Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-04 nr. 2944

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ38
• TRUMPAI
• REDAKCIJA DIRBA NAUJOSE PATALPOSE8
• KITAME NUMERYJE1
• El. Redakcija: Vieneri metai internete

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ…1
• www.lithuanianinstitute.lt
• Balandžio 4 d., 2003, Lietuvos institute (Šv. Jono 5, Vilnius).
KULTŪRA PRISTATANT ŠALĮ
 Vytautas Narbutas.
KELIAS PER DVI EPOCHAS
• NAUJAUSI IŠEIVIJOS EKSPONATAI
• UNESCO SKELBIMAS2

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ13

PROZA 
• Romano "Lūžis" fragmentas.
VYTAUTAS ČEPLIAUSKAS
5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• VIKTORAS JEROFEJEVAS4

LITERATŪRA 
• Petras Bražėnas.
PATIKIMOS TRADICIJOS KELIU
4
• Elena de Strozzi.
SU MEILE APIE MEILĖS KNYGAS
15

KNYGOS 
• KAM KAIMAS TEBEKVEPIA KEPAMA DUONA16
• IŠĖJĘ SUGRĮŽTI1
• GAGARINO GATVĖ4
• BAŽNYČIOS TĖVAI1
• GROJIMAS DVIESE2
• NAUJOS KNYGOS1

DATOS 
• Nijolė Raižytė.
RAŠYTOJUI IR VERTĖJUI KAZIUI PUIDAI - 120
1
• Eugenijus Ignatavičius.
POETAS KARCERYJE - PASLĖPTA GALVA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• IŠMOKTI PLAUKTI3
• JAUNIKLIAI ŠĖLIOJA5
• AKVALANGAS13
• NOJAUS ARKA12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS - VALEČKIENĖS PORTRETŲ PARODA
2

DAILĖ 
• DAILĖS AKADEMIJAI - 2103
• Nijolė Žilinskienė.
ELGOS BOČI ATMINIMUI
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARIO KARŠTLIGĖ IR PARYŽIAUS NOSTALGIJA
4

MUZIKA 
• Rytis Jokūbaitis.
MENAS DAINUOTI
4
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
PARALELIŲ PASAULIAI
1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"JUODOJO TIGRO AŠAROS"
1

KRONIKA 
• www.jaunimoteatras.lt

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS1
• Tomas Arūnas Rudokas.
COSA NOSTRA
5
• Daniilas Charmsas.
NAUJAS TALENTINGAS RAŠYTOJAS
1

AKTUALIJOS

KELIAS PER DVI EPOCHAS

Vytautas Narbutas

[skaityti komentarus]

Kovo 19 dieną Vilniaus rotušėje buvome susirinkę į pokalbį su Vytautu Landsbergiu, pasirodžius jo knygai "Būta ir pasakyta", kurioje surinktos įvairiu laiku -per trisdešimt metų -pasakytos ar parašytos mintys apie laisvę, Tėvynę, Sąjūdį, apie gyvenimo prasmę ir kitus dalykus, neatskiriamus nuo mūsų šiame žemės taške, kuris Lietuva vadinas.

Laisvė -egzistencijos sąlyga, kartu ir gyvenimo siekis. Istorinio likimo ir geografijos negalime pasirinkti. Profesorius rašo: Norint išlikti tokioje istorinio likimo situacijoje, reikia labai norėti išlikti. Reikia mylėti savo žemę ir savo dangų -kitokį negu kur nors už jūrų marių, -reikia mylėti savo kalbą ir dainas, dorus papročius ir teisingumo suvokimą, reikia mylėti laisvę (1991.X.8).

Prasmingas ir gražus tas susiejimas laisvės su meile savo žemei ir savo dangui, savo kalbai ir papročiams. Tik turėdami tuos dalykus širdy, jausdami juos savo krūtinėje, mes jautėmės vidujai laisvi ir tada, kai buvome okupuoti. Tai nebuvo vien asmeninė dvasios būsena -ji jungė mus į bendruomenę, iš pusės žodžio atpažindavome taip pat mąstantį artimą žmogų, ir tas jausmas, jog mūsų ne taip mažai, įžiebdavo pasitikėjimą ir tęstinumo viltį. Dailė, muzika, literatūra buvo tos intelektinės veiklos sritys, kur ryškiausiai išsiskyrė konformistai ir neprisitaikėliai, laisvi žmonės. Dauguma ryškiausių Lietuvos dailininkų sunkiai prasibraudavo į parodas ir buvo priversti kurti vien sau ir savo bičiulių ratui. O kiekvienas bent kiek tikresnio, įdomesnio, ne "socialistiškai realistinio" paveikslo pasirodymas sukeldavo didžiausią susidomėjimą. Socialistinio meno apologetai parodų aptarimuose atrodydavo apgailėtinai ar net komiškai. Modernus, avangardinis menas turėjo savo aktyvią publiką, bendraminčius, sugeriančius tokį meną kaip gaivų laisvės vėją. Gražu būdavo matyti spindinčias jaunų žmonių akis, dalyvaujant Broniaus Kutavičiaus "Paskutinėse pagonių apeigose".

Propaguoti ir ginti to laisvo vėjo apraiškas lyg ir savaime tekdavo Vytautui Landsbergiui -laukdavome jo pirmo žodžio, tikslių ir įkvepiančių formuluočių, minčių ne tik apie kultūros avangardą, B.Kutavičiaus muziką, bet ir apie jos ištakas, šaknis -Čiurlionį, Sasnauską, Naujalio-Maironio dainas. Prisimenu ypatingą įspūdį, kokį patyriau viename vakare, kur Vytautas pasakojo ir analizavo Juozo Gruodžio kūrybą, muziką V.Krėvės "Šarūno" dramai. Jis kalbėjo ir skambino fortepijonu, iliustruodamas basso ostinato funkciją, o mes girdėjome tragiškos eisenos žingsnius iš Lietuvos istorijos glūdumos. Taip tarsi visai per neutralius meno suvokimo dalykus mes pakartodavome, pasitikrindavome savo tapatybę.

Prisimindamas tuos įkvėptus jaunus veidus Bonifratrų bažnytėlėje, tada vadinamoje Mažojoje baroko salėje, užburtus "Paskutinių pagonių apeigų" magijos, turbūt dažnas šiurpstame šiandien matydami diskotekose, aikštėse ir visokiuose angaruose trypiančius ekstazės apimtus vaikus degančiomis tuščiomis akimis. Čia aš matau esminį, nors gal ir neišvengiamą laisvės turinio pasikeitimą. Okupacijos metais tautai svarbių vertybių išpažinimas ir kova buvo neįsivaizduojama be kiekvieno mūsų dvasinės laisvės. Dvasios laisvė buvo kurianti, pozityvi, o aktyviausi jos reiškėjai buvo kaip vėliavnešiai, šaukliai. Atsimenu, dailininkų kolonijoje "Vildžiūninėje" -Marijos Ladigaitės ir Vlado Vildžiūno namuose -ne kartą teko sutikti Arūną Tarabildą. Jis visur įsiverždavo kaip viesulas. Kaip meteoras švystelėjo ir sudegė Lietuvos padangėje, neįgyvendinęs savo didžiojo užmojo -sukurti Lietuvos miestų ir miestelių herbus. "Suklupo šauklio žirgas", -rašė tada Ingrida Korsakaitė, staigiai nutrūkus Arūno gyvenimo keliui. Draugų sukurtas ąžuolinis paminklas, solidarumo ir laisvės simbolis, žymi Arūno kapą Rasose.

Knygos "Būta ir pasakyta" mintys, gyvenimo apmąstymai, jų datos savaime sugrąžina į tolimą laiką ir kartu įtvirtina tęstinumo pojūtį. Vakare kalbėjęs kompozitorius Šarūnas Nakas kaip tik ir akcentavo vientisumo įspūdį skaitant autoriaus mintis ir formuluotes, iš esmės nepakitusias per ilgą trisdešimties metų laikotarpį. Tada, sovietmetyje, dvasios laisvės turinys buvo meilė savo kraštui, jo gamtai, kultūrai, rūpestis dėl mums svarbių vertybių išsaugojimo. Grūmėmės gelbėdami teršiamą ir niokojamą gamtą, gamtos ir kultūros paminklus, Vilniaus senamiestį. Ir dabar yra dėl ko grumtis, tačiau tada tai turėjo pasipriešinimo režimui prasmę ir kartu buvo bendraminčių konsolidacija, opozicinės bendruomenės kūrimasis. Gal tik Sąjūdžiui nubangavus per Lietuvą, patys pamatėme, kokia didelė ir galinga ši bendruomenė. Tuomet tik savo dvasia laisvas žmogus Lietuvos tarybinės valdžios atstovams galėjo mesti tokį iššūkį: "Jie nėra mūsų rinkti delegatai, bet jie gali tapti tokie, jeigu deramai atstovaus ir gins Lietuvos reikalus". Tai buvo Vytauto Landsbergio žodžiai, 1988 metų birželio 24 dieną pasakyti Katedros aikštėje XIX TSKP suvažiavimo delegatams, išvykstantiems į Maskvą. Ir šiandien ne vienam išrinktajam vertėtų prisiminti šį įpareigojimą -deramai atstovauti Lietuvai.

Aptarimo dalyviai linkėjo V.Landsbergiui dar daug prasmingos, Lietuvai reikalingos veiklos, linkėjo toliau burti žmones naujam Lietuvos ir jos pilietinės visuomenės kūrimo darbui.
- Ąžuolinį mano žirgą
atiduokit, broliai!
-Sukūrenti jo uknoliai,
tik žarijos mirga.

Šiandien susigrąžinti ąžuolinį žirgą taip pat svarbu, kaip ir tada, prieš dvidešimt metų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
21:43:24 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba