Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-04 nr. 2944

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ38
• TRUMPAI
• REDAKCIJA DIRBA NAUJOSE PATALPOSE8
• KITAME NUMERYJE1
• El. Redakcija: Vieneri metai internete

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ…1
• www.lithuanianinstitute.lt
• Balandžio 4 d., 2003, Lietuvos institute (Šv. Jono 5, Vilnius).
KULTŪRA PRISTATANT ŠALĮ
• Vytautas Narbutas.
KELIAS PER DVI EPOCHAS
• NAUJAUSI IŠEIVIJOS EKSPONATAI
• UNESCO SKELBIMAS2

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ13

PROZA 
• Romano "Lūžis" fragmentas.
VYTAUTAS ČEPLIAUSKAS
5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• VIKTORAS JEROFEJEVAS4

LITERATŪRA 
• Petras Bražėnas.
PATIKIMOS TRADICIJOS KELIU
4
• Elena de Strozzi.
SU MEILE APIE MEILĖS KNYGAS
15

KNYGOS 
• KAM KAIMAS TEBEKVEPIA KEPAMA DUONA16
• IŠĖJĘ SUGRĮŽTI1
• GAGARINO GATVĖ4
• BAŽNYČIOS TĖVAI1
• GROJIMAS DVIESE2
• NAUJOS KNYGOS1

DATOS 
• Nijolė Raižytė.
RAŠYTOJUI IR VERTĖJUI KAZIUI PUIDAI - 120
1
• Eugenijus Ignatavičius.
POETAS KARCERYJE - PASLĖPTA GALVA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• IŠMOKTI PLAUKTI3
• JAUNIKLIAI ŠĖLIOJA5
• AKVALANGAS13
• NOJAUS ARKA12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS - VALEČKIENĖS PORTRETŲ PARODA
2

DAILĖ 
• DAILĖS AKADEMIJAI - 2103
• Nijolė Žilinskienė.
ELGOS BOČI ATMINIMUI
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARIO KARŠTLIGĖ IR PARYŽIAUS NOSTALGIJA
4

MUZIKA 
 Rytis Jokūbaitis.
MENAS DAINUOTI
4
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
PARALELIŲ PASAULIAI
1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"JUODOJO TIGRO AŠAROS"
1

KRONIKA 
• www.jaunimoteatras.lt

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS1
• Tomas Arūnas Rudokas.
COSA NOSTRA
5
• Daniilas Charmsas.
NAUJAS TALENTINGAS RAŠYTOJAS
1

MUZIKA

MENAS DAINUOTI

Rytis Jokūbaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Renata Milašiūtė, doc. Virginija Dabkutė, doc. Irena Argustienė, Gražina Skinderytė ir Vytautas Kurnickas po koncerto
Nuotrauka iš V.Kurnicko archyvo

Kovo 28 d. Nacionalinio operos ir baleto teatro kamerinėje salėje prof.Virgilijus Noreika pristatė vos gyvuoti pradėjusią teatro Operos studiją. Prie stalelių susėdo per šimtą klausytojų. Trijų dalių programą jiems parengė dirigentas prof. Vytautas Viržonis ir pianistas Aleksandras Vizbaras. Nors mes ir nematėme, bet sako, kad vakarą režisavo Gintas Žilys. Išties koncertu rūpinosi Laima Šalučkaitė, sceninius akcentus parengė dailininkas Henrikas Ciparis, koncertą vedė Marta Lukošiūtė.

V.Noreika pasakė kelis nereikšmingus žodžius apie studiją. Teigė, kad joje nedainuoja Muzikos akademijos bakalaurai, o iš aštuonių studijos narių penki jauni dainininkai gauna stipendijas. Tai tarsi ta vieta, kurioje "jaunas dainininkas po studijų norėtų ruoštis pasirodyti teatro scenoje. Čia galima bus parengti vieną kitą vaidmenį". Padėkojo teatro vadovybei, kurios nebuvo, už sudarytas sąlygas dirbti.

Pasiklausius pirmosios koncerto dalies, kurioje skambėjo fragmentai iš P.Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas", studijos formavimo principų nesupratau. Dainavo Muzikos akademijos studentai magistrantai. Gal kam nors knietėjo parodyti jaunų dainininkų mokymo problemas? Matėme mokinišką fragmentą, kurio klausantis labiausiai gaila buvo gražutės Aistės Mikštienės. Didžiulių dainavimo ir vaidybos sunkumų negalinti įveikti dainininkė dargi privalėjo dainuoti visomis prasmėmis sunkią Tatjanos finalinę sceną.

G.Rossini`o operos "Sevilijos kirpėjas" fragmentus deramai atliko Aušra Liutkutė, vienintelis kaunietis Giedrius Prunskus, Mindaugas Zimkus. Baigę studijas, perspektyvūs galėtų būti gražų bosą turintis Egidijus Dauskurdis, artistiška Vaida Raginskytė (mecosopranas), trečioje dalyje pasirodęs tenoras Gaudentas Janušas.

Visą vakarą įdomiausias buvo V.Viržonis, kuris gestais ir mimika žaviai vadovavo operų fragmentams. Jautriai ir stilingai grojo pianistas A.Vizbaras.

Jaunų, perspektyvių dainininkų galima buvo išgirsti ketvirtą kartą Lietuvos muzikos akademijoje vykusiame Vincės Jonuškaitės- Zaunienės konkurse. Pirmą vietą pelnė prof. Vladimiro Prudnikovo aspirantė Renata Tarosaitė. Antrąją - doc. Aušros Stasiūnaitės magistrantė Lina Urniežiūtė- Volfienė. Dvi trečiąsias - V.Prudnikovo magistrantė Jurgita Adamonytė ir T.Ladigos magistrantė Inga Ivanauskaitė. Diplomu apdovanota doc. Reginos Maciūtės auklėtinė Renata Vaicekauskaitė. Kaip visuomet, apdovanoti ir su dainininkais konkurso programas paruošę pianistai - N.Ralytė, A.Krikščiūnaitė ir A.Juozauskaitė.

Gerą pusmetį teko laukti dviejų jaunų dainininkių pasirodymo W.A.Mozarto operoje "Don Žuanas". Sandra Janušaitė kūrė Donos Elvyros, o Julija Stupnianek - Donos Anos vaidmenis.

Juliją visada scenoje malonu girdėti, nes klausytojų neblaško dainavimo ar muzikinio teksto netikslumai. Galima klausytis muzikos. Jos Dona Ana - santūri, kilni aristokratė. Kaip ir buvo W.A.Mozartas sumanęs, tai - ne patetiška herojė. Jau duete su Otavijumi ryškesnę emociją ji suteikia žodžiams nostro amor (mūsų meilė) nei tėvo žudiko prakeiksmui. (Otavijų dainavusiam K.Alčiauskiui reiktų pasitempti, ypač dainuojant ilgas kantilenines frazes.) Pirmąja Donos Anos arija išreiškiamas pasiryžimas keršyti ir liūdesys, netekus tėvo. Gražiai čia derėjo tikslūs secco rečitatyvai ir psichologizmo, o ne išorinio blizgesio prisodrinta melodika. Daugiau aistros buvo juntama antrojoje Donos Anos arijoje. J.Stupnianek geba neforsuodama, perteikdama piano grožį, dainuoti ir koloratūras.

S.Janušaitę vertinčiau daug santūriau. Jai reikėtų tiksliau, lanksčiau ir meistriškiau atlikti sudėtingesnes frazes. Besiblaškančiai po sceną, rankomis makaluojančiai jaunai dainininkei privalėjo padėti režisūra. Sunku patikėti, kad ji studijavo partijos ir vaidmens motyvus.

Vis dėlto būtina, kad Lietuvos teatro scenoje kuo dažniau dainuotų mūsų dainininkai, o ne "nusidėvėję", bet daug kainuojantys (gal kam nors tai naudinga?) gastrolieriai. Tik pasirodydami scenoje, jauni solistai gali kelti savo meistriškumą.

Dabar J.Stupnianek repetuoja Liu partiją teatre statomoje G.Puccini`o operoje "Turandot". Premjeriniai spektakliai numatyti balandžio 4, 5, 11 ir 12 dienomis. Princesės Turandot vaidmenį kuria Irena Milkevičiūtė, Kalafą - Vytautas Kurnickas. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas - Stefanas Lano iš Šveicarijos. Diriguos ir Martynas Staškus. Režisierius - Datlefas Sölteris (Vokietija), scenografas - Friedrichas Despalmesas (Austrija), kostiumų dailininkė - Monika Biegler (Austrija), choro vadovas - Česlovas Radžiūnas. Aišku, premjeriniuose spektakliuose klausytojai išgirs ir gastrolierių…

Mačiau operos fragmentą, kuris suintrigavo. Tarptautinė komanda siekia senai pasakai suteikti nūdienos bruožų. Scenografijai meistriškai naudojamos šviesų galimybės. Ryškių emocijų muzikinę drobę kuria dirigentas S.Lano, žinomas ir kaip kompozitorius, nemažai dirbęs Vienos valstybinėje operoje, Zalcburgo festivalinėje scenoje. Buvo Pitsburgo simfoninio orkestro antrasis dirigentas. Yra statęs spektaklius Hamburgo valstybinėje operoje, Buenos Airių teatre "Colon". 1999 m. sezono pabaigoje Argentinos muzikos kritikų asociacija jam suteikė Geriausio užsienio dirigento vardą. S.Lano diriguoja W.A.Mozarto, H.Berliozo, G.Puccini`o, R.Strausso kūrinius, taip pat nemažai naujesnių XX a. kompozitorių - B.Bartoko, A.Bergo, M.Kubo, W.Rihmo scenos veikalų.

S.Lano nenutraukia kūrybos. Dabar rašo Ketvirtąją simfoniją. Yra dirigavęs Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.

Režisierius D.Sölteris studijavo muzikologiją, teatro istoriją, žurnalistiką, dainavimą. Kaip režisieriaus asistentas, dirbo Berlyno Vokiečių operoje, Komiškoje operoje, Londono teatre "Covent Garden", Vienos teatruose. Buvo ir vadybininkas. Specialistų gerai įvertinta Grace jo pastatyta R.Wagnerio opera "Parsifalis". Šiais metais D.Sölteris debiutuos Vašingtone.

Kiekviena "Turandot" partija - reikšmingas solistui darbas. Tačiau, ruošdamasis operai, V.Kurnickas padainuoja ir koncertuose. Vienas jų vyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino meno muziejuje. Vilniuje ne tiek daug beliko koncertinių salių, kur be užmokesčio arba nors už kelis litus galima būtų bepinigiams inteligentams pasiklausyti profesionalaus lygio koncerto. Muziejaus salėje V.Kurnickas dainavo drauge su Gražina Skinderyte (Lietuvos muzikos akademijos doc. Irenos Argustienės dainavimo klasės magistrante). Skambėjo W.A.Mozarto, P.Čaikovskio, G.Verdi, G.Puccini`o ir kitų kompozitorių operų arijos, duetai, A.Arditi, A.Raudonikio, B.Dvariono ir paties V.Kurnicko anksčiau sukurtos ir naujos dainos. Duetai visada klausytojų mėgstami. Šį kartą jie gerai įvertino emocionaliai atliktus duetus iš G.Verdi operų "Traviata", "Kaukių balius", iš F.Leharo operetės "Linksmoji našlė". Aiškus žodis, raiški frazuotė padėjo įtaigiai perteikti kūrinių esmę.

Klausytojams imponavo V.Kurnicko sceninė laisvė, pasitikėjimas. Jis dainavo lengvai, neforsuodamas. Dainininkams muzikuoti padėjo doc. Virginijos Dabkutės klasėje studijuojanti magistrantė, pianistė Renata Milašiūtė.

Kovo 22 dieną, nors ir reikėjo pirkti bilietus, Šv. Jonų banyčia buvo perpildyta. Ši koncertinė erdvė jau pamėgta studentų. Koncertas nebuvo labai "lengvas". Vilniaus universiteto merginų choras "Virgo" ir universiteto akademinis choras (abiejų vadovė Rasa Gelgotienė) parengė F.Poulenco "Litanies a la Vierge Noir" ir G.Faure Requiem. Pastarąjį retai Lietuvoje skambantį kūrinį choras atliko su Vilniaus konservatorijos simfoniniu orkestru, vadovaujamu Lauryno Vakario Lopo. Greta soprano Aušros Liutkutės solo dainavo bosas Ignas Misiūra- Tumanovas, vargonavo Renata Marcinkutė- Lessieur.

Gerai skambėjo chorai, galima buvo pasidžiaugti išlygintais balsais, raiškiai atliekamomis vyrų grupių partijomis.

Orkestras muzikaliai pagrojo fragmentus iš Ch.W.Glucko operos "Orfėjas ir Euridikė". G.Faure kūrinio interpretacija įtikino, kad L.V.Lopas yra vienas muzikaliausių mūsų dirigentų. Jis prasmingai aprėpė septynių dalių formą, išryškino dramatines kulminacijas ir gražios muzikos gimimo procesą. Klausydama gėrėjausi jaunimo orkestro muzikavimu. Kompaktiškai skambėjo ne tik styginių grupės. Gerai intonuodami, paklusdami ekspresyviai besiliejančiai muzikai, grojo pūtikai.

Pastaba tik viena: save gerbianti aukštoji mokykla neturėtų programėlės spausdinti su klaidomis. Būtina pateikti susirinkusiems jauniems klausytojams platesnes kūrinių anotacijas, papasakoti apie kompozitorius, jų kūrybą, gyvenamąjį laikmetį.

Labai gaila, kad mokykla, kurioje dar yra tokio profesinio lygio muzikantų likutis, direktoriaus L.Vilkončiaus pastangomis baigiama sužlugdyti. J.Tallat- Kelpšos vardu daug metų vadinta mokykla buvo viena pajėgiausių vidurinės grandies mokymo įstaigų, ji parengdavo stiprių pūtikų, chorvedžių, dainininkų, pianistų, muzikologų - kandidatų į aukštąją mokyklą. Dabar Vilniaus konservatorijon net nenumatoma priimti reikiamo kiekio jaunučių muzikantų, kurie galėtų rengtis stoti į Muzikos akademiją. Kažkodėl nutarta čia rengti muzikos mokytojus. Kas tokius neprotingus planus laimina? Kam reikalinga vidurinė mokytojų rengimo grandis, kai šalia juos rengia ne viena aukštoji mokykla? Ar nebus taip, kad po dešimties metų neprotingai, nelogiškai formuojama muzikinio ugdymo sistema atsigręš ne tik prieš profesinį meną. Jau dabar, kaip teigia Muzikos akademijos dėstytojai, ateina silpniau pasirengę pirmakursiai studentai. Kai kurių specialybių tragiškai mažėja. O "pranašų apsišaukėlių" spartinama reforma tik dar labiau gąsdina muzikus profesionalus. Ar yra kas nors už tokius veiksmus atsakingas?

Dar vienas reikšmingas dainininkams įvykis vyko kovo 22- 26 dienomis. Tolerancijos centre dešimtą kartą Vilniaus savivaldybės choras "Jauna muzika" (meno vadovas Vaclovas Augustinas) ir Lietuvos liaudies kultūros centras surengė choro muzikos interpretavimo kursus. Šis choras yra Tarptautinės choro muzikos federacijos (International Federation for Choral Music) narys, 1995 m. laimėjęs Europos didįjį prizą. Kitąmet bus pradėtas įgyvendinti ilgametis edukacinis- koncertinis projektas "Choral singing in Europe". Jame "Jauna muzika" dalyvaus kartu su kitais pajėgiausiais profesionaliais Europos chorais.

Reikia pasakyti, kad kasmet meistriškumo kursus veda įdomūs pasaulio menininkai. Profesiškai naudingi buvo "Jaunos muzikos" susitikimai su Štutgarto kamerinio choro vadovu Friederiu Berniusu, Karlsrūhės vokalo studijos vadovu Werneriu Pfaffu, "Rheinische Kantorei" vadovu Hermannu Maxu, Birmingamo choro vadovu Simonu Halsey`umi, "Mozarteumo" prof. Albertu Hertingeriu, "Concerto Italiano" vadovu Rinaldo Alessandrini`u, "American Voices" vadovu pianistu Johnu Fergusonu ir kitais chorinio dainavimo ir choro muzikos žinovais.

Šiais metais choro muzikos interpretavimo kursams vadovavo Gary`s Gradenas. Tai pedagogas, žymus chorų vadovas, bendradarbiaujantis su garsiais orkestrais, ansambliais. Jis žinomas ir kaip dainininkas: buvo garsaus E.Ericsono kamerinio choro solistas, šiuo metu dainuoja vokaliniame kvartete "Lamentabile Consort". Yra įrašęs ne vieną kompaktinę plokštelę. Šį kartą mūsų chorinio meno specialistai susipažino su švedų muzika. Taip pat įdomūs buvo bandymai sujungti akademinę muziką su džiazo, populiarios muzikos elementais. Kursų pabaigos koncerte kovo 27 d. Vilniaus rotušėje skambėjo Steve`o Dobrogoszo Mišios chorui ir džiazo stiliumi grojančiam pianistui. Skambino pats autorius.

 

Skaitytojų vertinimai


1622. Rasancioji2003-04-04 21:36
Tokio eklektisko straipsnelio dar neteko skaityti! Mintys padrikai destomos, bet kaip smagu, kai taip "neuzapvalintai" kas nors kam nors ima ir dribteli...:)))

1635. IVS2003-04-05 21:12
Geras straipsnis. Informatyvu, įdomu. Malonu skaityti, nes nereikia versti iš lietuvių į lietuvių ir panašu į teisybę. Paprastai būna kažkokie liūrlalai neaišku kieno naudai.

1736. besimokantis rasyti2003-04-12 18:02
Zodis "straipsnis" cia tikrai netinka. Kazkokie konspekteliai - lapeliai is uzrasu knygutes. I "solidzius" pretenduojanciam savaitrasciui tokios publikacijos garbes nedaro. Matyt "is bado ir suo varske eda".

25285. pranase_stumbreonė2006-04-17 21:18
a viešpat, kokia kurnickienė žaba yr...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
21:43:16 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba