Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-02-01 nr. 3175

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
AUŠROS VARTAI
51
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

SIC! 
 Albinas Galinis.
APOLODORAS SVEIKINA KLEONIMĄ
3

POKALBIAI 
• PEIZAŽUOSE

KNYGOS 
• „SARASVATI UPĖS SMĖLIS“
• „PAŽADAS“1
• „VOGTI ARKLIUS“1
• „ŽARIJŲ DUOBĖS“
• Stanislovas Abromavičius.
PIRMASIS – ALGIMANTAS BALTAKIS
1
• Benediktas Jauševičius.
SAVO KNYGOS AUTORYSTE „SNIEGAS, BENAMIS, KRENTANTIS“ J. KELERAS DALIJOSI SU DAILININKU A. GELŪNU
15
• Mindaugas Peleckis.
MEDIJŲ ARCHEOLOGIJA IR MAGIJA: BANDYMAS REKONSTRUOTI FRANKENŠTEINĄ
21
• (PA)SKAITINIAI1

TEATRAS 
• GRIBOJEDOVAS PAGAL TUMINĄ

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ČIURLIONIŲ BEIEŠKANT
• Vidas Poškus.
MEŠKINAI IR SUBLIMACIJA
2
• Danutė Skromanienė.
VILNIUJE – LIUCIJOS ŠULGAITĖS JUBILIEJINĖ PARODA „ĮTRŪKUSI BALTUMA“

KULTŪRA 
• Stanislovas Abromavičius.
MALDŲ PARKAS GURONYSE

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS KAIP ŽMONĖS
2

POEZIJA 
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA18

PROZA 
• Kęstutis Arlauskas.
ILGAI JAUKINTA ŽUVIS
1

VERTIMAI 
• Viačeslav Ar-Sergi.
GYVENIMO TEOREMA

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• KŪRYBA SUTEIKIA GALIMYBĘ IŠBANDYTI VISIŠKUS KRAŠTUTINUMUS2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Šiaurys Narbutas.
TŪTUOTI TAUTAI ROKENROLUS!
64

KRONIKA 
• IŠ GYVULĖLIŲ GYVENIMO1
• PARODA „SĄJŪDŽIO IR ATGIMUSIOS LIETUVOS PERIODINĖS SPAUDOS DVIDEŠIMTMEČIUI“
• Stanislovas Abromavičius.
ATRAKCIJA, KURIOS VARDAS GASPARAS ALEKSA
2

DE PROFUNDIS 
• Gertrūda Frisol.
DAR NEBUVO TOKIOS DIENOS
1
• Jonas Žemkalnis.
NAUJOS PASAKĖČIOS
8
• ZOO-LOGIZUOKIME MIESTĄ!2

SIC!

APOLODORAS SVEIKINA KLEONIMĄ

Albinas Galinis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alio Balbieriaus nuotrauka

net susimetusiam į kuprą sunku praslysti pro žemo tilto sijas, daug lengviau –­ dulksnai prakalbinus užutekį bei akmenis išputusius, užsitraukt minios šūksmu prakiurusį pagiežos debesį

Tomui

mielas Kleonimai, rudens byla šiemet kiek užsitęsė: šnairai žvelgiu į rusenančias lapų šūsnis, į spragančias nuo karščio alyvmedžio šakas, į ugnyje tarytum sliekus besiraitančius vynuogienojus, į murzinus vaikiščius, gainiojančius vėjo šuorus –­ jų grakštūs šuoliai primena man laibakojų stirninų šūksnius, jų įkaitę skruostai mena drovių merginų nutviekstus saulės spalva veidus, – mat: it koksai styplinančio likimo velkamas vežimas dar turiu laiko atgalios atsigręžti ir atsigodėti, ką esu ne taip padaręs;

gal ir ne veltui ragina: ankstyvo raivulio apimtas, užkalbėk tirštėjantį kraują, sutepk užjūrine mostim dylančius sąnarius, kurių nemalonų girgždesį tarsi seno malūno girnų džerškėjimą kas rytą girdi, –­ nors: kuo užpildyti ne laiku savyje atsivėrusią smegduobę, kaip išguiti skruzdes, ropinėjančias gyslų kanalais? –­ belieka guostis: jei abejoji, vadinasi, įžvelgi ir įsitikinti nori, antraip – ko verta pati abejonė;

vis dėlto: esi tik nuolankus stebėtojas, ir nuo virtinės atsiplėšusio paukščio yrimasis manding jaudina labiau, negu įsivaizduojamos karalystės kontūrai, brėžiami mūšio įkaršty kruvino kalavijo; gurlios dienos prakaitas, dykuojančių laukų kvapai suteikia daugiau pasitenkinimo nekaip kvepmenys, jėga brukami besi­grumiančių svetimšalių kohortų;

klausi: kai nuovargis užleidžia kūną diegliais, kai smalsa saikingai protą kutena –­ kas yra doras ir laimingas gyvenimas? –­ galbūt „skubėjimas kaltas dėl didėjančio nuotolio“, bet į klausimą klausimu atsakysiu: kai girdais penimi stepių šunys, kokių kaštų reikia, idant neprarastum teisybės; kad nesukniubtum atsargaus teisingumo priemenėj, kokią nuovoką reikia turėti? – gerk negėręs išmanumo vandenį, –­ šališkai nusistačiusios galvos, it įkyriai zujančios širšės, įgels: tarsi be šaknų, esi dykinėjantis vėjas, niekini likimo apžavas ir nepaklūsti įstatymo raidei, vengi bendrų apeigų ir deramai neatlieki ritualo, o rinkdamasis tinkamą laiką, iš aukšto žiūri į patenkintus savo dalia;

mielas Kleonimai, iš tiesų nežinia, ar papročiai žmonėms kenkia, ar žmonės papročius žlugdo, – bet: kai varis nublizgintai žėri, reikia veidu atsigrįžt į save –­ juk sakoma: „miškas ausylas, laukas akylas“, – tapk akylesnis, tobulink klausą, tegul kūno dalelės šoka bei virba, tegul vasarojus smagiai dirvoje žembi, o išsitiesęs prie mokytojo šono, būk nuolankus mokinys ir nenujunk nuo darbo, kitaip –­ ištiks nuomaris, be to, gardžiuojantis vynu, idant neprarytų tuščiažodystės akivaras, nevograuk – mat patraukliai įpakuotas nuotuokos praradimas, net begėdystė šiais laikais yra einamos prekės;

galvoji, esu seno raugo, arba kvaištelėjęs, – tačiau: kiek kartų regėjom apmaudo prispaustus lemties pakeleivius – jie lyg šnypščiantys kurtiniai nepatikliai, blausiom akim žvelgė į rytmečio brėkšmą, lyg mimai – tiek dramos pradžioj, tiek atomazgoj – slėpė savo paikumą po kauke; kiek kartų girdėjom nuobodžio įsuktus šauklių ginčus apie pasaulio pradmenis, apie pigią meilybę, brangų lipšnumą, „sudaiktintas moterų glamones“, lyčių keistenybes; ne kartą rudžių ėdamame turgaus katile klausėmės neįprastų postringavimų apie tobulą komercijos meną, arba patikėję jūrininkų ulbėjimu apie užjūrio draskias mėsėdes dievybes suabejojome, gal iš tiesų „aname žemės pakraštyje Dievo nėra“;

o kur dar dainiai, poetai begėdiškais posmais besibraunantys į sielos užlajas –­ kažkada besikliovę rega ir klausa, dabar draugėn susibūrę, tarsi sausgėlos čiupinėti išmaros, gieda himnus pasturgaliui –­ tad: privalu priminti taiklųjį andainykštį Heliodorą – atėjęs į protą, jis nuskynė pirmųjų šalnų pakastą rožę ir bičiuliams pareiškė: „atsakymai slypi pirminių pavidalų netenkančiuose daiktuose“;

nemanyk, jog esu kverkšlys ar drąsuolis – bet iš tikrųjų neišmanau, kokios dermės pritinka vyriškai intonacijai (nors gramatika aštrinu protaujančią sielą, o muzika švelninu jos piktąją dalį) ir nesuprantu, kaip apoloniškos lyros skaidrus paprastumas įkvepia karį atžarioms kautynėms – turbūt ne veltui kalbama, kad vyro kūno kvapas persmelktas kraujo ir sėklos tvaiku, – todėl pirmenybę teikiu Marsijo fleitai; nežinau, kodėl ant indo šukės mikliai šokantys pirštai įrėžia tremties vietą ir tremtinio vardą – tremtinio, spiriamo paklusti „laukiniam sielos žvėriui“, o gal visa tai – tik įnoringi formos kaprizai, idant išlaisvintum amforą skambesiui..................................................

mielas Kleonimai, vieni sako: kad kaip koksai lengvamanis, apsunkęs nuo gandų ir prietarų, užsibuvau šiame mieste, kad vystančio kūno šnabždesiai seniai jau užgožė pavasarinio lietaus šnaresius, o kuždomis išstenėti žodžiai prarado reikšmes; kiti – jų drabužiai dažniausiai atsiduoda druskingu deniu, žuvimi, statinėmis, o kartais dreižimu ir aklyste – porina: jog kaip raginiame kiaukute tįsanti sraigė užsimiršau, – tad, iš plaučių išpūtęs gaivalingus oro tumulus, iš sielos išgręžęs miesto svaigalus, kerėjimus, piktos akies sunkumą, turėčiau kiek plačiau pasižvalgyti, bet: kurgi naujas vagas pragraužiančios upės, kur besilapojančių platanų ar liemeningų riešutmedžių užraktai, saugantys žemės nebylią istoriją, kur toji šalis ypatinga, o vedlys kitatautis? – be to, neužbaigęs darbų nuotaikoj, ar išmoksi iš svetimų vietovių, medžių, smūksančių kelkraščiuos, tiesaus nuolankumo? užsnūdęs šalia liesokų galvijų bandos bei šūkaliojančių piemenų ar susigrąžinsi gyvą buveinę? – nei su įkyriais lupikautojais, nei su suktais skolintojais nesu susidėjęs, ganėtinai dar ir čia pasižvalgyti galiu, – prisimink buklųjį Nikandrą, andai išrėžusį: „žinojimas nei šešėlių šešėlis“, užgožiantis romiųjų išmintį, bet pagausinantis gudreivų turtus, – apsukrusis visada išsmuks pro plačiai atvertus vartus, prie siaurųjų palikęs užstrigusį bėdiną, – ir ką čia bepridursi – ne kiekvienas žiedas užmezga deramą vaisių;

klausydamasis švelnaus vakario Zefyro sklaidomų lapų šnaresio, dažnai svarstau: ar daugelis savo kelionę nukreipia atminties nugludintais vingiais? –­ kodėl statomi laisvei paminklai, žygdarbiams – pergalės arkos? argi vaizduotė negvaibsta garbės pažeista? – kad ir gražioji Fija, bene ji prilygsta savybėm Atėnei? – juk: skydas, ietis savaime laimėjimo nežada, kaip ir žodžiai be deramos formos puikuojas vien sausu grožiu, – nors sakoma: sielos būseną atitinka gyvenimo (iš)tvermė bei „kalbėjimo būdas“; atmink: nesivaldančiųjų sielų judesiai mena paralyžiaus pervertų kūnų judėjimą, neprotingoji sielos dalis – kaip vežimą „iš tiesaus kelio“ velka kiekvieną, o kartais – net į priešingą pusę pasuka;

tad aplink stebiu: užspęstus įgeidžių kampe mimus bei magus, sugriebtus jautulio nesubrendėlius atletus, besididžiuojančius storomis sąskaitų knygomis, įmitusius prekijus, šokančias be atilsio skurdžios augmenijos pavėsy kalaviju apnuogintas gražuoles ir minią gausingą, plūkaujančią gandų vandenyse –­ varžybos, idant ištvertum dienos nykulį, mėnesių nuobodį arba pareigos naštą bendruomenei, neva it kokią nekaltybę, saugančiai šlovę ir gerą vardą – o juk savo patogiame atkampyje esame tik akiplėšiškai prašinėjantys išmaldos elgetos, – bent garbingai išmelskime ją! bet žiū: skėrių rykštės vėlek čaižo nunokusius javus, pro jaučių šnerves verčiasi garai ir tartum migla tiršta akina;

sakau: gyva bėda sutikti šių laikų keliauninką – nesustabdys jo nei įtvirtinimai miestų prieigose, nei dūmų užtvaros jų centruose – dar nebaigęs vienos kelionės, toksai naują jau savo kramėje kurpia; taip voromis bei vilkstinėmis braunasi išbadėjusių ir sočių klajoklių ordos, –­ pripuolamai kaip maitėdos gaišeną jie stumia rykle į skrandį papročius, idėjas, kalbas, egzotišką aplinkumą, egzotiškus paukščius ir žvėris, egzotiškus vyrus ir egzotiškas moteris, –

nors klajoklio širdis tiži, bet nepasotinama, nors jo kūnas uoliai išpuoselėtas, bet neįprasto kvapo – nesakau, jog jis skleidžia blogą kvapą, greičiau – keistą, o žvilgsnis? – neteigiu, kad jo žvilgsnis įžūlus, tai mažne be nuostabos glemžiantis smulkmę žvilgis;

mielas Kleonimai, rašai: besidžiaugiąs garbiuoju Eukarpu, pagaliau baigusiu įsirengti užmiesčio vilą – gėriesi šviesos žaismėje blykčiojančiu marmuru, taisyklingomis baliustradomis, o meistriškai sidabruotos atbrailos, kuklus ornamentas ne tik daro jaukaus smagumo įspūdį, bet kalba ir apie šeimininko subtilų skonį, suvešėjusią kilnumu jo širdį – mat nedaugelis geba stebėtis kosmo išdaigomis, tuo labiau gyventi su sąžine santaikoj;

tačiau: kokia nauda pilstyti iš ąsočio į ąsotį gaižėjantį vyną, žinant iš anksto, jog nei vienas jų nebus iki dugno ištuštintas; jei dešinė priešinas kairei, o apačia viršų užgožusi, koks malonumas knaboti krikštasuolėj trupinius, traukioti iš pirštų rakštis šventadienį, – grožintis tobulu yriu, vertėtų išvengt patogaus gyvenimo, juk išlaidumas kartais sukelia netvarką, o turtai – neramų atilsį, nors: savaime p r a x i s „nei gražus, nei gėdingas“, svarbu, kaip jis atliktas;

mielas Kleonimai, idant per toli neatšoktum nuo atšipusio Chrono ašmens kaip įtempta timpa, sek save budriai, –­ juk: akla veika nepavaldi jurisprudencijai, papročiams ar moralei; žinok: vėjas, išpustęs smėlio kauburius, sunaikins ir jaunystės įkalčius, – pradžioje: protrūkius, aistras – paskum: jaukius daiktus, rankraščius, laiškų ritinėlius, – ar dar pameni tą dviveidį gudrųjį Lisipą – kaip prieš visus jis didžiavosi reto skonio vynais, eiklių ristūnų kinkiniais, mėlynų gėlynų terasomis; kaip puikavosi atveriančiomis talpią jaunystę merginomis, tačiau: kai suktu rimbu per kuprą gerai jam tvokstelėjo Nemezidė, kuo pasipriešino jis, jei ne kietais papročiais ir dorybėmis, – tad drįstu užbaigti taip: štai aš, o Gerasis, šalin nuginęs melą ir neteisybes, atnešiau tau teisingumo indą.

Lik sveikas

 

Skaitytojų vertinimai


44970. toto2008-02-04 21:06
puikus skanus jaukus skaitiniai! sveikiname!

44972. rorka2008-02-04 21:18
esu tas maximietis debas net ir Lukiskese ta laptopa spaudau

45070. sveikimai!2008-02-07 22:12
puikus textai!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:37 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba