Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-15 nr. 3019

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS53
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮVAIROVĖS VIENOVĖ: ES GRUNDTVIG KONFERENCIJAI PASIBAIGUS1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
5

KNYGOS 
• Jūratė Sprindytė.
SAULĖLYDŽIO MAŽORAS
• Giedrė Kazlauskaitė.
KNYGOS ŽMOGAUS BALSU
• JAUČIU PAREIGĄ PATIKSLINTI
• STAKTOS
• IŠ TVERMĖS D4
• NEREIKIA TIKRIAUSIAI BŪTINA2
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
NEUŽMIRŠTAMAS PALERMAS
1
• Algis Uždavinys.
ŽAIDIMAS SU PAČIU SAVIMI
2

FOTOGRAFIJA 
• Beatričė Jacunskytė.
SUBJEKTYVUS FOTOAPARATO ŽVILGSNIS
2
• NAKTĮ FOTOGRAFAVO – PRIZĄ GAVO

TEATRAS 
• REŽISŪROS DESANTAS RUSŲ DRAMOJE
• KARTA P., arba NESKANIOS LENKIŠKOS IR LIETUVIŠKOS PJESĖS1
• "TRANSATLANTIKAS" VILNIUJE

MUZIKA 
• Asta Pakarklytė.
"GAIDOS" RADARO ANTENA SUKASI
4
 Austė Nakienė, Rūta Žarskienė.
XX A. PRADŽIOS LIETUVIŲ DAINOS IR MUZIKA
2

PAVELDAS 
• Povilas Kuodis.
ATGIMUSIOS SKARULIŲ BAŽNYČIOS SKULPTŪROS

MENO DIS/KURSE* 
• Juozas Laivys, Raimundas Malašauskas.
KLAUSIMAI MENININKAMS: NĖRA DVIEJŲ VIENODŲ ATSAKYMŲ
3

SKAITINIAI 
• IŠBANDYMAS TELEVIZIJA1
• ŽALIOJI PRAĖJUSIŲ AMŽIŲ PAGUNDA11

POEZIJA 
• VACYS REIMERIS8

PROZA 
• JURGA IVANAUSKAITĖ30

VERTIMAI 
• LUIGI MALERBA.
UFOLOGAS
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gediminas Kajėnas.
MEDITATYVUMAS – KAIP POETINIO NE-MĄSTYMO FORMA
15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• FUSEDMARC4

ATMINTIS 
• Robertas Keturakis.
IŠSIPILDĘS GYVENIMAS IR IŠSIPILDŽIUSI MIRTIS
2

KRONIKA 
• Vytenis Rimkus.
NAUJI VEIKALAI APIE LIETUVOS ARCHITEKTŪRĄ
• in memoriam.
NETEKOME UOLAUS LITUANISTO
• REPLIKA

SKELBIMAI 
• VIDEOMENININKAI, KINO KŪRĖJAI IR MĖGĖJAI!
• KNYGA APIE VYTAUTĄ KUBILIŲ

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA KOMENTUOJA RINKIMŲ REZULTATUS16
• Malina K. Malina.
SKLEROTIKA
2
• Arvydas Genys.
POEZIJOS SKAITYMAI
• TAPOM NEBE SVAJOKLIŲ TAUTA?8

MUZIKA

XX A. PRADŽIOS LIETUVIŲ DAINOS IR MUZIKA

Austė Nakienė, Rūta Žarskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido naują restauruotų įrašų leidinį "Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai". Juo tęsiama kompaktinių plokštelių serija, kurioje publikuojama prieškario metais į fonografo plokšteles įrašyta autentiška lietuvių liaudies muzika. Dviejose Aukštaitijos regionui skirtose plokštelėse skamba senųjų sutartinių giedotojų balsai, paskutiniųjų skudučiuotojų bei trimitininkų pūtimas, amžiaus pradžios vestuvėse grojusių ansamblių muzikavimas, archajiškos vienbalsės ir daugiabalsės dainos.

Plokštelės sudarytos laikantis kelių principų. Svarbiausias jų – stilistinis: pirmojoje plokštelėje publikuojamos daugiausia polifoninės, o antrojoje – homofoninės ir monodinės melodijos. Kadangi šie stiliai buvo paplitę tam tikrose vietovėse, leidinyje laikomasi ir teritorinio medžiagos pateikimo principo: pradedama Biržų apylinkėse gyvavusiais kūriniais, toliau keliaujama po Ukmergės, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Zarasų ir Švenčionių apylinkes.

Etnomuzikologiniu požiūriu ypač vertingi šiame leidinyje skelbiami senovinės aukštaičių polifonijos pavyzdžiai. Galima pasidžiaugti, kad, iš originalų perrašyti ir pagal šiuolaikinius reikalavimus restauruoti, jie yra gana neblogos kokybės. Šie unikalūs nykstančios tradicijos pavyzdžiai buvo įrašyti į plokšteles ir išsaugoti ateities kartoms Lietuvių tautosakos archyvo fonogramų kabineto vedėjo ir aukštaičių polifonijos žinovo Zenono Slaviūno dėka.

Jo surastos ir į tautosakos archyvą pakviestos sutartinių atlikėjos buvo labai garbingo amžiaus. Tatkūnų kaimo giesmininkės buvo sulaukusios 67, 87 ir 88 metų, panašaus amžiaus buvo ir iš Biržų, Užulėnio, Vidiškio atvykusios sutartinių giesmininkės. Šimonių giesmininkė Ona Kairytė įgiedojo savo apylinkių sutartines padedama jaunesnių moterų, nes, pasak jos, senosios jau "nebenulipdavusios nuo pečiaus" ir nebegalėjusios atvykti. Iš tų vietovių, kuriose nepavykdavo rasti kartu giedančių atlikėjų, buvo kviečiamos pavienės giesmininkės. Jos pagiedodavo atskiras sutartinių partijas, o archyvo darbuotojai rekonstruodavo sutartinių skambėjimą pagal jų pasakojimus.

Į leidinį sudėti visi 1936–1937 metais skudučiais ir ragais į fonografo plokšteles įgroti kūriniai. Nors tuo metu dar nemažai žmonių prisiminė, kaip anksčiau po dienos darbų susirinkę kaimynai pūsdavo skudučius arba ragus, tačiau, daugeliui išsikėlus į viensėdžius, tradicija sparčiai nyko. Žymiausiu muzikavimo skudučiais ir ragais gaivintoju, tyrinėtoju, diegėju ir puoselėtoju galima laikyti pedagogą ir mokslininką Stasį Paliulį, kuris puikiai pūtė tiek skudučius, tiek lamzdelį. Senąją instrumentinę tradiciją tarpukario Lietuvoje gaivino ir puoselėjo ne tik inteligentai, bet ir kaimo šviesuoliai. Kilęs iš senos skudutininkų giminės Kostas Burbulis mokė pūsti skudučius kaimo jaunimą, gimnazijos mokinius, suburdavo paskudučiuoti senuosius muzikantus. Jo vadovaujami skudutininkai ne kartą pasirodė ir viešuose koncertuose.

Sunkiau sekėsi gaivinti ragų pūtimo tradiciją, kuri ketvirtajame dešimtmetyje buvo jau beišnykstanti. To meto ragų pūtimo mokytoju Vabalninko apylinkėse galima vadinti Remeikių muzikantą Igną Baniulį. Dar būdamas dešimties metų, jis išmoko pūsti ragus iš savo tėvo ir senelio, vėliau vos ne vienintelis gebėjo pasigaminti ir suderinti šiuos instrumentus. Pasak trimitininko, jie nustoję pūsti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nes jau tada "mažai kas bemokėję, ir nebebuvę noro". Tačiau sužinojęs, kad Lietuvių tautosakos archyvas pageidautų įrašyti ragų muziką, Baniulis vėl pradėjo trimituoti ir išmokė pūsti dar kelis jaunus vyrus.

Leidinyje publikuojama ir keletas penkiastygėmis kanklėmis paskambintų giedamųjų sutartinių. Ketvirtajame dešimtmetyje į fonografo plokšteles jas įkankliavo Jonas Plepas ir Petras Lapienė, paskutinieji šios tradicijos atstovai. Plepas sutartinių kankliavimą vadino "giedojimu unt kunklių".

Be senovinės polifonijos, plokštelėse pateikiami ir kiti Aukštaitijoje gyvavę tradicinės muzikos stiliai: daugiabalsis homofoninis bei monodinis. Ypatinga stilių įvairove pasižymėjo vestuvinės dainos bei vestuvių iškilmes lydėjusi instrumentinė muzika. Leidinyje šio žanro pavyzdžiai skelbiami pagrečiui, jie leidžia klausytojams pajusti tradicinių vestuvių nuotaiką. Aukštaičių vestuvinės dainos buvo dainuojamos pritariant tercijomis. Įdomu, kad kai kurias iš jų padainavo tos pačios moterys, iš kurių buvo užrašyta ir senųjų sutartinių, taigi galima palyginti skirtingus tų pačių atlikėjų dainavimo būdus. Neabejotina, kad šio regiono daugiabalsumo tradicija lėmė įvairių sudėčių instrumentinių ansamblių populiarumą. Čia buvo griežiama dviem smuikais (Biržų smuikininkai), dviem ar trim lamzdeliais (Pyragių lamzdelininkai), lūpine armonikėle, lamzdeliu ir bandūrėliu (Ukmergės muzikantai), smuiku ir beržo tošimi (anykštėnas Juozas Ulba).

Nors vyraujantis šio regiono giedojimo būdas buvo daugiabalsis, tačiau dirbant pavieniui buvo atliekamos ir vienbalsės dainos: ganymo, malimo, audimo dainos, lopšinės. Iš turimų įrašų atrinktas visas pluoštelis piemenų dainų, kuriomis jie "kalbėdavosi" su gyvuliais, tarp jų įkomponuotos ir piemenų instrumentais – lamzdeliu ir ožragiu – pučiamos signalinės bei dainų melodijos.

Rytiniame Aukštaitijos pakraštyje vienbalsiai buvo dainuojamos daugelio žanrų dainos, tarp jų darbo, vestuvinės ir kalendorinės. Čia išliko ir archajiški kalendorinių švenčių papročiai: važinėjimasis rogėmis per Užgavėnes, kad linai aukštesni augtų, giedojimas užsilipus ant tvorų per Jurgines, kad greičiau oras atšiltų, laukų lankymas per Sekmines, kad rugiai užderėtų, ir kiti. Leidinyje skelbiama nemažai archajiškų apeiginių dainų, padainuotų Adutiškio krašto dainininkės Marijonos Kazlauskienės. Vienbalsumo tradicijai būdingos dermės, atlikimo stilius dominuoja ir šio krašto instrumentinėje muzikoje. Kaip tik šiame areale paplito cimbolai, kuriais vienbalsiai arba oktavomis buvo skambinamos polkos, valso, suktinio melodijos. Nuo Švenčionių kilęs smuikininkas Juozas Gudėnas į fonografo plokšteles įgrojo ne tik vėlyvųjų, bet ir anksčiau galėjusių būti apeiginių šokių melodijas.

Plokštelėse "Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika" klausytojams pirmą kartą pateikiama tiek daug restauruotų šio regiono muzikos fonografo įrašų. Iki šiol visuomenei buvo žinomi tik keli restauruoti polifoninių sutartinių pavyzdžiai, paskelbti Genovaitės Četkauskaitės. XX a. pradžioje įrašyta aukštaičių muzika buvo pažįstama ne tiek iš įrašų, kiek iš transkripcijų, ypač skelbtų Zenono Slaviūno parengtame tritomyje "Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos" (1958–1959). Šiandien aišku, kad savita Aukštaitijos tradicinė polifonija galėjo išnykti, tačiau ji išliko ir tapo nacionaliniu įvaizdžiu, sudėtingu istoriniu laikotarpiu padėjusiu išlaikyti lietuvių kultūros tapatybę. Nuo tada, kai sutartinės buvo įrašytos, iki šių dienų lietuvių kultūra labai pasikeitė: anuomet buvusi uždara, žemdirbių visuomenė dabar atsivėrė viso pasaulio įtakoms. Šiuo metu sutartinių stiliaus muzika laikoma lietuvių kultūros daugiasluoksniškumo, sudėtingumo bei įvairovės simboliu.

 

Skaitytojų vertinimai


10932. klausytojai2004-10-20 10:00
Labai geras rinkinukas! Seniai tokio laukėm.

42917. Margutea...... :) ;) :-@ :-) 2007-12-01 13:08
gerai parasyta, buvo idomu :) 100% ;)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:42:32 Jan 22, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba