Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-04-04 nr. 2944

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JUDITA VAIČIŪNAITĖ38
• TRUMPAI
• REDAKCIJA DIRBA NAUJOSE PATALPOSE8
• KITAME NUMERYJE1
• El. Redakcija: Vieneri metai internete

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS2

AKTUALIJOS 
• KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ…1
• www.lithuanianinstitute.lt
• Balandžio 4 d., 2003, Lietuvos institute (Šv. Jono 5, Vilnius).
KULTŪRA PRISTATANT ŠALĮ
• Vytautas Narbutas.
KELIAS PER DVI EPOCHAS
• NAUJAUSI IŠEIVIJOS EKSPONATAI
• UNESCO SKELBIMAS2

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ13

PROZA 
• Romano "Lūžis" fragmentas.
VYTAUTAS ČEPLIAUSKAS
5

VERTĖJO PUSLAPIS 
• VIKTORAS JEROFEJEVAS4

LITERATŪRA 
• Petras Bražėnas.
PATIKIMOS TRADICIJOS KELIU
4
• Elena de Strozzi.
SU MEILE APIE MEILĖS KNYGAS
15

KNYGOS 
• KAM KAIMAS TEBEKVEPIA KEPAMA DUONA16
• IŠĖJĘ SUGRĮŽTI1
• GAGARINO GATVĖ4
• BAŽNYČIOS TĖVAI1
• GROJIMAS DVIESE2
• NAUJOS KNYGOS1

DATOS 
• Nijolė Raižytė.
RAŠYTOJUI IR VERTĖJUI KAZIUI PUIDAI - 120
1
• Eugenijus Ignatavičius.
POETAS KARCERYJE - PASLĖPTA GALVA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• IŠMOKTI PLAUKTI3
• JAUNIKLIAI ŠĖLIOJA5
• AKVALANGAS13
• NOJAUS ARKA12

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS - VALEČKIENĖS PORTRETŲ PARODA
2

DAILĖ 
• DAILĖS AKADEMIJAI - 2103
• Nijolė Žilinskienė.
ELGOS BOČI ATMINIMUI
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARIO KARŠTLIGĖ IR PARYŽIAUS NOSTALGIJA
4

MUZIKA 
• Rytis Jokūbaitis.
MENAS DAINUOTI
4
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
PARALELIŲ PASAULIAI
1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"JUODOJO TIGRO AŠAROS"
1

KRONIKA 
• www.jaunimoteatras.lt

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS1
• Tomas Arūnas Rudokas.
COSA NOSTRA
5
• Daniilas Charmsas.
NAUJAS TALENTINGAS RAŠYTOJAS
1

MUZIKA

MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Davidas Geringas
Autorės nuotrauka

Prieš dešimtmečius buvo įprasta, kad Lietuvos visuomenei savo darbus pristato ryškiausi menininkai, kurie pretenduoja tapti Nacionalinės premijos laureatais. Dėl to būdavo diskutuojama, valdžia apsimesdavo klausanti liaudies balso ir tik "tuomet nuspręsdavo", ką apdovanoti.

Pastarąjį dešimtmetį diskutuojama paslapčia. Viešumas dingo. Kai kurių Nacionalinių premijų paskyrimo aplinkybių net nėra kaip paaiškinti. Paslaptingos yra ir kai kurios ekspertų tarybos.

Tačiau šiais metais Nacionalinė premija teisėtai paskirta puikiam violončelininkui, savo gimtinės nepamirštančiam Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriui, Lietuvos kompozitorių kūrybos puoselėtojui Davidui Geringui. Specialiai į Vilnių iš Vokietijos profesorius Davidas Geringas atvyko norėdamas drauge su Lietuvos kameriniu orkestru Nacionalinės filharmonijos salėje surengti padėkos koncertą. Tuo suteikė didelį džiaugsmą susirinkusiems klausytojams, melomanams. Deja, Filharmonijos vadovybė nesugebėjo į koncertą pakviesti nei diplomatinių atstovybių darbuotojų, nei kitokių tarptautininkų. O privalėjo parodyti, kuo Lietuva gali didžiuotis. Tačiau "pasididžiavo" išspausdinusi labiau į šiukšlę negu į koncerto programėlę, kuria pristatomas Nacionalinės premijos laureatas, panašėjantį lapelį. Ir kaip visada per Lietuvos kamerinio orkestro koncertus, net tų lapelių buvo vos kelios dešimtys.

Kultūros ministerijos valdininkai net nesuvokė, kad neateiti į tokį koncertą yra ne tik nekultūringa, bet ir nemandagu.

D.Geringas - jau nebe tas kuklus, romus, geraširdišku žvilgsniu pro akinius žvelgiantis berniukas languotais marškinėliais. Alberto, Virgilijaus, Augustino šėlstančioje kompanijoje atrodydavo lyg kuo nusikaltęs. Jau tuomet jis gyveno muzika. Pradėjęs groti violončele, mokėsi pas M.Šenderovą, M.K.Čiurlionio meno mokykloje - V.Rajevskio klasėje. V.Rajevskį stebino nepaprastas mokinio smalsumas: bibliotekoje - visąlaik prie knygų, klasėje - prie instrumento. Nors technika dar buvo vaikiška, Davidas grojo įvairią muziką. Negalėjo ilgai mokytis vieną kūrinį, - vis ieškojo ko nors naujo. Argi to nematome šiandien? Kūrybingos paieškos - nuo vaikystės brandintas D.Geringo būdo bruožas. Jis, matyt, atvedė puikų violončelininką prie dirigento pulto.

Priminsiu 1963 metais, Davidui baigiant M.K.Čiurlionio mokyklą, auklėtojos A.Kristapavičienės parašytus šmaikščius žodžius: "Antakalnis. Čia daug gatvių ir gatvelių. Viena jų - Tramvajų. Kada nors ji taps garsi, jos pavadinimas bus pakeistas: juk čia gyvena didžiai talentingas vienuoliktokas Davidas Geringas. Davidas mokosi gerai ir draugams sugeba padėti naudodamas legalias ir nelegalias priemones. Jei kam trimestre gali grėsti dvejetas, jis nepagailės nei jėgų, nei laiko, kad parašytų už jį rusų rašinį ar išspręstų harmonijos uždavinį.Tai jaunuolis, turįs ne vieną slypintį talentą".

Lemtingi buvo Davido susitikimai su M.Rostropovičium. D.Geringas yra vienintelis Lietuvos menininkas, pelnęs pirmąją premiją ir aukso medalį P.Čaikovskio konkurse (1970 m.). 1975- aisiais iš Tarybų Sąjungos išvykęs į Vakarų pasaulį, jaunas menininkas pradėjo groti su orkestrais, diriguojamais žymių dirigentų. Plėtėsi repertuaras. Iki šiol jis daug koncertuoja ne tik su orkestrais, bet ir su puikia pianiste Tatjana Šac. Atlikdamas įvairią muziką, D.Geringas ieško esmės: išryškina baroko melizmas, romantinį melosą, santūrias klasicizmo formas.

Vertingas D.Geringo bendravimas su XX a. kompozitoriais. Jie turi būti dėkingi už prasmingai koncertinėje scenoje suskambėjusias partitūras. Nuo atlikėjo šiuolaikinė muzika ypač priklausoma. Dažnai sausos struktūros, minimalizmas gali taip ir likti formaliais ženklais, jeigu jiems talentingas atlikėjas neįkvėps gyvybės.

Koncertuose skamba D.Geringo violončelei ir orkestrui pritaikyta B.Dvariono elegija "Prie ežerėlio" - Lietuvos nostalgiją išreiškianti gaida. Greta S.Gubaidulinos, D.Ligeti, L.Sumeros, E.Denisovo, A.Schnittke`s, P.Vasko kūrinių jo programose - O.Balakausko, A.Šenderovo, V.Barkausko, B.Kutavičiaus, M.Urbaičio kūriniai. Už naujos muzikos skleidimą Šlezvigo- Holšteino kultūros draugija D.Geringą apdovanojo "Kultur Aktuell" premija. Ne vieną naują Lietuvos kompozitoriaus kūrinį jis finansavo savo lėšomis.

D.Geringas neapsiriboja koncertais, darbu plokštelių įrašų studijose (įrašyta apie 40 CD). Liubeko, Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose jis dirba su jaunais violončelininkais. Įvairiose šalyse rengia meistriškumo kursus. Jo studentų meistrišką muzikavimą girdėjome ir Vilniuje. Jo klasėje brendo ir talentingas violončelininkas Vytautas Sondeckis.

Kovo 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo pateikta romantiška programa. Lietuvos kameriniam orkestrui dirigavęs D.Geringas pirmą kartą Lietuvoje atliko Pėterio Vasko kūrinį styginiams "Viatore" ("Keliautojas"). Jis, kaip dedikacijoje rašė kompozitorius, skirtas "savo gyvenimo kelionės žvaigždei Arvo Pärtui".

iliustracija
...su Gintaru Rinkevičiumi po Valstybinio simfoninio orkestro koncerto
Algirdo Rakausko nuotrauka

Romantiško ir mįslingo kūrinio monotonija nesužavėjo. Įdomesnis pasirodė A.Šenderovo romantiškas "Con amore…" violončelei su orkestru. 2002 m. už Koncertą in Do, skirtą D.Geringui, A.Šenderovas Berlyno festivalyje pelnė Europos kompozitorių premiją. Tada kilo mintis sukurti koncertinę miniatiūrą šešioms violončelėms. Tokia "Con amore…" 2002 m. lapkrityje buvo atlikta Berlyne, per E.Feuermanno tarptautinio violončelininkų konkurso atidarymo koncertą. A.Šenderovas mėgsta savo kūrinius pateikti įvairiais variantais. Vilniuje "Con amore…" skambėjo orkestruota violončelei ir styginių orkestrui (dirigavo S.Sondeckis).

Autorius yra sakęs, kad šis kūrinys tiksliai perduoda jo gyvenamos Lakštingalų gatvės nuotaiką. Gal tikrai gatvės ir gamtos įvaizdis pagimdė ekspresyvią, emocionalią miniatiūrą? Kaip puikiai skambėjo D.Geringo violončelė! Sodrus cantabile, raiški artikuliacija, ekspresyviai besitęsiančios frazės. Puikiai jaučiama orkestrinė visuma… Taip pat žaviai su Lietuvos kameriniu orkestru buvo atliktos ir keturios P.Čaikovskio pjesės violončelei.

Geras sumanymas pateikti P.Čaikovskio fortepijoninio ciklo "Metų laikai" orkestrinį variantą su skaitomais poezijos fragmentais (Agnės Gregorauskaitės kompozicijoje panaudotas rusų poetų eiles vertė S.Geda). Šviesomis buvo kuriama romantiško "vakaro prie židinio" atmosfera. Gražūs sentimentai lydėjo Nacionalinio dramos teatro aktorės A.Gregorauskaitės skaitomą poeziją.

Šis, matyt, seniau sukurtas orkestrinis variantas (L.Schatzo ir D.Geringo) buvo tik "pažodinis" fortepijoninių pjesių "vertimas". Šiandieniniam klausytojui norėjosi kūrybiškesnės orkestruotės, naujesnio požiūrio į romantizuotą pasaulį. Gailėjausi, kad salėje buvo mažai jaunimo. Pravartu būtų tokią P.Čaikovskio "Metų laikų" kompoziciją dar ne vieną kartą atlikti edukaciniais tikslais jaunimo auditorijose.

P.Čaikovskio nostalgija labai tiko tą vakarą prisiminti senokai Amžinybėn išėjusiam talentingam Davido broliui smuikininkui Jokūbui. Jam buvo skirti paskutiniai skausmingi vakaro motyvai.

* * *

Lietuvos kamerinis orkestras pastaruoju metu Lietuvoje koncertuoja ypač intensyviai. Priminsiu turiningą kovo 8 d. koncertą. Dirigavo S.Sondeckis. W.A.Mozarto Koncertą fortepijonui skambino puikus šio kompozitoriaus muzikos žinovas Peteris Langas iš Austrijos. Jis yra lankęsis Lietuvoje kaip tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso žiuri narys. P.Langas - tarptautinio Mozarto pianistų konkurso, konkursų Japonijoje ir JAV žiuri narys. Nuo 1981 m. vadovauja Zalcburgo "Mozarteumo" universiteto Fortepijono institutui, įgyvendina talentingų vaikų lavinimo projektus, inicijuoja aktyvią studentų ir profesorių koncertinę veiklą. Remiamas Herberto von Karajano, 1989 m. parengė pirmuosius "Mozarteumo" studentų rečitalius, o vėliau ir studentiškų operų pastatymus didžiajame Zalcburgo festivalyje. P.Langas - tarptautinės vasaros akademijos "Mozarteume" direktorius. Jis daug koncertuoja su Vienos filharmonijos, Berlyno, Miuncheno, Bambergo, Lisabonos, Tokijo simfoniniais orkestrais. Bendradarbiauja su Claudio Abbado, Kiri Te Kanawa, N.Harnoncourtu, kitais menininkais.

W.A.Mozarto Koncertas D- dur (KV 451) atspindi koncerto žanro tobulinimo siekius. Pianistas perteikė puikius pagrindinės ir šalutinės temos derinius, iškilmingos atmosferos, blizgesio prisodrintą koncerto nuotaiką. Lyriniai epizodai "nenusaldinti", bet pilni pulsuojančios gyvybės. Subtilus ir kūrybingas bendravimas su orkestru, atskiromis jo grupėmis. Labai skoningi cantabile, melizmomis nuspalvinti epizodai. Gražūs finaliniai grupetai, tarsi rūke paskandinantys realią temos būtį. Ir vis dėlto tai - ne rokoko žaismas, bet giliaprasmis meninis vaizdinys, už skambančių šviesių grupetų atveriantis aistringą kompozitoriaus sielą. P.Langas kartu su S.Sondeckiu meistriškai ir šiuolaikiškai interpretavo W.A.Mozarto partitūrą.

Koncerte skambėjo ir W.A.Mozarto Septynioliktoji simfonija G- dur (KV 129).

Intrigavo antroji koncerto dalis. Fellini`o filmų nostalgiją jaučiantiems širdį glostė Nino Rotos Koncertas styginių orkestrui. Šiuolaikiškai ekspresyviai skambėjo 2000 m. S.Sondeckiui dedikuota Vytauto Laurušo "Maldų simfonija". Kūrinys įsimintinas ir dažniau atliktinas. Kaip ir premjeros metu, svetimkūnis man pasirodė tiesmukai panaudota F.Schuberto "Ave Maria" citata.

 

Skaitytojų vertinimai


1737. nesuprates2003-04-12 18:08
O kodel straipsnis pavadintas muzikinio gyvenimo panorama? Kieno muzikinio gyvenimo, ir jei panorama, tai kodel ji neissami?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
21:43:05 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba