Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-15 nr. 3019

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS53
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮVAIROVĖS VIENOVĖ: ES GRUNDTVIG KONFERENCIJAI PASIBAIGUS1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
5

KNYGOS 
• Jūratė Sprindytė.
SAULĖLYDŽIO MAŽORAS
• Giedrė Kazlauskaitė.
KNYGOS ŽMOGAUS BALSU
• JAUČIU PAREIGĄ PATIKSLINTI
• STAKTOS
• IŠ TVERMĖS D4
• NEREIKIA TIKRIAUSIAI BŪTINA2
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
NEUŽMIRŠTAMAS PALERMAS
1
• Algis Uždavinys.
ŽAIDIMAS SU PAČIU SAVIMI
2

FOTOGRAFIJA 
• Beatričė Jacunskytė.
SUBJEKTYVUS FOTOAPARATO ŽVILGSNIS
2
• NAKTĮ FOTOGRAFAVO – PRIZĄ GAVO

TEATRAS 
 REŽISŪROS DESANTAS RUSŲ DRAMOJE
• KARTA P., arba NESKANIOS LENKIŠKOS IR LIETUVIŠKOS PJESĖS1
• "TRANSATLANTIKAS" VILNIUJE

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
"GAIDOS" RADARO ANTENA SUKASI
4
• Austė Nakienė, Rūta Žarskienė.
XX A. PRADŽIOS LIETUVIŲ DAINOS IR MUZIKA
2

PAVELDAS 
• Povilas Kuodis.
ATGIMUSIOS SKARULIŲ BAŽNYČIOS SKULPTŪROS

MENO DIS/KURSE* 
• Juozas Laivys, Raimundas Malašauskas.
KLAUSIMAI MENININKAMS: NĖRA DVIEJŲ VIENODŲ ATSAKYMŲ
3

SKAITINIAI 
• IŠBANDYMAS TELEVIZIJA1
• ŽALIOJI PRAĖJUSIŲ AMŽIŲ PAGUNDA11

POEZIJA 
• VACYS REIMERIS8

PROZA 
• JURGA IVANAUSKAITĖ30

VERTIMAI 
• LUIGI MALERBA.
UFOLOGAS
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gediminas Kajėnas.
MEDITATYVUMAS – KAIP POETINIO NE-MĄSTYMO FORMA
15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• FUSEDMARC4

ATMINTIS 
• Robertas Keturakis.
IŠSIPILDĘS GYVENIMAS IR IŠSIPILDŽIUSI MIRTIS
2

KRONIKA 
• Vytenis Rimkus.
NAUJI VEIKALAI APIE LIETUVOS ARCHITEKTŪRĄ
• in memoriam.
NETEKOME UOLAUS LITUANISTO
• REPLIKA

SKELBIMAI 
• VIDEOMENININKAI, KINO KŪRĖJAI IR MĖGĖJAI!
• KNYGA APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA KOMENTUOJA RINKIMŲ REZULTATUS16
• Malina K. Malina.
SKLEROTIKA
2
• Arvydas Genys.
POEZIJOS SKAITYMAI
• TAPOM NEBE SVAJOKLIŲ TAUTA?8

TEATRAS

REŽISŪROS DESANTAS RUSŲ DRAMOJE

[skaityti komentarus]

Lietuvos rusų dramos teatras pradeda 59-ąjį sezoną. Teatro vadovė Tatjana Rinkevičienė viename interviu yra sakiusi, kad ji sąmoningai ieško režisierių ne Lietuvoje, o svetur. Ji mano, kad kitokią teatrinę estetiką išpažįstantys režisieriai galėtų labiau sudominti šio teatro publiką. O naujo sezono planai tik patvirtina teatro vadovės žodžius.

Gruodį numatoma jauno baltarusių dramaturgo Andrejaus Ščiuckio pjesės "Kolosniki" premjera – spektaklį režisuos pats autorius. 2005-ųjų vasarį Andrejus Čerpinas (peterburgietis, Rusų dramos teatre praėjusį sezoną sukūręs spektaklį pagal N.Gogolio "Vedybas") turėtų režisuoti spaktaklį pagal Michailo Bulgakovo apysaką "Šuns širdis". Teatro dienai numatoma spektaklio "Žiūrovai į spektaklį neįleidžiami" (pagal M.Freino pjesę "Teatras") premjera, – režisuos kijevietis Jurijus Odinokis. Pavasarį turėtume sulaukti ir spektaklio "Ana Karenina" (pagal L.Tolstojaus romaną) premjeros, – režisuos kijevietis Eduardas Mitnickis. Vaikams planuojama "Coliukės" premjera. (Įdomu, kelinta tai bus šios H.Ch.Anderseno pasakos versija Lietuvos teatruose?..)

O spalio 16 d. teatras kviečia į spektaklio "Figaro – čia!" (pagal Beaumarchais komediją "Sevilijos kirpėjas") premjerą. Režisierius – Genadijus Trostianeckis (Sankt Peterburgas). Jis baigė režisūros studijas 1979 m. tuometiniame Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute pas Georgijų Tovstonogovą, "rusų teatro mohikaną", režisieriaus žodžiais tariant. G.Trostianeckis nuolat "keliauja" po šalis ir teatrus. Yra režisavęs spektaklius Rusijoje (Omske, Maskvoje, Sankt Peterburge), Latvijoje, Estijoje. Kaip Sankt Peterburgo valstybinės teatro akademijos Režisūros katedros profesorius dirbo ir Jeilio dramos mokykloje (JAV).

Premjeros išvakarėse G. Trostianeckis kalbėjo: "Tatjana Rinkevičienė iškėlė man užduotį: sukurti linksmą šventišką spektaklį.

Beaumarchais asmenybė – puiki tema filmui ar spektakliui. Jame galima rasti Kazanovos, Don Žuano, Shakespeare’o bruožų. Kalbant apie žmogaus prigimtį – ji nesikeičia. Tad šneka, ar klasikinė dramaturgija gali būti šiuolaikiška, neperspektyvi. Paradoksas: spektaklio veikėjai gali būti su tradiciniais istoriniais kostiumais, ir vaidinimas bus naujoviškas, bei atvirkščiai – sušiuolaikinti kostiumai, o spektaklis – vakarykštės dienos...

Vilniuje sunkumai – kaip visuose teatruose. Bendrą kalbą su aktoriais radome ne iš karto. Stinga laiko repeticijoms.

Dalios Tamulevičiūtės auklėtinai, su kuriais repetuoju, mane žavi padorumu: jais galima pasitikėti ir kartu siekti bendro tikslo. Pavyzdžiui, jauni aktoriai Maskvoje – ciniškesni... Kaip teatro pedagogas pasakysiu, kad man sunkiausia – įveikti pasaulėjautų skirtumą tarp įvairių kartų, mokyti jaunimą jo nemokant. Laikas strimgalviais lekia pirmyn, ir kai ko jaunimas širdim (ne protu!) žino daugiau nei aš. Teatre svarbiausia – ne žodžiai, ne kostiumai, ne muzika, o kontaktas tarp scenos ir publikos. Teatre reikia "pagauti" tai, kas vienytų kūrėjus ir žiūrovus. Maždaug 8 dešimtmetyje išgyvenom teatro pakilimą, kurį įkvėpė pasipriešinimas valdžiai dėl vidinės žmogaus laisvės. Žinojom, dėl ko dirbam. Vėliau, kai ši tema pasitraukė, patyrėm nuopuolį...

Studentus skatinu pamatyti žmogų. Iš pradžių herojų kūrybai ieškome tarp artimiausių žmonių, o vėliau, pavyzdžiui, Hamleto personaže mokomės atrasti savo pusbrolį. Aš tai vadinu personažo vidinės tiesos paieška. Dažnai netikiu tuo, ką matau Rusijos teatrų scenose. Manau, šiandien amerikiečių aktoriai (ypač santykio su kuriamu personažu požiūriu) geriau išmokę K.Stanislavskio, M.Čechovo pamokas nei rusų aktoriai. Mūsų aktoriai neretai pernelyg demonstratyvūs... Jaunimas nenori dirbti provincijoje.

Jaunų aktorių darbo problemą mažoj šaly, tokioj kaip jūsų, galima spręsti dviem būdais: nerinkti kurso kiekvienais metais; kurso vadovu skirti konkrečiam teatrui vadovaujantį meninį lyderį. Nedirbantis teatre pedagogas – prastas pedagogas".

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje "Figaro – čia!" kuria Valentinas Novopolskis (Figaro), Aleksandras Agarkovas ir Valentinas Krulikovskis (grafas Almaviva), Eduardas Murašovas (Bartolo), Aleksandra Metalnikova, Olga Pasternak bei kiti.

Beje, pagal specialią Rusijos vykdomą rusų dramos teatrų palaikymo užsienyje programą D.Tamulevičiūtės auklėtinė Aleksandra Aleksejeva priimta į Sankt Peterburgo valstybinės teatro meno akademijos režisūros specialybės III kursą.

Ridas Viskauskas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:42:52 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba