teatro dailininkams skulptūrą dėstyti, mokyti juos stilizuoti, apibendrinti…

…Gadindavau sveikatą teatro butaforams. Jie padaro, o aš ateinu – ir perdarau pagal savo logiką…

…Kiekvienam personažui visų mechanizmų nededu, tik tiek, kiek reikia…

…Spektaklis – mano fantazija, o ne istorijos chronologija. Kurdamas spektaklį konkrečia idėja suartini žmones. Kurdamas egzaminuoji save. Svarbu nepulti į paniką, jei nesiseka. Galima papasakot kaimynui, ką nori padaryt, – tuomet ir pačiam aiškiau pasidaro…

…Kai paviršutiniškai dirbdavau, nieko ir neišeidavo…

…Būkim įvairūs, būkim kitokie, būkim margas pasaulis. Svarbu, kad nereikėtų miegoti žiūrovui per spektaklį. Reikia sudominti…

iliustracija
Adamas Walnas ir festivalio sumanytoja Janina Baldauskienė
Adolfo Sinkevičiaus nuotrauka

…Lėlių teatro kūrimas – kruvinas prakaitas nuo ryto iki vakaro… Visa sėkmė kruvinu prakaitu grįsta…

Iš lėlininkų pokalbio, kurį vedė Adamas Walnas

Adamas Walnas (Lenkija). Dabar Lenkijoje veikia apie 25 valstybinius teatrus. Bet pavienių lėlininkų pas mus buvo visada. Tiesa, vienu metu jie tarsi buvo išnykę. Tačiau jie vėl lyg iš žemės (ne akademijų dėka) išdygo. Lenkijoje rengiamas tokių lėlininkų solistų festivalis.

Lėlininkui svarbu savo teatre sukurti savitą pasaulį. Reikia siekti pusiausvyros tarp šiuolaikinio meno ir tradicinio lėlių teatro. Vokietijoje, kiek žinau, dabar režisierius suvokiamas kaip autorinio teatro kūrėjas. Čekijos lėlių teatro mokykloje (ji pas mus populiari) tas pats žmogus yra ir dailininkas, ir režisierius, ir aktorius, ir skulptorius… Lėlių teatras, manau, prasideda "nuo vieno žmogaus", kuris apie save (savo pasaulio supratimą) pasakoja per daiktą. Deja, lėlių teatras dažniausiai siejamas su teatru vaikams… O tu turi sukurti savo filosofiją, kuri maitintų tave.

Keista, akademijoje žmonės studijuoja 5 metus, bet po studijų retas žino, kuo nori būti. Kasmet pas mus studijas baigia apie 60 lėlininkų – kur jie?

Vlodimiras Pidcerkovnis (Ukraina). Lėlių teatras – demokratiškas, lankstus teatras. Pas mus lėlininkus ruošia dvi aukštosios mokyklos. Deja, diplomuotus specialistus mums, Ivano Frankovsko lėlių teatrui, sunku prisikviesti – negalime pasiūlyti būsto, didelių atlyginimų. Taigi jaunuosius ugdome teatre. Svarbu tik, kad aktorius būtų asmenybė, kad jis būtų "Dievo kibirkštis". Dabartiniu laiku, manau, reikia išsaugoti tradicinį lėlių teatrą, lėlių vedžiojimo (atgaivinimo) meną.

Vitalijus Mazūras. Kiek prisimenu, visą laiką iš mūsų buvo reikalaujama: "Daryk suprantamą spektaklį!" Dirbant valstybiniame teatre, reikėjo remtis pjese, dramaturgija, vykdyti "planą". Visą gyvenimą su tuo kovojau. "Vaikams, tėvams…" Sau reikia kurti, savo mąstymą išreikšti. Dramaturgiją reikia širdyje ir galvoj turėti. Lietuvoje lėlių teatras išgyvena krizę…

A.Walnas. Egzistuoja tarsi 4 požiūriai į lėlių teatrą. Pirmas – tradicinis, savo kalbą turintis lėlių teatras. Antras – Sergejaus Obrazcovo. Trečias – gatvės teatras ("Petruška"). Ketvirtas – autorinis. Lėlininkui svarbu suprasti, kur jo vieta.

Dabar vyrauja projektų finansavimas. Tačiau jo bėda ta, jog nėra nuoseklaus darbo proceso, visą laiką pradedi dirbti tarsi nuo "nulio"…

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:44:03 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba