Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-15 nr. 3019

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS53
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 ĮVAIROVĖS VIENOVĖ: ES GRUNDTVIG KONFERENCIJAI PASIBAIGUS1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
5

KNYGOS 
• Jūratė Sprindytė.
SAULĖLYDŽIO MAŽORAS
• Giedrė Kazlauskaitė.
KNYGOS ŽMOGAUS BALSU
• JAUČIU PAREIGĄ PATIKSLINTI
• STAKTOS
• IŠ TVERMĖS D4
• NEREIKIA TIKRIAUSIAI BŪTINA2
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
NEUŽMIRŠTAMAS PALERMAS
1
• Algis Uždavinys.
ŽAIDIMAS SU PAČIU SAVIMI
2

FOTOGRAFIJA 
• Beatričė Jacunskytė.
SUBJEKTYVUS FOTOAPARATO ŽVILGSNIS
2
• NAKTĮ FOTOGRAFAVO – PRIZĄ GAVO

TEATRAS 
• REŽISŪROS DESANTAS RUSŲ DRAMOJE
• KARTA P., arba NESKANIOS LENKIŠKOS IR LIETUVIŠKOS PJESĖS1
• "TRANSATLANTIKAS" VILNIUJE

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
"GAIDOS" RADARO ANTENA SUKASI
4
• Austė Nakienė, Rūta Žarskienė.
XX A. PRADŽIOS LIETUVIŲ DAINOS IR MUZIKA
2

PAVELDAS 
• Povilas Kuodis.
ATGIMUSIOS SKARULIŲ BAŽNYČIOS SKULPTŪROS

MENO DIS/KURSE* 
• Juozas Laivys, Raimundas Malašauskas.
KLAUSIMAI MENININKAMS: NĖRA DVIEJŲ VIENODŲ ATSAKYMŲ
3

SKAITINIAI 
• IŠBANDYMAS TELEVIZIJA1
• ŽALIOJI PRAĖJUSIŲ AMŽIŲ PAGUNDA11

POEZIJA 
• VACYS REIMERIS8

PROZA 
• JURGA IVANAUSKAITĖ30

VERTIMAI 
• LUIGI MALERBA.
UFOLOGAS
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gediminas Kajėnas.
MEDITATYVUMAS – KAIP POETINIO NE-MĄSTYMO FORMA
15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• FUSEDMARC4

ATMINTIS 
• Robertas Keturakis.
IŠSIPILDĘS GYVENIMAS IR IŠSIPILDŽIUSI MIRTIS
2

KRONIKA 
• Vytenis Rimkus.
NAUJI VEIKALAI APIE LIETUVOS ARCHITEKTŪRĄ
• in memoriam.
NETEKOME UOLAUS LITUANISTO
• REPLIKA

SKELBIMAI 
• VIDEOMENININKAI, KINO KŪRĖJAI IR MĖGĖJAI!
• KNYGA APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA KOMENTUOJA RINKIMŲ REZULTATUS16
• Malina K. Malina.
SKLEROTIKA
2
• Arvydas Genys.
POEZIJOS SKAITYMAI
• TAPOM NEBE SVAJOKLIŲ TAUTA?8

AKTUALIJOS

ĮVAIROVĖS VIENOVĖ: ES GRUNDTVIG KONFERENCIJAI PASIBAIGUS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Diskusijų forumas

Rugsėjo 23–26 d. Vilniuje, "Naručio" viešbutyje, įvyko ES Socrates programos koordinavimo paramos fondo administruojamos Grundtvig programos veiklą apibendrinusi konferencija: "ES Grundtvig/suaugusiųjų švietimo programos kultūrinių bendradarbiavimo projektų rezultatų sklaida". Į ją buvo pakviesti formalaus, neformalaus ir savaiminio suaugusiųjų švietimo institucijų bei organizacijų atstovai, dalyviai, besidomintys kultūriniu suaugusiųjų švietimu.

Konferencijoje dalyvavo 65 esami ir būsimi Grundtvig programos dalyviai iš Austrijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos ir Maltos.

Pagrindiniai žodžiai: edukacija, socialinė adaptacija, bendruomenė, kontaktų paieška, galimybių fondas, partnerystė, parama, akiračio plėtra… Kiekvienas dalyvis, mokytojas ar mokinys čia galėtų pridurti dar bent po vieną žodį. Nes Grundtvig programos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, viena kitą augina, o pirmasis dėmuo atsiranda iš aplinkos ir žmogaus santykio. Programos siūlo jį keisti ir brandinti atsižvelgiant į žmogaus poreikius.

Viešbutis vieną savaitgalį buvo pavirtęs internacionaline bendruomene, diskusijų forumu, atvirų durų diena partnerių ieškantiems lietuvių projektuotojams ir naujokams. Konferencijos tikslas – skleisti Grundtvig programos suaugusiųjų švietimo projektų patirtį bei paskatinti suaugusius įsitraukti į tokią veiklą.

Ši programa – tai tautybių, kalbų, mentalitetų, informacijos srauto, poreikių, sprendimų ir iš jų gimstančių projektų lydinys. Konstruktyvūs estai, nuoseklūs latviai, racionaliai planingi austrai, karštligiški maltiečiai, temperamentingi graikai, svajingi ispanai, konkretūs lietuviai. Tokia identifikacija tiktų pristatytiems projektams, jų autoriams, naujoms, posėdžių metu išrutuliotoms idėjoms.

Universalios socialinio adaptavimo programos

Konferencijos metu suaugusiųjų švietimo atstovai diskutavo dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi, dalinosi dalyvavimo Grundtvig programoje patirtimi. ES komisijos atstovybės Lietuvoje pirmininkas Michaelis Grahamas, atstovai Paola Gessi, Michaelis Carrier informavo apie suaugusiųjų edukacinių programų vystymosi perspektyvas.

Į tris grupes suskirstyti dalyviai gavo po praktinį vadovą, programų kuratorių – savotišką teisėją, advokatą ir kartu patarėją.

Viešbučio salės tapo praeitų metų projektų ekspozicijomis. Katalogai, videopriemonės, fotodokumentika, tekstai. Iš viso pristatyta daugiau kaip 30 projektų ir pateikta 20 naujų idėjų.

Susipažinta su įvairių Europos kraštų kultūrų integracijos sąlygotais socialinės adaptacijos projektais, aptarti bendri kokybės kriterijai, skirti besimokantiems suaugusiesiems ir suaugusiųjų švietimo darbuotojams.

Pagrindinės konferencijos temos: požiūris į suaugusiųjų švietimą įvairiose Europos Sąjungos šalyse; nacionalinis palikimas ir identitetas, kaip skirtingo mąstymo raiška;

kultūrinės mažumos, jaunimo kultūra; menas (tapyba, keramika, drama, šokis, muzika, vaidinimas). Švietimo programos skirtos labai įvairių socialinių grupių atstovams: nuteistiesiems, tautinėms mažumoms, bedarbiams, narkomanams, fiziniams ir psichiniams neįgaliesiems.

Veiklos formos

Suaugusiųjų švietimas grindžiamas idėja, jog žmogus turi teisę mokytis visą gyvenimą, o visuomenės pareiga – sudaryti sąlygas to siekiantiems.

Visa Grundtvig programa yra skirta suaugusiųjų mokymui. Ilgametės išplėstinės Grundtvig 1 ir Grundtvig 4 programos vienija beveik visas ES šalis, jas prižiūri ir laimina ES komisijos nepriklausomi ekspertai.

Grundtvig 4 – tai vadinamieji teminiai tinklai, kuriuos mezga jau patirties įgiję kitų Grundtvig programų kuratoriai. Prieš tai jie turi būti parengę Grundtvig 1 projektą, sukūrę jo rezultatų vizualinę formą ir informacinę bazę, kuri leistų toliau ieškoti bendraminčių visoje ES ir jungtis į didesnius tinklus. Tokiuose projektuose siekiama sujungti apie 20–30 šalių, į tinklą integruojančių geriausius pasiūlymus. Pavyzdžiui: bedarbių moterų švietimas aktualus visoje ES, tik kiekvienoje šalyje priklausomai nuo socialinės politikos bei tradicijų dominuoja kitos aktualijos. Tokiose projektuose ypač akcentuojamas sklaidos aspektas, tad projektas turi būti universalus ir vienodai aktualus įvairiose šalyse.

Grundtvig 1 – novatoriški bendradarbiavimo projektai – prilygsta išplėstiniam Gruntdvig 2 projektui.

Grundtvig 2 – mažieji bendradarbiavimo projektai, Grundtvig 3 – trumpi mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai.

Paraiškos dalyvauti Grundtvig 2 ir Grundtvig 3 programų remiamuose projektuose yra teikiamos kiekvienos šalies Nacionalinei agentūrai.

Susipažįstame su projektais

"Apdoroti" teoriškai, dalyviai buvo supažindinti su lietuvių inicijuojamomis ir vystomomis idėjomis. Projektai vaizdžiai atskleidė socialinį savos aplinkos pažinimo aspektą – nedidelės bendruomenės narių tarpusavio ryšį, kai mokytojas, aplinka ir mokinys adaptuojasi ir yra adaptuojami, kai žodžiai, vaizdai, emocijos atveria naujas anksčiau nepatirtas bendravimo galimybes. Grundtvig 2 bei kitos programos – tai konceptualių švietimo menu metodų panaudojimas ir pritaikymas neprofesionalams.

Antai vienas įdomesnių Meno pažinimo centro, įsikūrusio Lietuvos dailės muziejuje, projekto "Edukaciniai trikampiai" aspektų – supažindinimas su fotogramų ir rankų darbo popieriaus technologija. Tai momentinė kūryba, tačiau mokinys patiria visą pažinties su meno technologija malonumą, kūrybos džiaugsmą – čia ir fiksažas, ir raudona šviesa fotografijoje, guminės pirštinės, prijuostės, formavimo rėmeliai, kubilai, įvairiaspalvis popierius. Čia procesas gana greitas, neprofesionalui neprailgsta ir, kas labai svarbu, nepabosta neturinčiam patirties (ir liūdnos nesėkmių patirties taip pat) mokiniui. Kiekviena akimirka čia improvizuojama. Staigios realizacijos ir laukiamo atsitiktinumo (o jis čia svarbiausias!) galimybė visada žavi.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projektas – "Seneliai, tėvai ir tu – muzikuojam kartu" – tai bendrai sudainuotos lietuvių liaudies dainos, tos pačios dainos variantai, traukiami vokiškai vos kelerių metų solistės ir lietuviškai atitariančių vaikučių, penkiaangės dūdelės pradžiamokslis žiūrovams, kuris labiausiai patiko maltiečiams.

Eugenijaus Paukštės juodosios keramikos dirbtuvėse mokosi bedarbiai, kurie kurdami pradeda labiau pasitikėti savimi, laisviau bendrauti, be to, yra mokomi anglų kalbos. Sutikite, komunikabilesniam, tvirtus užsienio kalbos pagrindus turinčiam žmogui ieškoti darbo lengviau.

iliustracija

Šių pamokų naudą geriau įvertinsime suvokę profesionalų ir neprofesionalų poreikius. Neprofesionalui svarbu ne pats procesas, o savirealizacija. Atrodytų, jog pasitenkinama kukliais rezultatais, tačiau socialinės adaptacijos atžvilgiu tai didelis žingsnis į priekį. Kita vertus, E.Paukštė pasakojo, jog ne vienas jau atrado savyje meninę gyslą, susidomėjo šiuo amatu ir rimtai pretenduoja paversti ji papildomu pragyvenimo šaltiniu.

Suteikime galimybę

Lietuvos nacionalinės agentūros koordinatorė Edita Trečiokienė, vadovavusi komunikacijos ir būsimų projektų partnerių integracijos procesams, režisavusi dienotvarkę, sutiko pasidalinti mintimis apie šios programos poveikį žmonėms, socialinėms grupėms, apie programos prasmę besiplečiančioje Europoje, apie kasdienius pokyčius, kuriuos lemia tokia veikla mokinio sąmonėje.

Ką gauna mokinys ir ką – mokytojas, dalyvaudami šiose programose? Mokausi mokydamas – toks būtų atsakymas. Grundtvigiškas švietimas pagrįstas tolerantišku ėmimu ir davimu, kai mokinys tampa kolega, partneriu, mokytoju.

Tiems, kurie dar nėra dalyvavę šiose programose, rekomenduojama pradėti nuo Grundtvig 2, t. y. vadinamųjų mažųjų projektų, kai aprašoma bendradarbiavimo patirtis, metodai ir jų pritaikymas. Suaugusiųjų švietimas čia suprantamas plačiąja prasme. Vienodai svarbi gali būti ir meninė, ir pilietinė politinė veikla, pavyzdžiui, vykdant projektą, skleisti ES šalių partneriams tam tikros srities žinias, informuoti visuomenę apie jų teises, lyginti, kaip vienoje ar kitoje šalyje jos yra suprantamos. O informacijos sklaida priklauso nuo koordinatoriaus įtaigos bei sklaidos universalumo. Juk išradingumo programos neriboja, technologijų – taip pat.

Na, o kuo gi mes galime būti įdomūs ES šalių partneriams? Juolab kad ir "mokymo" sritys panašios, ir amatai, ir folkloras, ir tradicijos, ir kalbama apie tuos pačius, iš esmės amžinus, dalykus. Taigi kuo mes skiriamės, kad taptume iš tikrųjų įdomūs? Pasak E.Trečiokienės, – "netgi ne papročiais ar valgiais, o unikalia savo kalba".

Nuo 2007 m. Grundtvig programa taps labai mobili. Besimokantys galės rinktis kursus bet kurioje partnerių šalyje, važiuoti į stovyklas. Šiuo metu delegacijomis keičiasi tik koordinatoriai, dirbantys su vietinių kolegų suburtomis grupėmis, kitose šalyse – su kitų tautybių asmenimis. Taigi mainai – abipusiai. Vienas projektas įsilieja į kitą, mokytojas jau mokosi pats, kuria struktūrą, formuoja bendruomenę, buria kitus koordinatorius, kurie savo ruožtu tai pratęs arba suras kitą paralelę, naują išraiškos, pateikimo formą ir taip toliau. Tokios komunikacijos devizas, pasak E.Trečiokienės: "Būkime kartu, suteikime vieni kitiems džiaugsmo, suteikime galimybę bendrauti".

IGNAS KAZAKEVIČIUS

Įspūdžiai

Kelionės, – o jų būna įvairių, – traukia ne tik įspūdžių gausa, bet ir galimybe palikus, atitolus nuo įprastų dalykų, kurie dažnai linkę virsti tavimi, geriau pažinti kitus ir save. Vilniuje vykusi Grundtvig konferencija tapo beveik keturias dienas trunkančia kelione, iš esmės nekeičiant fizinės erdvės. Bet susipažinta su kitų šalių papročiais, įpročiais, pasidalinta rūpesčiais ir džiaugsmu, užbaigus nemažus darbus.

ES Grundtvig programa atliepia danų dvasininko, humanisto ir kūrėjo Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo (1783–1872) mintis apie mokymąsi visą gyvenimą, pagrindusias aukštesniosios liaudies mokyklos koncepciją. Švietimas turi būti prieinamas visokio amžiaus žmonėms: suteikti jiems žinių, ugdyti pilietinę atsakomybę, įvairiapusiškai prusinti. Žinios teikia laisvę, kaip konferencijoje pažymėjo Europos Komisijai atstovavusi Paola Gessi, taigi šalių ir institucijų pareiga rūpintis, kad jos pasiektų suaugusius. Europos Sąjungos šalys turėtų bendradarbiauti, vykdydamos projektus.

Kad skirtingos tautos gali puikiausiai sutarti, liudijo darbas grupėse, savo noru prisiimant smulkias pareigas, dalinantis laiku – neįkainojamu, todėl įmanomu gauti tik dovanų. O kad sutarimas kalnus nuverčia, bylojo projektų, įgyvendinamų kelių šalių drauge, gausybė: kuratoriai supažindino su daugiau kaip trisdešimčia tokių kultūros ir meno projektų.

Pristatytus projektus iš dalies buvo galima skirstyti pagal jų išraiškos formą: drama, fotografija, kalba, muzika, rankdarbiai ir taip toliau. Galima buvo grupuoti ir pagal siekius: stiprinti kartų ryšį, išsaugoti tai, ką su savim išsineša vyriausieji, įtraukti į visuomeninį dialogą tuos, kurie stovi atokiau, socialiai integruoti atitrūkusius, skiepijant reikalingus įgūdžius, pasitelkiant jų patirtį ir išmanymą arba tiesiog vienu ar kitu būdu visiems suteikti galimybę lavinti save norimoj srity.

Nors naujų minčių ir idėjų generavimui buvo skirta viena valanda, jos plūste užplūdo, vėl sujungusios meną ir socialinę veiklą: išpuoselėtos, bet reikalingos žvilgsnio iš šalies, praturtinančio ar skatinančio impulso; gimstančios čia pat, visų akivaizdoje, išnyrančios iš savos patirties ar niekieno pasaulių; besiviliančios, kad suras panašią į save arba, jei skirtingą, – tai norinčią "draugauti", ir iš to išsirutulios kas nors apčiuopiama ir paranku kitiems.

Konferencijos įspūdžius praturtino apsilankymas vietose, kur projektai buvo įgyvendinti ar dabar įgyvendinami. Romų mokyklėlės suolai ir atsidavę darbuotojai, besimokančių ilgesingos dainos, orūs ir siautulingi šokėjų judesiai, saulėto Užupio vingiuotos gatvelės, galinčios didžiuotis ryšiais su Monmartru… Pagaliau – saulėtos menininkų dirbtuvės, šviesus juodosios keramikos centras, pilnas metalu skambančių molinių taurių, dėžučių, skraidančių begemotų ir ko tik nori.

Suvokus, kuo kita kultūra skirtinga, atsiranda galimybė suderinti skirtumus, ugdomi tarpkultūriniai gebėjimai: pagarba, pripažinimas, sutarimas. Šią renginyje akcentuotą misiją tęs keliaujanti paroda "Across Cultures", atskleidžianti paprastus, mus suartinančius dalykus, supažindinanti su įdomia suaugusiųjų švietimo patirtim.

P.S. Susidomėję Grundtvig programa daugiau apie ją ras ES Socrates programos koordinavimo ir paramos fondo Lietuvoje interneto puslapyje www.socrates.lt.

Nora Strikauskaitė

 

Skaitytojų vertinimai


10867. komisijos_pirmininkas2004-10-18 17:47
kas cia? paraishku konkursas? o kur kiti komisijos nariu atsiliepimai?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:42:40 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba