Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-30 nr. 3102

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Nikolajus Gumiliovas.
KINIJA
128
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
ANTANO VAIČIULAIČIO ŠIMTMETIS ARSENALE
24
• Ričardas Šileika.
PASIDARĖ NUOBODŽIAU, VISI SENSTAM PAGALIAU (VITALIJA BOGUTAITĖ), ARBA STRUKTŪRA YRA NEĮMANOMA BE ENERGIJOS (ALGIS MICKŪNAS)
17

POKALBIAI 
• UŽ PAVELDĄ ATSAKINGA VALSTYBĖ

LITERATŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
BŪTIES HARMONIJOS ILGESYS: ANTANUI VAIČIULAIČIUI – 100
1

KNYGOS 
• Aleksandra Fomina.
MIRTIS, KAIP NESIBAIGIANTIS MONOLOGAS
• ORANŽINĖ PRINCESĖ
• GIRGŽDANTIS ŽVIRGŽDAS1
•  ŽUVIM IR LELIJOM8
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 PEKKA HAKO: DUOKITE ERDVĖS RYŠKIOMS INDIVIDUALYBĖMS15
• Asta Pakarklytė.
ĮKALINTI PRAEITYJE
31

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
TRASA. MINTIES GREIČIU
1
• Jurgita Ludavičienė.
SAMUOLIS. BANDYMAS ATSAKYTI Į KLAUSIMUS?
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
UTENOS KRAŠTE – IŠKILIŲ TEATRO MENININKŲ ATSIVĖRIMAI

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS15

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
TRANZUOJANT
54

VERTIMAI 
• ROBERT BRINGHURST1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Linas Kranauskas.
POPSAS, APSIMETANTIS UNDERGROUNDU
21

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
APIE VIEŠĄSIAS ERDVES IR MENO KOMUNIKATYVUMĄ
12

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Skirmantė Černiauskaitė.
NAUJOJI KEISTUOLIŲ KARTA
4

PAVELDAS 
• PARODOJE – ROMOS ŠV. PETRO BAZILIKOS PENKIŲ ŠIMTMEČIŲ ISTORIJA

KRONIKA 
• NUO FUTBOLO IKI REMBRANDTO1
• MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUI – 70
• MEILĖS PAŠTAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO BANGOS2

PARK@S 
• APIE IDENTITETO PAIEŠKAS3
• Gintautas Mažeikis.
ALTERNATYVUS PILIETINIS UGDYMAS - MORALINEI REVOLIUCIJAI
2
• Vigmantas Butkus (su ŠU literatūrologijos I kurso magistrantėmis).
TEMA: APIE 2005 METAIS ŠIAULIŲ LEIDYKLŲ IŠLEISTĄ GROŽINĘ IR VADINAMĄJĄ GROŽINĘ RAŠTIJĄ
• Tomas Butvilas.
DA VINČIO KODO FENOMENAS: TARP MITŲ IR LAISVĖS
• Gabrielė Inčiūraitė.
KITA NEONACIŲ AUKA GALITE BŪTI JŪS
54

MUZIKA

PEKKA HAKO: DUOKITE ERDVĖS RYŠKIOMS INDIVIDUALYBĖMS

[skaityti komentarus]

Birželio 1–6 d. Vilniuje lankėsi suomių muzikologas, žurnalistas, "Suomen Kuvalehti" atstovas Pekka Hako, 1991–2000 m. vadovavęs Suomijos muzikos informacijos centrui, 1991–2002 m. – Savonlinos operos festivalio programų komiteto narys. Pekka Hako yra parašęs knygas apie suomių baritoną Jormą Hynnineną (1999), kompozitorius Einojuhanį Rautavaarą (2000), Jooną Kokkoneną (2001), taip pat knygą anglų kalba apie suomių operą (2002). Muzikologas domėjosi Lietuvos muzikiniu gyvenimu. Jis sutiko pasidalyti mintimis apie darbą Suomijos muzikos informacijos centre.

Pirmą kartą lankotės Vilniuje?

Deja, pirmą kartą – niekuomet nesu čia buvęs. Man patiko miestas – jis kaip Helsinkis, gana mažas, visi visus pažįsta. Jaučiuosi čia komfortiškai.

Ką manote apie muzikos situaciją, kurią čia išvydote?

Esu čia tik kelias dienas, taigi sunku susidaryti nuomonę apie muzikinį gyvenimą, bet matau, kad muzikinis gyvenimas čia yra aktyvus, turite daug publikos, mėgstančios ir šiuolaikinę muziką. Koncertų salės gal nėra pačios geriausios. Girdėjau, kad ketinama statyti multifunkcinį meno centrą. Tai brangu, bet manau, kad kultūrinį gyvenimą pagyvins įvairių meno šakų koncentracija vienoje vietoje.

Man regis, kad žmonės čia yra linkę bendradarbiauti. Tai svarbu mažose šalyse, tokiose kaip Lietuva ir Suomija. Nes bendradarbiaujant galima padaryti daugiau, negu kiekvienam dirbant tik savo darbą ir nesirūpinant kitais.

1991-2000 m. buvote Suomijos muzikos informacijos centro direktorius. Koks buvo pagrindinis centro veiklos tikslas?

Siekėme, kad suomių muzika būtų išgirsta visame pasaulyje. Ir ne tik klasikinė naujoji muzika, bet ir rokas, folkloras, džiazas – visos muzikos rūšys. Mūsų biure dirbo 10–14 žmonių, taip pat keli neklasikinės muzikos ekspertai. Manau, kad mums pavyko pasiekti tikslą, ypač propaguojant naująją ir džiazo muziką.

Man svarbu buvo glaudžiai bendradarbiauti su muzikos pramone. Turiu mintyje leidyklas, įrašų kompanijas, festivalius, atlikėjus, dirigentus – visus svarbiausius žmones, kurie sprendžia, kokia muzika skambės.

Daug dėmesio skyrėme žiniasklaidai. Iki tol joks muzikos informacijos centras to nedarė. Daug dirbome ne tik su Suomijos, bet ir su pasaulio žinisklaida – dienraščiais, muzikos žurnalais, TV, radijumi. Taigi, jei turite gerų ryšių su leidėjais, antra vertus, su žurnalistais, atsiranda galimybė pristatyti kompozitorius. Kartu su įrašų kompanijomis ir leidėjais vykdėme du projektus, skirtus kompozitoriaus Einojuhani’o Rautavaaros muzikai. Jis turi leidėją, kuris jam atstovauja JAV ir visoje Europoje. Taip pat dirbome su Kaija Saariaho, Magnusu Lindbergu bei kitais suomių kompozitoriais.

Rautavaaros muziką transliavo JAV radijo stotys. Todėl kompozitorius iš rimtų orkestrų gavo užsakymų sukurti didelių kūrinių, ir jo karjera tapo pasaulinė.

Muzikos informacijos centro tikslas – suburti bendram darbui profesionalus, kurie daro galutinius sprendimus. Populiarinant Einojuhani’o Rautavaaros muziką, įrašų kompanijos darbo buvo gal 80 procentų, Muzikos informacijos centro – gal 15, o leidėjo – 5 procentai. Taigi šiuo atveju įrašų kompanija buvo pagrindinė veikėja.

Kokios priemonės yra efektyviausios, siekiant išgarsinti mažos šalies muziką? (Ar būtina, pavyzdžiui, turėti žymias figūras, kokios suomių muzikoje yra Sibeliusas arba – mūsų dienomis – Kaija Saariaho?

Manau, kad ir mažoje šalyje yra unikalių dalykų. Reikia mėginti rasti ryškių individualybių.

Esu klausęs Broniaus Kutavičiaus operos įrašo. "Lokys" – tai pagoniškos ir šiuolaikinės kultūros mišinys. Jeigu jūs muzikoje galite naudoti elementus, kurie yra iš tiesų jūsų, tai yra tikra, originali kūryba. Ji nebuvo kurta tam, kad būtų populiari. Ji taps populiari, jei bus gerai sukurta. Mažose šalyse privalu suteikti erdvės ryškioms individualybėms. Turime jas remti. Žinoma, bus sakančių: kodėl jūs remiate tą ir tą kompozitorių, o kiti negauna nieko? Kai yra pernelyg daug demokratijos, sunku išgarsinti bet ką. Būtina populiarinti talentingus autorius, kurie atvertų naujas duris. Tai atsitiko Suomijoje prieš dešimt metų, kai Rautavaara, Saariaho, Lindbergas, operų kompozitoriai Joonas Kokkonenas ir Aulis Sallinenas tapo gana gerai žinomi svetur. Šitų vardų dėka galėjome įtikinti žmones: "Aha, tai geri Suomijos kompozitoriai, papasakokite daugiau apie suomių muziką". Kai žmonės žino vieną, du ar tris vardus, jie nori sužinoti daugiau, ir tada šalies muzikos propagavimas nebūna primygtinis.

Suomijoje mums didelė paspirtis yra įrašų kompanija, beje, įkurta žmogaus, kuris turėjo viziją, gerai žinojo, ką norėtų daryti, ir natūraliai atsidūrė tarptautinėje muzikos rinkoje. Kompaniją steigė ne valstybė. Ir Suomijos muzikos informacijos centro steigėja yra ne valstybė, o vietinė autorių teisių gynimo agentūra.

Lietuvoje neturite tokios įrašų kompanijos, tad jūsiškis Muzikos informacijos centras daro didelį darbą, leisdamas kūrinius. Tuomet yra naudinga bendradarbiauti su tokiom firmom kaip "Naxos", kuri savo kompaktines plokšteles platina visame pasaulyje. Toks gali būti vienas iš modelių.

Lietuvoje vienas geriausių būdų – investuoti į dvejų–ketverių metų projektus. Galbūt sutelkti dėmesį į Onutę Narbutaitę (arba kitą panašų kompozitorių) – sudaryti jos kūrybos sklaidos planą, ir tuomet po metų kitų bus galima plėstis, mėginti siūlyti ir kitus vardus. Manau, Narbutaitė yra gana gerai žinoma Europoje, galbūt ir JAV – tai galėtų būti geras startas. Bet tam reikia, kad ir kompozitorius norėtų būti propaguojamas.

Žinau, kad daugelis kompozitorių nemėgsta reklamuotis, fotografuotis, ir tai nėra tinkamas požiūris. Jei norite išeiti į pasaulį, turite suvokti, kad kompozitoriaus darbas neapsiriboja tik muzikos komponavimu. Jei nenorite to daryti – puiku, bet tuomet nesiskųskite, kad jūsų muzika nėra atliekama. Reikia padėti kitiems žmonėms (iš muzikos industrijos, žiniasklaidos) bendradarbiauti su jumis. Jei sulaukiate sėkmės kaip kompozitorius, turite suprasti, kad reikia duoti interviu. Tarkim, kviestiniai kompozitoriai savaitę vykstančiame tarptautiniame festivalyje duoda apie 40 interviu. Jei esi kviestinis kompozitorius, tai yra tavo darbo dalis. Svarbu taip pat, kokiom kalbom kompozitorius gali, nori kalbėti, ar jis sugeba vesti meistriškumo kursus.

Ir dar: siūlykite ne tiek savo vertybes, kiek tas, kurios yra svarbios toje šalyje, kur norite išgarsinti savo muziką. Suomijoje ir, manau, Lietuvoje nemažai sąmyšio kyla dėl to, kodėl propaguojamas tas kompozitorius, o ne kitas. Bet dažnai taip yra todėl, kad toje šalyje yra būtent tokia paklausa.

Kaip minėjot, Suomijos muzikos informacijos centras aktyviai vykdė Einojuhani’o Rautavaaros muzikos reklaminę kampaniją JAV ir net buvo nusamdęs tuo tikslu viešųjų ryšių agentūrą...

Taip nusprendė įrašų kompanija "Ondine". Suomijos muzikos informacijos centras prisidėjo samdant kompaniją Niujorke, kad ji padėtų garsinti šį kompozitorių ir suomių muziką. Viešųjų ryšių agentūra rūpinosi straipsniais dienraščiuose, muzikos žurnaluose, tarėsi dėl muzikos transliacijų per radiją. Dirbome 3–4 metus, turėjome daug planų, kaip sudominti žurnalistus.

Mums pasisekė, nes tuo metu jau turėjome daug kompaktinių plokštelių – įrašų kompanija "Ondine" produkciją platino visame pasaulyje. Nėra pras­mės propaguoti muzikos, jeigu jos nėra galimybės išgirsti. Galima vieną ar kelis kūrinius atlikti festivaliuose, bet tai kitas dalykas. Jei jūs norite atkreipti žiniasklaidos dėmesį, norite, kad pasirodytų jūsų muzikos CD recenzijos, turi būti platinami įrašai.

Galvoju apie Lietuvos muziką šiandien. Čia yra mažas biuras, kuriame dirba tik keli žmonės. Bet galite samdyti ekspertus, kurie žino, kas vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, Šiaurės šalyse ar Amerikoje, Japonijoje. Ir remdamiesi tais ekspertais, kurti muzikos propagavimo planą. Bet niekas nepadės, jei nebus aukšto lygio muzikos.

Muzikos propagavimas yra gana kompleksiškas kelių institucijų, turinčių savų interesų, darbas. Muzikos informacijos centro funkcija – sustyguoti jų visų veiklą. Informacijos centrai neturi kelti ekonominių tikslų, kokių siekia muzikos pramonė. Mes galime būti labai objektyvūs. Tai toks paradoksas: esame subjektyviai objektyvūs. Nes esame žmonės. Bet, investuodami pinigus, jų nesusigrąžiname. Jie grįžta kompozitoriams per autorinius honorarus.

Kokią reikšmę turi agresyvi rinkodara, populiarinant muziką?

Agresyvios rinkodaros pozityvia prasme pirma sąlyga: jūs turite būti gerai susipažinęs su kūriniais ir kompozitoriais, kuriuos siūlote, su jų istorijomis. Žiniasklaidai reikia istorijų. Agresyvi rinkodara, mano galva, taip pat yra kontaktas su žmonėmis akis į akį.

Siunčiate medžiagą – CD, bukletus, elektronines žinutes, – ir tyla. Tai tipiška, net jei ir muzikos, kurią siūlote, kokybė yra aukšta. Manau, nors gal esu tuo požiūriu senamadiškas, kad turime bendrauti su žmonėmis. Kalbėdamiesi galime pajusti, kokie yra poreikiai. Tuomet kiekvienam galime teikti pasiūlymus pagal individualius poreikius. Toks buvo Suomijos muzikos informacijos centro šūkis praeitą dešimtmetį – "viskas pagal poreikį". Jei aš žinau, ko norima, nesiųsiu 20 partitūrų arba 20 plokštelių. Galiu nusiųsti dvi ar tris, bet tas, kurios sudomins. Jei esate užsiėmęs žmogus, žinau, kad, kai galėsite, pasiklausysite tų trijų įrašų, o 20 kompaktinių plokštelių atbaido. Kai žmonės gauna individualų paketą, jie jaučia, kad buvo galvojama būtent apie juos. Tai aš vadinu agresyvia rinkodara.

Propagavimui dažnai nereikia daug pinigų. Reikia ryšių. Ir reikia pinigų, kad užmegztume tuos kontaktus ir sutiktume reikiamų žmonių. O toliau viskas priklausys nuo reakcijos...

Ką manote apie mūsų naująją muziką?

Nepažįstu jos gerai, – negalėčiau apibendrinti. Šiek tiek esu girdėjęs Čiurlionio muzikos: klausiausi jo simfoninių poemų ir truputį fortepijoninės kūrybos. Tai yra tam tikras jūsų dvasinis pagrindas. Esu girdėjęs kai kuriuos Narbutaitės kūrinius, manau, kad ji yra labai gera kompozitorė. Jos muzikoje juntamas tam tikras liūdesys, kuris suomiams mielas, nes jiems taip pat nesvetima melancholija. Manau, kad Kaijos Saariaho muzikoje galima pajusti panašią atmosferą.

Esu tikras, kad turite daug puikių kompozitorių ir įdomių individualybių, daug gerų kūrinių ir nemažai pusėtinų. Bet jūs turite mėginti surasti atlikėjų ir dirigentų, kurie norėtų atlikti būtent šią muziką. Ir neapsiriboti tik savo vertybėmis: svetur gali būti įdomi kitokia muzika, negu vertinama čia, Lietuvoje.

Ką manote apie lietuvių muzikos propagavimą?

Lietuvoje yra sukurti visi baziniai elementai lietuvių muzikai propaguoti. Ko reikia? Kurti ir įgyvendinti naujus projektus, gausinti pažintis. Pastebėjau, kad čia aktyviai reiškiasi jaunesnės kartos energingos moterys, turinčios modernių vizijų, kaip kurti ir plėtoti muzikinį gyvenimą. Dar vienas svarbus dalykas: neturėtumėte nuolat propaguoti savo muzikos kaip lietuviškos muzikos. Propaguokite tiesiog muziką, kuri, pasirodo, yra iš Lietuvos. Lietuviškumas savaime nėra toks įdomus svetur, panašiai buvo ir su suomių muzika. Yra festivalių, kurie akcentuoja geografinį aspektą, ir tuomet tautinė tapatybė yra svarbi. Bet palikime tautiškumą nuošaly. Nors tai savaime yra vertybė, muzikos profesionalams svarbūs kiti dalykai, net jei tautiškumas yra kūrinio pagrindas.

Svarbu, kad turite tradiciją rašyti apie kompozitorius ir muziką. Turite nemažai muzikologų, rašančių kompozitorių. Juk tekstai apie muziką yra bazinė informacija žurnalistams. Tačiau svarbiausia turbūt yra nepamiršti, kad muzika ir kultūra yra vertinga savaime. Tai palaiko mūsų dvasinę sveikatą. Žmonės neturi pamiršti, kad kultūra yra svarbus tapatybės elementas. Ir man atrodo, kad jūsų politikai vis dar supranta kultūros vertę.

O Suomijoje politikai supranta muzikinės kultūros vertę?

Daugelis supranta. Mūsų parlamentas prieš kelias savaites šventė 100 metų sukaktį. Parlamento šimtmetis buvo pažymėtas iškilmingu koncertu operos teatre, kuriame dalyvavo visi parlamento nariai, įvairių šalių ambasadoriai. Taigi suomių politikai ir parlamentas pažymėjo savo 100-metį su muzika. Bet Suomija šiuo požiūriu – ypatingas atvejis, nes turime Sibeliusą. Jis kūrė ir iki 1917 m., kai dar nebuvo paskelbta nepriklausomybė, ir vėliau. Taigi jis yra svarbi mūsų tautinės tapatybės ikona, ne tik kompozitorius. Tai yra modelis, kurio negalima perkelti į kitą šalį, nes tai mūsų istorija, ir gal dėl to jo muzika turi gana aukštą statusą visuomenėje. Sunku pasakyti, ką politikai mąstytų, jei neturėtume Sibeliuso ir "aukso amžiaus" dailininkų (1900–1920).

Mes pažįstame Kaiją Saariaho, Magnusą Lindbergą. O koks yra naujausios suo­mių muzikos peizažas?

Šalia Kaijos Saariaho ir Magnuso Lindbergo yra daug kitų kompozitorių – Esa Pekka Salonenas, Jouni’s Kaipainenas, dar 10–15 aktyvių, sėkmingai kuriančių autorių. Šeštojo dešimtmečio karta 8-ajame dešimetyje ir 9-ojo pradžioje buvo stipriai susijusi su modernizmu, bet daugelis pakeitė stilių 10-ajame dešimtmetyje. Kompozitoriai tapo atviresni, pliuralistiškesni, nors anksčiau mąstymo pagrindas buvo vienas. Jauniausia karta nėra prisirišusi prie vienos srovės, tai – skirtingos individualybės. Šiandien nėra su kuo kovoti, kompozitorių kelias ieškant individualaus balso yra įvairus ir galbūt sudėtingesnis, nes viskas yra pasiekiama ir priimtina. Kai kurie jauni suomių kompozitoriai – trisdešimtmetis Uljas Pulkki’s ir 27-erių Sampo Haapamäki’s – yra pelnę tarptautinių apdovanojimų. Yra įdomių moterų kompozitorių. Nemėgstu skirstyti pagal lytis, bet žmonės visuomet klausia, ar turite moterų kompozitorių, – taip turime.

Suomių kompozitoriai gan dažnai kombinuoja skirtingus stilius, kai kurie remiasi roko muzika. Norėčiau, kad tokių būtų daugiau, nes daugelis kompozitorių yra groję roko grupėse arba klausęsi progresyvaus roko, bet nemaža mano kartos kūrėjų paliko tai nuošaly. Jie net nenori apie tai kalbėti. Jaunoji karta yra atviresnė. Įdomu, kad Suomijoje 9-ajame dešimetyje neturėjome nė vieno minimalisto. Matyt, atmosfera buvo tokia, kad kompozitorius turėjo būti intelektualesnis, minimalizmas nebuvo įmanomas.

Kalbėjosi Beata Leščinska

 

Skaitytojų vertinimai


29153. ponas geris2006-07-04 07:23
duoda patarimus.... :)

29154. Tikras geris2006-07-04 08:33
Geri patarimai - ir dar uz dyka!!

29169. Z2006-07-04 10:25
Aukletojas is Maskvos.

29172. "Matyt, atmosfera buvo tokia, kad kompozitorius turėjo būti intelektualesnis, minimalizmas nebuvo įmanomas"2006-07-04 10:56
čia kas dabar - negi minimalistinė muzika jau automatiškai yra mažiau intelektuali nei kitokia???

29177. ---> 291722006-07-04 11:20
Is tikruju, kai techninio darbuotojo Lescinska ima klausineti apie muzika ir estetika... Finnish mentality!:)

29178. --- >29172.2006-07-04 11:20
taip :) nu bent jau taip buvo manoma 8-9-ajame dešimetyje . o aplamai tai sis zmogus labai teisingai sneka . isiklausykit kam tai skirta :) jei yra sveikos nuovokos norint lietuva prastumti

29179. grashis2006-07-04 11:27
Antikvarinis diedas ir jo stumimas primityvus - valstybe viska apmoka, ka jis susigalvoja. O apsimeta mikliu tarptautinio masto verslininku. Dabar, matot, dar ir Lietuva noretu pastumdyt. Lietuvis pats zino savo kelia ir nereikia jam maisyt.

29180. cha , cha2006-07-04 11:36
"Lietuvis pats zino savo kelia ir nereikia jam maisyt". tikrai kad zino , matosi:) . o ka ?- pas mus ne valstybe viska apmoka ? jei ne valdishki pinigai tai visi lt kompozitoriai siuo metu shvedijoj braskes skintu .

29181. ->cha,cha2006-07-04 11:42
Yra daug idomesniu ir geriau apmokamu darbu, negu tavo braskes Svedijoj. Ta jie ir daro, uoga.

29186. Lescinskos atstovas spaudai2006-07-04 12:41
Pekka Hako ne techninis darbuotojas

29191. --> Lescinskos atstovui spaudai2006-07-04 13:09
Lescinska irgi technine Keviso.

29278. prie ko2006-07-05 15:50
o prie ko cia Kevisas?

29365. zinoma2006-07-07 11:34
Na zinoma, muzikologai juk yra aptarnaujantis kompozitoriu ir atlikeju personalas - tai ju sventa misija ir vieta.

29377. o kam2006-07-08 08:02
daugiau reikalingi muzikologai?? visai idomu, ka tas suomis aiskina.

29823. kolombina iš Schuberto 2-osios simfonijos2006-07-22 16:50
muzikologai kaip grybai po lietaus - auga, klesti net nematomi. neveltui jiems atskira lentyna biologinėse plotmėse išskirta. įdomu, kaip atrodytų kompozitorių arena BE muzikologų? ir pats Mozartas nežinotų, apie ką kūrė visą savo gyvenimą ir ar buvo verta.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:43:52 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba