Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-06-30 nr. 3102

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Nikolajus Gumiliovas.
KINIJA
128
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 Liudvikas Jakimavičius.
ANTANO VAIČIULAIČIO ŠIMTMETIS ARSENALE
24
• Ričardas Šileika.
PASIDARĖ NUOBODŽIAU, VISI SENSTAM PAGALIAU (VITALIJA BOGUTAITĖ), ARBA STRUKTŪRA YRA NEĮMANOMA BE ENERGIJOS (ALGIS MICKŪNAS)
17

POKALBIAI 
• UŽ PAVELDĄ ATSAKINGA VALSTYBĖ

LITERATŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
BŪTIES HARMONIJOS ILGESYS: ANTANUI VAIČIULAIČIUI – 100
1

KNYGOS 
• Aleksandra Fomina.
MIRTIS, KAIP NESIBAIGIANTIS MONOLOGAS
• ORANŽINĖ PRINCESĖ
• GIRGŽDANTIS ŽVIRGŽDAS1
•  ŽUVIM IR LELIJOM8
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PEKKA HAKO: DUOKITE ERDVĖS RYŠKIOMS INDIVIDUALYBĖMS15
• Asta Pakarklytė.
ĮKALINTI PRAEITYJE
31

DAILĖ 
• Lijana Šatavičiūtė.
TRASA. MINTIES GREIČIU
1
• Jurgita Ludavičienė.
SAMUOLIS. BANDYMAS ATSAKYTI Į KLAUSIMUS?
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
UTENOS KRAŠTE – IŠKILIŲ TEATRO MENININKŲ ATSIVĖRIMAI

POEZIJA 
• EVALDAS IGNATAVIČIUS15

PROZA 
• Laima Petrauskienė.
TRANZUOJANT
54

VERTIMAI 
• ROBERT BRINGHURST1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Linas Kranauskas.
POPSAS, APSIMETANTIS UNDERGROUNDU
21

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Stasys Katauskas.
APIE VIEŠĄSIAS ERDVES IR MENO KOMUNIKATYVUMĄ
12

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Skirmantė Černiauskaitė.
NAUJOJI KEISTUOLIŲ KARTA
4

PAVELDAS 
• PARODOJE – ROMOS ŠV. PETRO BAZILIKOS PENKIŲ ŠIMTMEČIŲ ISTORIJA

KRONIKA 
• NUO FUTBOLO IKI REMBRANDTO1
• MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUI – 70
• MEILĖS PAŠTAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO BANGOS2

PARK@S 
• APIE IDENTITETO PAIEŠKAS3
• Gintautas Mažeikis.
ALTERNATYVUS PILIETINIS UGDYMAS - MORALINEI REVOLIUCIJAI
2
• Vigmantas Butkus (su ŠU literatūrologijos I kurso magistrantėmis).
TEMA: APIE 2005 METAIS ŠIAULIŲ LEIDYKLŲ IŠLEISTĄ GROŽINĘ IR VADINAMĄJĄ GROŽINĘ RAŠTIJĄ
• Tomas Butvilas.
DA VINČIO KODO FENOMENAS: TARP MITŲ IR LAISVĖS
• Gabrielė Inčiūraitė.
KITA NEONACIŲ AUKA GALITE BŪTI JŪS
54

AKTUALIJOS

ANTANO VAIČIULAIČIO ŠIMTMETIS ARSENALE

Liudvikas Jakimavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Trys seserys Vaičiulaitytės ir Vytautas Martinkus
Kornelijaus Platelio nuotraukos

Per pačią vasaros sodrumą, prieš šimtą metų per Jonines, Didžiųjų Šalvių kaime prie Vilkaviškio turėjo būti dviguba šventė, mat gimė Vaičiulaičių šeimoje Antanukas, o kultūros žmogui – Antanas Vaičiulaitis, viena reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros figūrų.

Galėtume priekaištauti istorijai, kuri kartais negrabiai pasitvarko su žmonėmis, iškeldama ir išgarbindama vidutinybes, o asmenybes, apdovanotas talentu, stengiasi pablukinti ar pastūmėti į paraštę. Antanas Vaičiulaitis ne ta asmenybė, kurią sovietinė cenzūra būtų gebėjusi išstumti mūsų literatūros akiračio, nors stengtasi buvo pasiutusiai. Su tokiais "dekadentais, buržuaziniais nacionalistais, kurie ištisą ketvirtį amžiaus pylė pagiežingą purvą ant šviesių tarybinių galvų ir dergė mūsų gyvenimą per Amerikos balsą", buvo pirmo būtinumo reikalas susitvarkyti visam laikui. Šis bei tas, be abejo, ir pavyko. A.Vaičiulaičio kūryba iki pat "atlydžio" nebuvo Lietuvoje leidžiama, jo pavardė išbraukta iš vadovėlių ir švietimo programų, ir tos manipuliacijos gerokai iškreipė praeito šimtmečio mūsų literatūros vaizdą. Rašytojo jubiliejus galėtų būti tas riboženklis, įpareigojantis mūsų literatūros mokslininkus ir kitus kultūros žmones Antaną Vaičiulaitį pagaliau įkurdinti toj mūsų literatūros peizažo vietoj, kurios jis nusipelnė. Pirmosios kregždės jau pasirodė: vis reikšmingesniu faktu tampa A.Vaičiulaičio literatūrinė premija, Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido gražų albuminį leidinį "Antanas Vaičiulaitis. Archyvai", Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla perleido vienoje knygoje "Valentiną" ir noveles su Juozo Apu­čio įvadiniu straipsniu, surengtos paro­dos Vilkaviškyje, Kaune ir Vilniuje (kai kurios ekspozicijos tikriausiai pakeliaus ir po Lietuvą), žodžiu, yra kaži kokie judesiai teisinga kryptimi. Būtų gerai, kad tas bruzdesys tęstųsi ir pasibaigus proginiams minėjimams. Išnaudojus kuklias valstybės paramas, ir patys gražiausi ketinimai dažniausiai atidedami iki kito jubiliejaus. Žiūrėsim, kaip bus šį kartą.

iliustracija
Kalba laureatė Danutė Kalinauskaitė

Bene centrinis renginys tarp visų kitų, minint rašytojo šimtmetį, įvyko birželio 20 dieną Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje. Minėjimas turėjo rengėjų sugalvotą paslėptą intrigą. Kiekvienas atėjęs pabūti renginyje ant kėdės rado po klausimyną.

Anketa lietuvių kultūros klausimu

1. Kaip iš viso vaizduojatės lietuvių kultūrą ir jos paskirtį?

2. Ką laikytumėte pačiais didžiausiais lietuvių kultūros stulpais visoje mūsų praeityje? Kas, jūsų nuomone, turėjo daugiausia neigiamos reikšmės mūsų kultūros vystymuisi?

3. Kuriuos svarbiausius uždavinius skirtumėte lietuviškajai kūrybai (visoms meno šakoms, mokslams) šiais lietuvių tautai sunkiais laikais?

4. Kurios idėjos ir nuotaikos, manytumėte, būtų pabrėžtinos mūsų kūryboje?

5. (Išbrauktas klausimas.) Ar tokiais laikais, kaip mūsų, kūrėjai gali rinktis bet kurias temas?

6. Kaip kūryboje turėtų atsispindėti Lietuvos tragedija?

7. Kaip žiūrite į kai kieno skelbiamą šūkį: nuo lietuvio vaizdavimo mums reikia pereiti prie žmogaus apskritai?

8. Kaip vaizduojatės lietuvio kūrėjo kelią į pasaulinį meną ir pripažinimą?

9. Kaip reikėtų tremties metu organizuoti mūsų kultūrinį gyvenimą, kad būtų bent kiek normalesnės sąlygos lietuviškajai kūrybai?

10. Kokis turėtų būti šiandien lietuviškosios visuomenės ir mūsų kūrėjų santykis? Kaip žiūrite į spaudoj pasirodžiusius balsus, kad mūsų kūrėjai turi derintis, mokėti prieiti prie visuomenės?

11. Ar tremtis yra palanki duoti naujų didelių kūrinių, ar yra vilčių, kad tremtyje išaugtų naujos lietuvių kūrėjų kartos?

12. (Išbrauktas klausimas.) Ar nemanote, kad yra pavojaus mūsų kūrėjams nudžiūti, netekti ryšio su gyvuoju tautos kamienu?

iliustracija
Aktorius Rimantas Bagdzevičius

13. Ką laikytumėte svarbiausiu lietuvių kultūros laimėjimu per pastarąjį dešimtmetį?

14. (Išbrauktas klausimas.) Kaip apibūdintumėte savo mokslinį ar meninį darbą?

15. (Išbrauktas klausimas.) Kokių dar minčių galėtumėte pateikti dėl lietuvių kultūros ir jos kėlimo?

Tai anketa, kurią lietuvių išeivijos inteligentams daugiau nei prieš pusę amžiaus pateikė Antanas Vaičiulaitis, imdamasis redaguoti "Aidų" žurnalą. Vakaro vedėjas aktorius Darius Meškauskas susirinkusius paragino pamąstyti, ką jie dabar atsakytų į šiuos rašytojo klausimus. Ar šis klausimynas nėra lygiai taip pat aktualus ir šiandien?

Prieš pradedant meninę programą, turėjo būti atlikti "privalomi" formalumai – įteikta A. Vaičiulaičio literatūrinė premija. Apie jos prasmę ir garbingumą kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkas Vytautas Martinkus. Jis paminėjo ankstesnių metų laureatus – Juozą Aputį, Romualdą Granauską, Renatą Šerelytę, Petrą Dirgėlą ir paskelbė šiųmetę laimėtoją – Danutę Kalinauskaitę, kuri, komisijos nuomone, savo novele "Namo" nurungė kitą pretendentą į laurus ir vokelį – Alvydą Šlepiką. Pagrindinės ceremonijos dalyvės buvo rašytojo dukterys Danutė, Joana ir Aldona Vaičiulaitytės, kurios pasižadėjo šią tradiciją tęsti, kol gyvos, o valandai išmušus, įsipareigojimą perduoti pačiai jauniausiai Vaičiulaičių kartai, kurių atstovų minėjime buvo gal penketas.

Danutės Kalinauskaitės kalba sukosi apie niūrokus dabarties dalykus. Ji išskleidė vienos neparašytos novelės epizodą, kuriame personažas žvalgosi po apleistus, apgriuvusius, prišiktus (gal savo tėvų? – L.J.) namus. Slogi buvo ir laureatės kalbos reziumė, kuri skambėjo maždaug taip: "Jei Bronius Radzevičius nebūtų nusižudęs tada, jis tikrai nusižudytų dabar".

iliustracija
Aktorė Dalia Michelevičiūtė

Juozas Aputis buvo paprašytas pakalbėti apie rašytojų brolystę ir bičiulystę, kuriai neegzistuoja amžiaus skirtumai ir geografinė atskirtis. Jis prisiminė susitikimus su Antanu Vaičiulaičiu Lietuvoje ir už Atlanto ir pabrėžė, kad šia tema iš Lietuvos rašto žmonių daugiausia pasakyti būtų galėjęs Albertas Zalatorius.

Meninei minėjimo programai buvo pasitelkta kelionės metafora, sustojant prie dramatiškiausių istorijos ir rašytojo gyvenimo epizodų. Beje, ir pats A.Vaičiulaitis buvo didis keliautojas, savo kelionių memuarus vertinęs net labiau už grožinę kūrybą.

Pirmasis sustojimas – gyvas testamentinis rašytojo balsas iš seno radijo aparato apie žodį, kuris tautai galėtų tapti kūrybos ir gyvasties substancija. "Iš kur tas žodis turėtų ateiti? – klausė rašytojo balsas. – Gal net visai ne iš klasikos, ne iš literatūros, o iš skaudžios ir autentiškos patirties, kurią tauta yra patyrusi, bet iki šiol nėra permąsčiusi".

Paskui buvo kitos stotelės: "Vaikystė", "Paryžius" – susitikimas su Oskaru Milašium, Roma, iš kur 1940-ųjų vasarą Seimo rinkimų išvakarėse rašytojas rašo laišką į Lietuvą Jonui Aisčiui, baisėdamasis lietuvių inteligentijos laikysena valstybingumo griūties akivaizdoje (ištraukas iš laiškų ir dienoraščių skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius).

Mintimis keliamasi iš vienos erdvės į kitą, iš Amerikos į Lietuvos laiką, kuriame mergaitė (aktorė Dalia Michelevičiūtė) skaito Valentinos monologą.

Laiškai žmonai Joanai ir dienoraščiai, prisiminimai – tai punktyriniai stabtelėjimai, kuriantys daugiašakės asmenybės ir gyvenimo paveikslus, kuriuos sušildo meilės tema.

Pagaliau sustojimas ramesniame užutėkyje. Tokia lagūna rašytojui buvo menas ir kūryba.

Publikos nuostabai aktorius Andrius Bialobžeskis atmintinai paskaito ilgą novelę "Benvenuto di Giovani pristato mecenatui savo paveikslą". Skaito puikiai, ir tai geras pretekstas pakalbėti apie mūsų laikais neįprastą dalyką – menininko (šiuosyk – aktoriaus) atsakingą ir kūrybingą požiūrį į savo darbą, amatą ir pašaukimą. Dažniausiai panašiuose renginiuose atlikėjas nesispyriodamas sutinka dalyvauti, nes tai jam papildomas, o kartais ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis, leidžiantis "prisikrapštyti" trupinių prie mizeriško mėnesinio atlyginimo. Ne paslaptis, kad tas žanras turi ir savo pavadinimą – "chaltūra". Beje, tuo žodžiu dažniausiai galima būtų nusakyti ir tos veiklos turinį. Todėl atsitinka tiesiog šventė, laiminga akimirka, patiri tikrą katarsį, kai netikėtai iš tos rutiniškos kasdienybės išnyra menininkas ir pridurmu sako "ne", ne greiti pinigėliai yra svarbiausia. Kur kas svarbiau ištikimybė menui ir talentui, duotam iš aukščiau. Andriaus Bialobžeskio "benefisas" buvo neįtikėtinai tikslus mūsų dienų menininko atsakas į klausimą, kurį savo gyvenimu ir kūryba kėlė Antanas Vaičiulaitis, – kokia yra meno ir menininko vieta bei misija nužmogėjimą teigiančiame pasaulyje?

iliustracija
Plaustas

Po šio tyliai džiugaus įvykio minėjimo kelionė tarytum sugrįžo į pradžią. Vakaro vedėjas pakvietė visus išeiti ant Vilnios kranto ir paleisti žemyn srove plaustą su šimtu degančių žvakelių ir anketa, kuri buvo visiems išdalinta minėjimo pradžioje. "Gal Neries ar Nemuno srovė priplaks šį plaustą kur nors prie kranto, kur sėdės žvejys ar šiaip poilsiautojas. Suras Vaičiulaičio klausimus. Ir susimąstys, ar tie klausimai ir jam?" – taip užskliaudė vakarą vedėjas. Tiesa, tarp stotelių įvairiose geografinėse ir laiko platumose pianinu grojo Darius Mažintas ir smuikavo Joana Valentinavičiūtė.

Plaustas aplenkė pirmąjį Neries sėklių ir, pagautas srovės, nutolo Žaliojo tilto link.

 

Skaitytojų vertinimai


29045. jaronimas :-( 2006-07-03 01:41
Vargsas,zalias ir siek tiek melynas L.J.Na,ka cia bepridursi...

29062. Korra2006-07-03 11:09
Vargšas rainas ir violetinis jaronimas, ką čia bepridursi...

29130. search2006-07-03 22:41
Ponas Lidvikai, galima suprasti, kad Jus norejote kito sia premija apdovanoto autoriaus, bet "prisiktus namus - gal savo tevu" - oi, koks ne-lygis...

29164. Liudvikas to search2006-07-04 09:47
Ačiū už teisingą pastabą. Iš tikro šį nesusipratimą pastebėjau tik kai tekstas buvo jau išspaussdintas, o pasakyti norėjau, kad kažkas prišiko į apleistus tėvų namus, bet kilminininkas pakišo koją. Nuoširdžiausiai atsiprašau.Mea culpa.

29199. Dalia P.2006-07-04 14:11
Gerbiamas Liudvikai, buvau tame graziame renginyje, prie kurio grozio ir Jus daug prisidejote. Viskas puiku. Bet tas kilmininkas,del kurio cia atsiprasote - niekuo detas. Visas Jusu parasymas apie ta autore - yra netikslus ir uzgaulus, tendencingumu iskrenta is viso Jusu rasinio. Kad nebuciau buvusi, bet buvau ir atidziai klausiausi (visi klausesi) tos kalbos - ir negirdejau jokios rezignacijos, tik konstatavima. Istraukti is konteksto teigini (del a.a Radzeviciaus), apversti aukstyn kojom ir pateikti kaip "slogia reziume". O jau tie prisikti namai... Negi tas vokelis su visu jo turiniu Jums taip suzeide sirdi?

29219. Otas - L.J.2006-07-04 20:26
Tokiai kilmininko reiksmei izvelgti reikia ypatingo ne-lygio. Niekas apie ta reiksme net nepagalvojo skaitydamas. Reikia kalbeti apie Jusu (ir sitas kilmininkas tikrai skirtas Jums) pridergta teksta.

29221. Nesistebiu2006-07-04 21:14
Lietuviai - pavydūs žmonės. O kaip pavydi,- tai ir pikti.

29235. Korra2006-07-05 09:51
Aš taip pat buvau renginy ir kuo čia jūs kaltinante Liudviką Jakimavičių - nesuprantu, nes Danutės Kalinauskaitės kalba tikrai buvo vienas verksmas, o pasažas apie Radzevičių tiesiog nuskardėjo kaip košmariška nesąmonė. Apskritai visų tendencija verkti ir apraudoti dabarties laiką nesiūlant jokių išeičių: laureatės kalba buvo kaip tik tokia - viskas blogai, buvo gerai, o bus tik blogiau ir eis viskas tik blogyn. Slogų įspūdį paliko begaliniai jos verkšlenimai ir pseudopoetizmais ataustas kalbėjimas.

29236. Liudvikas2006-07-05 10:00
Padėkojau komentatoriui už pastebėtą klaidą, atsiprašiau, o jūs toliau nusišnekat. Nerandu savy jokio pavydo Danutei, nesu novelistas,tad nesispausdinau ir jokių apsakymų "Metuose", kas pavydesniam už mane žmogui galėtų kyštelėti kokių nors pretenzijų ar svajonių gauti apdovanojimą.Prisipažinsiu, net džiaugiuosi, kad jį gavo Danutė, o ne Alvydas. Kitas dalykas, dėl kurio liksiu prie savo - tai šiame (A.Vaičiulaičio) kontekste laureatės paminėtas B.Radzevičiaus savižudybės faktas. Man nepatiko rašytojų ir literatūrologų pastanga pritempinėti ir herojizuoti B.Radzevičiaus apsisprendimą, o apie "Priešaušrio vieškelius" kalbėti vos ne kaip apie šedevrą. Jei norite suprasti, kas per žmogus buvo B.R., kur slypi jo savižudybės priežastys, pasiskaitykite "Sietyne" tęstines publikacijas iš jo užrašų knygučių. Prapuls noras herojizuoti tą puikybės apsėstą nepripažintą genijų.

29243. Dalia.P.2006-07-05 11:26
Niekad nedalyvauju tose diskusijose, bet sikart noriu pasakyti - niekas neherojizuoja puikybes apsesto genijaus ir jau tikrai nelaiko jo "Priesausrio vieskeliu" sedevru, nes jie tokie ir nera, atveskit, biciuliai. Kalba eina apie konstatacija , o ne verkslenima , kad siandien kuryba su visu ikvepimu jau nebera sventas aktas, , kad niekas del jos nesizudo, ir tai - NEI BLOGAI, NEI GERAI , TIESIOG TAIP YRA , nes laikai kiti, nei tada , kai kure Radzevicius. O Radzevicius cia, kaip supratau , yra tik paryskint tai minciai: ar su tokiom savo nuostatom - pasmerktumu kurybai jam siandien netektu zudytis antra karta...Ir tai taip pat - NEI BLOGAI, NEI GERAI, kad tektu zudytis - tiesiog toks "dabarties laikas" . I kokias "iseitis" galima pasiulyti laikui , juokinga...

29258. kasta to Liudvikui2006-07-05 14:49
Gal galima būtų iš Jūsų sužinoti konkrečias nuorodas į " Sietyno" leidimo metus ir numerius, kur publikuojamos Br. Radz. užrašų knygutės? Dėkingai!

29273. Liudvikas2006-07-05 15:42
Susiradau vieną 1989 m. Nr.6 "Sietyną". Ten vos ne pusės leidinio publikacija "Kai įgyja prasmę likimai.Antanas Masionis ir Bronius Krivickas". Ten abiejų užrašų knygutės ir publikuojamos. Kai sudarinėjome leidinį, matyt norėjome skelti medžiagą kaip tęstinę, todėl atminty išliko tarytum buvo skelbiama per kelis numerius. Medžiagos labai daug ir įdomios rimtiems pamąstymams.

29279. kasta ( pedantiškai) - Liudvikui2006-07-05 15:51
Ar tai, ką nurodote, siejasi būtent su paties B.Radzevičiaus užrašų knygutėmis, ar su kitų įspūdžiais - užrašymais apie jį (A. Masionio?)? Dėkoju už kantrumą!

29282. Liudvikas2006-07-05 16:17
Ne tik siejasi, bet ir yra pačios pačiausios B.R. užrašų knygutės. Publikuojama net atsisveikinimo laiško faksimilė.

29287. Liudvikui nuo kastos2006-07-05 17:35
Dėkoju už išsamius paaiškinimus bei nuorodas.

29289. Korra2006-07-05 17:47
O kuočia dėtas Krivickas ...na, ir Masionis?

29291. Liudvikui2006-07-05 18:06
nei sis, nei tas - rasai straipsni toki, kad paskui esi priverstas dar ir komentaruose dalyvaut? kazka ne taip suvalgei, isgerei ir parasei - kitaip liaudis nebutu kabinejusis.

29301. varna2006-07-05 20:05
na ir ko prisiknisot prie Liudviko? Puikus pavyzdys, kai pagieža ir pavydas pateikiami romantizmo dvasioje. Negi pirmą kartą taip Lietuvoje kalbama apie praeitį?

29316. Amerika2006-07-05 22:55
Kur rasti ta Sietyna?

29331. Korra2006-07-06 08:41
ibliotekoje, tik bibliotekoje.

29349. Amerikai2006-07-06 18:19
geras klausimelis. Mazvydo bibliotekoje?vargu bau, nes tai buvo nelegaliai leidziamas zurnalas, nors gali pabandyt. Siaip kelias kopijas turetu tureti tie, kurie ji leido - kuolys, papievis, vvlandsbergis,kanovicius, balcas ir dar keli zmones...pabandykit i kuoli kreiptis - jis tikrai turetu turet.

29356. Korra dar2006-07-06 22:41
Na, ir Liudvikas, žinoma.

29588. RoRa2006-07-13 17:35
Danutės K. laureatės kalba - viena geriausių mano kada nors skaitytų lietuviškųjų apie literatūrą.

29996. KEL :-( 2006-07-26 00:07
RoRa padejo taska.Kaip visada.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:43:50 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba