Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-15 nr. 3019

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS53
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮVAIROVĖS VIENOVĖ: ES GRUNDTVIG KONFERENCIJAI PASIBAIGUS1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
5

KNYGOS 
• Jūratė Sprindytė.
SAULĖLYDŽIO MAŽORAS
• Giedrė Kazlauskaitė.
KNYGOS ŽMOGAUS BALSU
• JAUČIU PAREIGĄ PATIKSLINTI
• STAKTOS
• IŠ TVERMĖS D4
• NEREIKIA TIKRIAUSIAI BŪTINA2
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
NEUŽMIRŠTAMAS PALERMAS
1
• Algis Uždavinys.
ŽAIDIMAS SU PAČIU SAVIMI
2

FOTOGRAFIJA 
• Beatričė Jacunskytė.
SUBJEKTYVUS FOTOAPARATO ŽVILGSNIS
2
• NAKTĮ FOTOGRAFAVO – PRIZĄ GAVO

TEATRAS 
• REŽISŪROS DESANTAS RUSŲ DRAMOJE
• KARTA P., arba NESKANIOS LENKIŠKOS IR LIETUVIŠKOS PJESĖS1
• "TRANSATLANTIKAS" VILNIUJE

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
"GAIDOS" RADARO ANTENA SUKASI
4
• Austė Nakienė, Rūta Žarskienė.
XX A. PRADŽIOS LIETUVIŲ DAINOS IR MUZIKA
2

PAVELDAS 
• Povilas Kuodis.
ATGIMUSIOS SKARULIŲ BAŽNYČIOS SKULPTŪROS

MENO DIS/KURSE* 
• Juozas Laivys, Raimundas Malašauskas.
KLAUSIMAI MENININKAMS: NĖRA DVIEJŲ VIENODŲ ATSAKYMŲ
3

SKAITINIAI 
• IŠBANDYMAS TELEVIZIJA1
 ŽALIOJI PRAĖJUSIŲ AMŽIŲ PAGUNDA11

POEZIJA 
• VACYS REIMERIS8

PROZA 
• JURGA IVANAUSKAITĖ30

VERTIMAI 
• LUIGI MALERBA.
UFOLOGAS
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gediminas Kajėnas.
MEDITATYVUMAS – KAIP POETINIO NE-MĄSTYMO FORMA
15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• FUSEDMARC4

ATMINTIS 
• Robertas Keturakis.
IŠSIPILDĘS GYVENIMAS IR IŠSIPILDŽIUSI MIRTIS
2

KRONIKA 
• Vytenis Rimkus.
NAUJI VEIKALAI APIE LIETUVOS ARCHITEKTŪRĄ
• in memoriam.
NETEKOME UOLAUS LITUANISTO
• REPLIKA

SKELBIMAI 
• VIDEOMENININKAI, KINO KŪRĖJAI IR MĖGĖJAI!
• KNYGA APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA KOMENTUOJA RINKIMŲ REZULTATUS16
• Malina K. Malina.
SKLEROTIKA
2
• Arvydas Genys.
POEZIJOS SKAITYMAI
• TAPOM NEBE SVAJOKLIŲ TAUTA?8

SKAITINIAI

ŽALIOJI PRAĖJUSIŲ AMŽIŲ PAGUNDA

[skaityti komentarus]

Kai Falanderis knygoje "Raudonasis kambarys" susitinka restorane su Renhjelmu, norėdamas pasikalbėti apie teatrą, ant staliuko stovi butelis absento. A. Strindbergas savo romane neatsitiktinai pasirinko šį gėrimą. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje absentas buvo vienas populiariausių svaigalų. Tačiau Falanderis perspėja, kad absentas "malšina skausmą, atbukina mintis, slopina atmintį, uždusina visus kilnius jausmus", jis taip apkvaišina žmones, kad tie "ima išdarinėti kvailystes", galiausiai "visai užgesina proto šviesą". Tokių pasekmių baimė privertė daugelio Europos šalių, taip pat Amerikos valdžią uždrausti absento vartojimą. Tai įvyko apie 1910 metus.

Nepaisant prastos absento reputacijos, dabar pastebimas vis didesnis susidomėjimas šiuo gėrimu. Pastaraisiais metais apie jo istoriją parašyta keletas knygų. Holivudas taip pat panaudojo absento romantiką: filme "Moulin Rouge" vienas herojus pasirodo esąs žaliojo absento mėgėjas, kitame filme "From Hell" pavargęs kriminalinis inspektorius geria absentą, kad aiškiau matytų medžiodamas Džeką Skerdiką, o "Drakuloj" elegantiškas grafas šio gėrimo dėka sėkmingai suvedžioja moteris.

Populiarią mokslinę knygą apie šį mitais apipintą žaliąjį svaigalą "Hideous Absinthe: A History of the Devil in a Bottle" parašė Jadas Adamsas. Jis anksčiau yra parašęs studiją apie XIX a. dekadentą, absento gėrėją, rašytoją Ernestą Dowsoną. Naujoje savo knygoje jis mėgina, atmesdamas gausybę anekdotų, pastudijuoti, kokią reikšmę absentas turėjo įvairiems menininkams: Picasso, Toulouse’ui-Lautrecui, Gauguinui, van Gogh’ui, Munchui, Strindbergui, Jarry ir Hemingway’ui.

Absentas – spiritinis, didelį alkoholio procentą turintis gėrimas, stipri pelynų trauktinė, kuriai būdingas kartus skonis. Praskiedus šį skaidrų žalią gėrimą vandeniu, išsiskiria aliejai, jis įgauna opalo spalvą. Paprastai į absentą dedama cukraus, kuris šiek tiek sušvelnina kartumą.

Absento pavadinimas kilęs iš pelyno, kuris graikiškai vadinasi absinthion (lot. artemisia absinthium). Antikos laikais pelynai buvo naudojami medicinoj, pelyno kartumas metaforiškai buvo tapatinamas su tuo, kas nemalonu. Pelynas tokia pat prasme minimas Biblijoje. Jeremijo pranašystėje sakoma, kad Dievas neklusnų Izraelį nubaus pelynu. Anot pirmųjų krikščionių pasakojimų, Jėzui ant kryžiaus buvo atkišta kempinė, pamirkyta vandeny su actu ir pelynais. Literatūroje bene ryškiausiai šis prieskonis panaudotas Shakespeare’o: Hamletas, žiūrėdamas, kaip artistai vaidina jo tėvo nužudymą, sušunka: "Pelynas! Pelynas!"

Prancūzams XIX a. viduryje kariaujant su Alžyru, absentas buvo duodamas kaip vaistas nuo karščiavimo ir dizenterijos. Kareiviai skiesdavo absentą vandeniu, vėliau jie to įpročio neatsisakė ir grįžę į Prancūziją. Tais laikais absentas buvo brangus gėrimas, todėl daugiausia jį gerdavo aukštuomenė ir vidurinioji klasė kaip aperityvą prieš valgį. Absentas tapo rafinuotu elito gėrimu, buvo sukurti ir nepigiai kainuojantys įrankiai. Absento gėrėjas sidabrinį šaukštelį su skylutėm paguldydavo ant specialios taurės, į šaukštelį įdėdavo gabalėlį cukraus ir iš specialaus grafino pamažu pildavo šaltą vandenį, kol cukrus ištirpdavo ir susimaišydavo su absentu. Penktą valandą po pietų Paryžiaus bulvarai, kitų miestų gatvės pakvipdavo absento aromatu – tai buvo l’heure verte ("Žalioji valanda"), arba "absento valanda", kaip rašė A.Strindbergas knygoje "Inferno".

Absentas paplito tarp menininkų, jis buvo siejamas su kūryba ir laikomas savotišku kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Tai pavaizduota W.Somerseto Maughamo kūriniuose, ypač romane "Of Human Bondage". Romano herojus Philipas Carey’us, atvykęs į Paryžių mokytis tapybos, kavinėje užsisako taurę absento. Iš pradžių jam to gėrimo skonis pasirodo bjaurus, tačiau netrukus atsiranda humoro jausmas, ir jis "kiekvienu savo kūno coliu" pajunta esąs tikras studentas – būsimas menininkas.

Ne taip lyriškai apie absento poveikį atsiliepia Paulis Verlaine’as, nors šį poetą galima laikyti tikru absento gėrėju. Absentas, anot jo, – siaubingas gėrimas, beprotybės ir nusikaltimų šaltinis.

Verlaine’as, dar nesulaukęs dvidešimties, be saiko gėrė vyną ir degtinę. Jo draugas ir biografas Edmond’as Lepelletier rašė, kad absentas sunaikino moralines ir dvasines Verlaine’o galias, sukėlė socialinį ir intelektualinį jo nuosmukį. Kitas jo biografas vaizduoja Verlaine’ą kaip neaiškią figūrą, tarsi nužengusią iš Petronijaus "Satyrikono", besišlaistančią iš vienos kavinės į kitą. Maurice’as Maeterlinckas pasakoja, kad Verlaine’as, atvykęs į susitikimą su belgų poetais, geležinkelio stotyje rengėjus pasveikino žodžiais: "Aš jį maišau su cukrum!"

Locus classicus absento literatūroj – artimi ir brutalūs Verlaine’o ryšiai su Arthuru Rimbaud. Verlaine’o žmona Mathildė, išsiskirdama su juo, nurodė dvi priežastis: vyro potraukį prie absento ir jo ryšius su Rimbaud, kurį vėliau, apkvaitęs nuo žaliojo gėrimo, sužeidė pistoletu.

Anot Adamso, Verlaine’as sąmoningai palaikė savo įvaizdį – neturtingas, absento atbukintas poetas, leidžiantis dienas kavinėse ir viešnamiuose. Knygoje "Confessions" (1895) Verlaine’as tvirtina tapęs to baisaus gėrimo auka. Adamso nuomone, tai – tik būdas kam nors suversti kaltę dėl savo charakterio trūkumų. Kaip tik tuo metu ir vyko diskusijos dėl kenksmingo absento poveikio, buvo manoma, kad šis gėrimas ne tik gimdo genijus, bet ir paverčia žmones bepročiais.

Adamsas nepripažįsta, kad absentas būtų teigiamai paveikęs Verlaine’o kūrybą, tačiau sako, kad absento svaigulio sukeltos haliucinacijos paskatino Rimbaud sukurti ne vieną garsų eilėraštį, o van Goghą – eksperimentuoti ryškiomis ir grynomis spalvomis.

Brangokas absentas XIX a. pabaigoje Prancūzijoje tapo ne vien turtingųjų gėrimu. Po dešimtmetį trukusio vynuogių nederliaus vynas pabrango, ir paprasti žmonės nebegalėjo jo įpirkti, jie įprato gerti absentą, kuris buvo stipresnis už vyną. Vis didėjantis nerimas dėl žalingo absento poveikio dramatiškai pavaizduotas Marie Corelli romane "Pelynas" (1890). Dabar ši rašytoja pamiršta, nors XIX a. pabaigoje tai buvo viena labiausiai skaitomų britų prozininkių.

"Pelynas" – tipiškas to laiko melodramatinis romanas. Kai herojus sužino, kad jo nuotaka myli ne jį, o jauną seminaristą pastorių, jis susigundo išgerti taurę absento, kurį jam pasiūlo vienas draugas dailininkas. Absentas pamažu, bet negailestingai užvaldo herojų, susilpnina jo protą, paverčia moraliniu monstru, kuris galiausiai griebiasi žmogžudystės. Skaitytojams jis prisipažįsta tapęs pasibjaurėtinu padaru, pusiau beždžione, pusiau žmogum, pasiryžusiu vogti arba žudyti dėl kelių frankų. "Visus absento gėrovus galima nupirkti, tai Paryžiaus padugnės, piktybinis miesto auglys, pavertęs žmones vergais, tik mirtis tegali sustabdyti jų pražūtingumą. Darvinas atskleidė mūsų beždžionišką kilmę, bet nenumatė žmogaus grįžimo į beždžionės būvį, nes nebuvo gerai išstudijavęs dabartinio Paryžiaus!"

Corelli pavaizdavo ištisą prancūzų kartą, apnuodytą to "velnio eliksyro", jos romanai atitiko paplitusią nuomonę, kad absentas esąs toks kenksmingas, jog jį būtina uždrausti. Absentas tapo lyg kokiu atpirkimo ožiu, kalbant apie alkoholizmą, psichines ligas, per mažą, lyginant su Vokietija, gyventojų prieaugį, kuris buvo suvokiamas kaip katastrofa. Absentas nebuvo įprastinis alkoholinis gėrimas, apie vyną ir alų tuo metu niekas kritiškai nekalbėjo, priešingai – vynu būdavo gydoma girtuoklystė.

Buvo stengiamasi nustatyti žalingą tujono, vienos iš absento skonį lemiančių medžiagų, poveikį: esą jis sukelia aklumą, traukulius, silpnaprotystę. Tačiau kad taip atsitiktų, reikia būti ilgamečiu girtuokliu. Vargu ar surastume žmonių, kuriems absentas būtų suteikęs ypatingų meninių gabumų, nors Oscaras Wilde’as ir tvirtino, kad absentas stipriausiai iš visų alkoholinių gėrimų žadina žmogaus pasąmonę. Wilde’as sako tris dienas iš eilės sėdėjęs kavinėj ir gurkšnojęs absentą. Kai padavėjas ėmęs šlakstyti vandeniu pjuvenom nubarstytas grindis, rašytojas ėmęs regėti dygstančias tulpes, rožes ir lelijas – kavinė jam pavirtusi žydinčiu sodu.

Taigi kartus žaliasis gėrimas praeito šimtmečio sandūroj buvo meninio Paryžiaus gyvenimo, bohemos dalis. Kažin ar jis bent kiek svariau paveikė meno raidą. Ar Swinburne’o arba Dylano Thomaso gyvenimas ir poezija būtų buvę kitokie, jeigu jie būtų svaiginęsi absentu, o ne kitais gėrimais?

Pagal švedų spaudą parengė Zita Mažeikaitė

 

Skaitytojų vertinimai


10981. 72004-10-21 21:24
artimiausia salis norintiems pasimegauti absentu - latvija

13166. dargana :-) 2005-01-18 20:14
dabar absentu galit megautis ir LT

18375. Elda :-) 2005-09-13 20:49
man neteko nieko girdeti ir nei matyti, kad pas mus Lietuvoje butu galima butu paragauti sio gerimo... Gal galite konkreciau pasakyti? as su malonumo jo nusipirkciau ir paragauciau.

18662. max :-) 2005-09-30 13:03
kaip tik si savaitgali planuoju paragauti sio dziaugsmo, bet pas mane kur pirkau ti 55 laipsniu.bet...:)

21596. smee2006-01-20 12:26
vilniechiai absentu gali pasimegauti vienoj kavinukei senamiety...;)

22724. Gurmanas :-) 2006-02-27 14:29
Absento galima nusipirkti Mazeikiuose prek.c. PUTINAS, stiprumas 70laipsniu, ragavau tikrai nuostabus gerimas.

29831. Thujone Delirium2006-07-22 23:05
Absento ir kitu Geru Gerimu yra paciame Vilniaus centre, netoli katedros. Norintiems didesnes egzotikos teks siustis is www.alandia.de

29873. Nea2006-07-24 14:45
absento feja - netoli ausros vartu;)

45646. Raska2008-03-06 14:59
Elda, jokiu problemu norint paragauti absento :) Jo barai yra ir Vilniuj, ir Kaune (vasario 16-osios g.) kur anksciau buvo Rambynas. Kauno Absento baras dirba iki paryciu. Man asmeniskai nei vienas, nei du tas absentas - kartus stiprus alkoholis ir tiek. Kiek maloniau paragauti kokteiliu su absentu, bet yra daug skanesniu gerimu :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:42:47 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba