Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-12-19 nr. 3217

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
Vinys
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Įtikinti kitus, kad daina graži...1
 EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Lietuviški pėdsakai Vokietijoje

KNYGOS 
• Naujos knygos
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Kitokia škotų literatūra, arba Iš įteisintų pakraščių
• BRONIUS PRĖSKIENIS.
Įdomi knyga apie talentingą prozininką

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
Maskvietiška Rimo Tumino premjera – iš pirmųjų lūpų

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Atrasti kitokį pasaulį
2

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Pasakų fėjos drabužiai
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Namas su vaiduokliais ir draugai visam gyvenimui
4

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
Įsivėlęs į muzikinį gyvenimą
• Dainora Merčaitytė.
Zitos Bružaitės „Sonetai ir šokiai“
1

In Memoriam 
• BORISAS MARTINKEVIČIUS
1948 04 11–2008 12 13

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Versijos

PAVELDAS 
• Palangoje – Kaliningrado gintaro muziejaus paroda „Baltijos auksas“

DAILĖ 
• Vidas Poškus .
Nuo krevečių iki Kaukazo
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Prieškalėdinis dovanos pasiilgimas
1

POEZIJA 
• Ilzė Butkutė.
8

PROZA 
• Mindaugas Valiukas.
[16;36]
32

VERTIMAI 
• Kerry ShAwn Keys .
Dievo rankose

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VITA MOZŪRAITĖ.
Apie „Sibilę“, „Salamandrą“, menininko pašaukimą ir tyrą vandenį

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Trumpametražiai frankofoniški sapnai

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Chaltūra + copypastinimas = ?
4

In Memoriam 
• SIGITAS GEDA
1943 02 04 – 2008 12 12
• Kornelijus Platelis.
Paskutinis romantikas
1
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
• Kerry Shawn Keys.
Išėjimo elegija Sigitui
2
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA.
Provokuoti
• VYTAUTAS PETKEVIČIUS
1930 05 28 – 2008 12 10
18
• ANTANAS GARBAUSKAS
1932–2008
1

DE PROFUNDIS 
• VOLDEMARAS ZACHARKA.
Kūčių belaukiant
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI2
• Albertas Skyrelis.
E p i g r a m o s
2

SKELBIMAI 
• Premija vertėjo profesijos bičiuliams1
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

PARK@S 
• Mindaugas Laurinaitis.
Degančiais ratais, pasąmonės ugniai
5
• Ar radom savo tekstą, savo autorių, savo eilėraštį? 3
• Gintautas Mažeikis.
E-propaganda tarptautiniuose socialiniuose tinkluose
• Remigijus Venckus.
LAIŠKAS
5
• Karolina Šerytė.
1
• SOVIETMETIS: tarp nuoskaudos ir nostalgijos23
• Dialogai1

AKTUALIJOS

Lietuviški pėdsakai Vokietijoje

EVALDAS IGNATAVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jono Bretkūno Biblijos originalas iš Slaptojo Prūsijos archyvo, seminaro proga eksponuotas Lietuvos Ambasadoje
Nuotrauka iš Lietuvos ambasados Vokietijoje archyvo

Paskutinį lapkričio penktadienį Lietuvos ir Vokietijos intelektualai susirinko į Lietuvos ambasadą Berlyne įdomiai misijai: aptarti ambicingai suformuluotos temos – „Lietuvių pėdsakai Vokietijoje“. Kitaip sakant, pabandyti išmatuoti bedugnės tūrį. Šią konferenciją „neįmanoma misija“ pakrikštyti galima dar ir todėl, kad daugelis Lietuvos pėdsakus rankiojančių istorikų ir kultūrologų jau įsipainioję į panašius projektus Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir kituose kraštuose.

Bet pabandyti buvo verta – vien tam, kad pamatytume, kaip toli ir giliai driekiasi lietuvius ir vokiečius per tūkstantmetį susiejusios gijos. Kiekviename atverčiamame puslapyje – dešimtys nuorodų į daugiatomius įvairiakalbius šaltinius. Bene geriausiai tas buvo justi pirmuosiuose pranešimuose – Ruth Leiserowitz „Lietuviai Vokietijoje. Pėdsakų paieška“ ir Mangirdo Bumblausko „LDK paveldo informacinė erdvė: paieškų kryptis Vokietijoje“.

R. Leiserowitz pranešime paminėta tik keletas „lietuviškų pėdsakų“ pavyzdžių – Vokietijoje gyvenę, mokęsi, dirbę Lietuvos Prezidentas A. Stulginskis, istorikas Z. Ivinskis, kompozitoriai M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, J. Gruodis, B. Dvarionas... Šių ir kitų Lietuvos atstovų veikla Vokietijoje mažai žinoma, niekaip neįamžinta. Su panašiomis problemomis Vokietijoje susiduria ir kitos Rytų Europos tautos – lenkai, čekai, vengrai. Vakarų šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Italijos –­ kultūros ženklų Vokietijoje kur kas daugiau. Tai R. Leiserowitz pavadino „atminties nelygybe“ tarp Rytų ir Vakarų. Tuo tarpu lietuviškų pėdsakų įamžinimas Vokietijoje svarbus ne tik lietuviams, bet ir vokiečiams, nes bendra atmintis – šiandienos santykių pagrindas.

Mangirdas Bumblauskas kalbėjo apie Vokietijoje išblaškytą lietuvišką paveldą, apie LDK ir Saksonijos personalinę uniją, apie daugybę vedybinių ryšių tarp abiejų tautų didikų. Minėti ir Radvilų rūmai Berlyno centre, Vilhelmštrasėje devyniolikto amžiaus pradžioje buvę vienas madingiausių aukštuomenės salonų.

Žurnalistas, Thomo Manno lietuviškų ryšių tyrinėtojas Leonas Stepanauskas žurnalistiškai vaizdžiai pasakojo apie savo atradimus, vaikštant šventojo Brunono Bonifacijaus keliais – nuo jo gimtojo Kverfurto iki Lenkijos ir Lietuvos pasieno, kur vyskupas buvo nužudytas. Kitų metų pradžioje pasirodys dvikalbė žurnalisto knyga „Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai“ – puikus Lietuvos vardo 1000-mečio renginių įvadas.

Istorikas, Lietuvos ir Vokietijos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis kalbėjo apie Lietuvos užsienio politikos atspaudus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve, citavo nemaža įdomių šaltinių, tarkime, apie vokiečių diplomatams „nervų krizę“ sukeldavusį Lietuvos Premjerą Augustiną Voldemarą. Nemaža įdomių vokiškų šaltinių citavo istorikas ir pristatydamas savo neseniai pasirodžiusią knygą „Vilnius. Trumpa miesto istorija“, kurią parašė kartu su kolega Ralphu Tuchtenhagenu.

Lietuvių išeivijos instituto bendradarbis Mykolas Drunga apžvelgė įvairialypę lietuvių veiklą pokario Vokietijoje, remdamasis ir savo šeimos istorija. Vienas ryškiausių šios veiklos pavyzdžių – ketveri Prezidento Valdo Adamkaus Vokietijoje praleisti metai, apie kuriuos daugelis vokiečių sužinojo Lietuvos Prezidentui šių metų liepą lankantis Eichštete, kur prieš šešias dešimtis metų jis baigė lietuvišką gimnaziją. Gimnazijos bažnyčioje tebėra įmūryta atminimo lenta, po kuria įdėtas laiškas, 1949 m. surašytas paskutinės lietuviškos gimnazijos absolventų laidos. Tokių gimnazijų visoje Vokietijoje po karo buvo 112, veikė Baltų universitetas ir dar kelios dešimtys aukštojo ir aukštesniojo mokslo įstaigų.

iliustracija
Žurnalisto Leono Stapanausko pranešimas
Nuotrauka iš Lietuvos ambasados Vokietijoje archyvo

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis savo pranešime akcentavo po įvairius kraštus išblaškytų šios bažnyčios archyvų identifikavimo ir panaudojimo svarbą evangelikų bažnyčios veiklai šiandien.

Arturas Hermanas ir Vincas Bartusevičius kalbėjo apie Lietuvos kultūros instituto veiklą Hiutenfelde: archyvą, biblioteką, lietuvių ir vokiečių santykiams skirtų Anabergo analų leidybą. Šių ir kitų neapmokamų instituto bendradarbių veikla yra labai svarbi susiejant senąsias lietuvių emigracijos Vokietijoje tradicijas su šių dienų tyrinėjimais ir projektais.

Jonas Norkaitis, jau keturiasdešimt metų dalyvaujantis Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde kuratoriume, pasakojo šios unikalios mokslo įstaigos istoriją ir jos veiklos prasmę dabar – tampant Lietuvą ir Vokietiją siejančiu kultūros židiniu.

Humbolto universiteto profesorius Raineris Eckertas pristatė baltistikos ir lituanistikos tradicijas Vokietijoje, nelengvą dabartinę baltistikos centrų situaciją, kuomet mažinamas finansavimas, išnyksta anksčiau gyvavę židiniai. To priežastis –­ ir pačių Vokietijos universitetų veiklos komercializavimas, paliekantis mažai erdvės „egzotiškoms“ studijoms, ir ribota Lietuvos parama baltistikos centrų egzistavimui užsienyje. Gaila, nes sukūrus tinkamas programas, šie centrai galėtų tapti stipriais Lietuvos kultūros židiniais pasaulyje.

Hamburge gyvenanti poetė Jutta Noak pristatė įdomų projektą – sukurti tinklą, aprėpiantį daugelį šiuo metu Vokietijoje gyvenančių rašytojų, dailininkų ir muzikų. Tai sudarytų galimybę Lietuvos ambasadai ir lietuvių bendruomenėms įtraukti šiuos menininkus į Lietuvos pristatymo renginius bei kitus projektus.

Kaip materialus Lietuvos pėdsakas konferencijos metu eksponuoti keli Berlyno slaptajame Prūsijos archyve saugomos Jono Bretkūno Biblijos tomai, apdrausti, kaip vėliau paaiškėjo, dviem milijonais eurų. Šio archyvo darbuotojas, Lietuvos bičiulis ir Užupio Respublikos ambasadorius Saksonijoje Hinrichas Petersas kitą dieną atsiuntė į ambasadą gražų kalėdinį sveikinimą – Bretkūno Biblijos Luko evangelijos faksimilę Kalėdų tema.

Apibendrindama pranešimus ir diskusijas, R. Leiserowitz kalbėjo – akivaizdu, jog vieni tarpsniai lietuvių ir vokiečių santykiuose yra žinomi palyginti neblogai, o kiti – visai menkai tyrinėti, tarkime, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Šias spragas būtina pamažu užpildyti.

Konferencijos medžiagą tikimasi išleisti dviem kalbomis, papildant leidinį ir kitais pranešimais, kurių autoriai negalėjo atvykti į renginį. Šias vis plačiau besiveriančias temas ketinama svarstyti kitąmet.

Tarsi pratęsdamos renginį, vakare arbatinėje „Tschaikowsky“ skambėjo Berlyne nuo karo gyvenančios poetės Aldonos Gustas eilės, o iš šių skaitymų publika traukė į tęstinio medijų projekto „Migrating Art Academies“ parodą „Regime“, kurioje dalyvauja Vilniaus dailės akademijos studentai Lina Kynaitytė, Kernius Pauliokonis ir Ieva Kabašinskaitė.

Taigi teorinės diskusijos apie lietuviškus pėdsakus Vokietijoje tęsėsi fiksuojant jau dabartyje vykstančias lietuviško meno inversijas Berlyne.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:23 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba