Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-30 nr. 3102

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Nikolajus Gumiliovas.
KINIJA
128
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
ANTANO VAIČIULAIČIO ŠIMTMETIS ARSENALE
24
• Ričardas Šileika.
PASIDARĖ NUOBODŽIAU, VISI SENSTAM PAGALIAU (VITALIJA BOGUTAITĖ), ARBA STRUKTŪRA YRA NEĮMANOMA BE ENERGIJOS (ALGIS MICKŪNAS)
17

POKALBIAI 
• UŽ PAVELDĄ ATSAKINGA VALSTYBĖ

LITERATŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
BŪTIES HARMONIJOS ILGESYS: ANTANUI VAIČIULAIČIUI – 100
1

KNYGOS 
• Aleksandra Fomina.
MIRTIS, KAIP NESIBAIGIANTIS MONOLOGAS
• ORANŽINĖ PRINCESĖ
• GIRGŽDANTIS ŽVIRGŽDAS1
•  ŽUVIM IR LELIJOM8
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PEKKA HAKO: DUOKITE ERDVĖS RYŠKIOMS INDIVIDUALYBĖMS15
• Asta Pakarklytė.
ĮKALINTI PRAEITYJE
31

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
TRASA. MINTIES GREIČIU
1
• Jurgita Ludavičienė.
SAMUOLIS. BANDYMAS ATSAKYTI Į KLAUSIMUS?
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
UTENOS KRAŠTE – IŠKILIŲ TEATRO MENININKŲ ATSIVĖRIMAI

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS15

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
TRANZUOJANT
54

VERTIMAI 
• ROBERT BRINGHURST1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Linas Kranauskas.
POPSAS, APSIMETANTIS UNDERGROUNDU
21

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
APIE VIEŠĄSIAS ERDVES IR MENO KOMUNIKATYVUMĄ
12

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Skirmantė Černiauskaitė.
NAUJOJI KEISTUOLIŲ KARTA
4

PAVELDAS 
• PARODOJE – ROMOS ŠV. PETRO BAZILIKOS PENKIŲ ŠIMTMEČIŲ ISTORIJA

KRONIKA 
 NUO FUTBOLO IKI REMBRANDTO1
• MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUI – 70
• MEILĖS PAŠTAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO BANGOS2

PARK@S 
• APIE IDENTITETO PAIEŠKAS3
• Gintautas Mažeikis.
ALTERNATYVUS PILIETINIS UGDYMAS - MORALINEI REVOLIUCIJAI
2
• Vigmantas Butkus (su ŠU literatūrologijos I kurso magistrantėmis).
TEMA: APIE 2005 METAIS ŠIAULIŲ LEIDYKLŲ IŠLEISTĄ GROŽINĘ IR VADINAMĄJĄ GROŽINĘ RAŠTIJĄ
• Tomas Butvilas.
DA VINČIO KODO FENOMENAS: TARP MITŲ IR LAISVĖS
• Gabrielė Inčiūraitė.
KITA NEONACIŲ AUKA GALITE BŪTI JŪS
54

KRONIKA

NUO FUTBOLO IKI REMBRANDTO

[skaityti komentarus]

iliustracija

Olandų futbolo rinktinės gerbėjas Leonidas Donskis ("Be pykčio", LTV) bus patenkintas dvigubai: televizija jį pakvietė paprakaituoti ir futbolo komentatoriumi, o LTV2 parodė seną filmą – apie olandų tapytoją Rembrandtą ("Rembrandtas"). Nuo futbolo iki kino klasikos – nebloga vasaros pradžia, bet LRT vadovybė vis vien gauna nemažai pipirų už tai, kas nedaroma arba nedaroma laiku. Tada ir tenka derintis prie komercinių TV kanalų. Kai LNK parodė dokumentinį filmą "Lietūkio garažas" (iš ciklo "Slaptieji XX a. archyvai"), laida "Amžių šešėliuose" (LTV) net užbėgo už akių: žiūrovai dar suko galvą, kaip pasibaigs filmas, o A.Bumblauskas su kolegomis A.Anušausku ir A.Bubniu jau svarstė filmo atradimų pasekmes ir net politikavo.

Netolimų laikų istorija tebetraukia jaunimo akį. Į mane kreipėsi grupelė entuziastų, norinčių sukurti teisingą ir menišką filmą apie tragiškus pokario metus. Filmai "Niekas nenorėjo mirti" ir "Vienui vieni" jų netenkina įvykių traktuote. Teiravosi, kaip čia pradėti viską iš naujo jaunimo akimis. Vieni vienaip, kiti kitaip išsiilgę naujo lietuviško kino. Jubiliejų atšventęs režisierius A.Puipa po "Raganos ir lietaus" ketina suktis apie moteris, nes tik dabar jas perpratęs. Jaunimas svajoja apie "vyriškus" Lietuvos istorijos metus. Aš suvaidinau lietuviškų pornofilmų režisierių à la Tinto Brassas, su "Kaligula" laviravęs tarp erotikos ir pornografijos, jauno režisieriaus E.Vėlyvio naujame filme, kuriuo baigsis trečiasis "AXX" filmų etapas. Antrą filmą šiam etapui kuria režisierius K.Gudavičius. O prodiuseris M.Vosylius išleido reklaminį bukletą apie europinį "AXX" filmų variantą: pradedi mažyčiu filmu beveik nuo nulio, o baigi dideliu europietišku filmu su daug nulių. Režisierius Karolis Jankus didelį filmą "Jėzus iš Lietuvos" sukūrė vienas ir iš karto europietiškai – anglų kalba. Tačiau tos kalbos iš viso nedaug, nes koncepcija – vizuali: senųjų paveikslų religiniai siužetai ir šių dienų jaunuolis iš Lietuvos dugno, pasivadinęs Jėzumi. Jis naujoviškai atkartoja senuosius siužetus, bet kodas ne da Vinci’o, o lietuviškas, su tarpais kiek monotoniška erotika.

Apie socialines skirtis ir vadinamą "patologišką Lietuvą" diskutavome ir konferencijoje Seime "Socialinė atskirtis ir kultūra". Faktai klostosi apokaliptiškai: realiai iš Lietuvos išvyko apie milijonas gyventojų, savižudybėm ir mažu gimstamumu pirmaujame pasaulyje, alkoholizmu lenkiame turtingas Europos šalis. Socialinių tyrimų instituto direktorius prof. A.Matulionis mėgino raminti, kad Lietuva yra mačiusi ir blogesnių laikų, o vis vien ir atsikūrė, ir atgimė. Tačiau filosofo K.Stoškaus, rašytojo V.Martinkaus balsai neleido nurimti: geriau skambinti pavojaus varpais, negu nuolat tratinti šventiniais saliutais. Sąvokos "fasadinė kultūra" autorius K.Stoškus dabar sako, kad ir vėl išliekame paviršiuje, viską ritualizuojame, įsileidžiame į kalbas. Bakstelėjo ir televizijai: pasisukiojo, kol kalbą sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, ir dingo. Ir apskritai panašia tema televizija vengianti pokalbių bei diskusijų.

Teko sutikti ir man, kad televizijos, ypač visuomeninė, vis rečiau įsiklauso į kitokius balsus ir kitokias nuomones, ypač diskusijose apie mūsų tapatumą ir jo perspektyvą globalioje erdvėje. Tačiau televizija yra tik televizija: norime iš jos tikrovės, o ji yra tik komunikacinė erdvė, kurioje nuolat gimsta naujos komunikacijos. Kaip sako Vokietijos sociologas N.Luhmannas, "medijos palaiko visuomenės žvalumą. Jos mus nuolat skatina laukti netikėtumų ir įvairių kliūčių gyvenime". Ypač gausiai netikėtumų šią vasarą prigimdė politikai, tad nuolat rodomas mėlynas maišas su areštuotais Darbo partijos kompiuteriais tapo politinės realybės šou, kaip aną vasarą STT lagaminėlis, nešiojamas į Seimo antikorupcinės komisijos posėdžius. Tęsiant N.Luhmanną, "medijų funkcija – nuolatinis dirgiklių gimdymas ir apdorojimas, o ne pažinimas, socializacija ar normatyvinio konformizmo skiepijimas". Gal prie tokios naujos, "dirginančios", televizijos teorijos nelengva priprasti, bet ji geriau atitinka ir dirglų, naujų komunikacijų apraizgytą mūsų gyvenimą. Štai žurnalas "Veidas" klausia, kas man yra internetas? Gyvenimas! Kai savaitę buvo nutrūkęs internetinis ryšys (įsiveisė virusas), abu su dukra Agne, nuolatine mano interneto talkininke ir mokytoja, pasijutome it į bėdą kritę. O laiškų kiek susigrūdo!

"Žinių visuomenė" (LTV2) kartais pernelyg moksliška, nes norėtųsi, kad padėtų žmogui, kai įklimpsti į kokią komunikacijų krizę. "Pinigų karta" (LTV) gerai išvairavo iš akademizmo į gyvenimą ir dabar keliauja per Lietuvą, tikrindama, kaip pinigėliai žvanga provincialo kišenėje. Henrikas Vaitiekūnas maklinėja po miškus ("Kaip gražu miške", LTV) ir pats stebisi, ir kitus stebina pasaulio įvairove ir nauda. Naujasis Robinzonas!

Pusę amžiaus Venesueloje praleidęs 90-metis Gediminas Orentas, fotografas ir verslininkas, išleidęs fotoalbumus apie Lietuvą ir apie Venesuelą, samprotauja apie politikos tankumynus: "Įsijungiu televizorių (matyt, "11 kanalą" – S.V.) ir pasiklausau Seimo posėdžių trans­liacijos. Ir kiekvieną kartą "suima toks nervas..." Klaiku! Kai kurių seimūnų šnekos tokia nykuma padvelkia į širdį. O jų elgesys kartais primena Cezario žmonos posakį, jog "ne tik turi būti, bet ir atrodyti". Jo nuomone, pas mus susikerta du keliai: "Vienas kelias turėtų vesti į tautinės savimonės gaivinimą, tėvynės meilės ir atsakomybės už savo valstybę ugdymą bei stiprinimą. Kitas – ugdymas pasaulio piliečio, egoisto, kuris siekia tik savo asmenybę įtvirtinti gyvenime, asmeninės gerovės ir malonumų". Viskas gražiai išklota ką tik pasirodžiusioje J.Norkevičiaus knygoje "Dienos, kurių neskaičiavo...". Stovime kryžkelėje? Galėtų būti net televizijos laida. Kol kas labiau padeda susigaudyti spauda ir knygos. Net tada, kai tolimoj praeity ieškoma kelių. Naujoje knygoje "Lietuva pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1900 m." įžangos autorius R.Misiūnas rašo, kad "vienas kovos su spaudos draudimu epopėjos puslapis vėlgi tradiciškai nesulaukė dėmesio. Tai – lietuvių ekspozicija Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1900 m.". Apie fotografiją šioje parodoje esame su S.Žvirgždu rašę knygoje "Fotografijos slėpiniai". Grįšime, kai Lietuvoje, kiek girdėjau, bus pakartota pati ekspozicija. Dabar gera tolesnių studijų ir įžvalgų paskata yra ir nauja knyga su senais tekstais: "Už mūs parodos, ties trepais, vedančiais aukštyn į etnografiškąjį skyrių, stovėjo pora figūrų Amerikos raudonskūrių Indijonų, iš kasžin kokios giminės. Iš visų trijų skyrių, patilpusių prieangyje: Priešistoriškų Europos gyventojų, Lietuviškos parodos ir anų Indijonų, mūs paroda buvo principališkiausia". Tie "indijonai" niekaip neišėjo iš galvos, kai Seime diskutavome apie lietuvišką patologiją ir principinį politikų nusistatymą nematyti to, kad patys galime po šimtmečio tapti "indijonais". Europa, neįleidusi mūsų į eurų pasaulį, televizoriuje tebešėlsta dėl futbolo...

Skirmantas Valiulis

 

Skaitytojų vertinimai


29225. oi2006-07-04 22:50
oi skirma skirma

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:43:53 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba