Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-12-19 nr. 3217

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
Vinys
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Įtikinti kitus, kad daina graži...1
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Lietuviški pėdsakai Vokietijoje

KNYGOS 
• Naujos knygos
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Kitokia škotų literatūra, arba Iš įteisintų pakraščių
 BRONIUS PRĖSKIENIS.
Įdomi knyga apie talentingą prozininką

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
Maskvietiška Rimo Tumino premjera – iš pirmųjų lūpų

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Atrasti kitokį pasaulį
2

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Pasakų fėjos drabužiai
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Namas su vaiduokliais ir draugai visam gyvenimui
4

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
Įsivėlęs į muzikinį gyvenimą
• Dainora Merčaitytė.
Zitos Bružaitės „Sonetai ir šokiai“
1

In Memoriam 
• BORISAS MARTINKEVIČIUS
1948 04 11–2008 12 13

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Versijos

PAVELDAS 
• Palangoje – Kaliningrado gintaro muziejaus paroda „Baltijos auksas“

DAILĖ 
• Vidas Poškus .
Nuo krevečių iki Kaukazo
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Prieškalėdinis dovanos pasiilgimas
1

POEZIJA 
• Ilzė Butkutė.
8

PROZA 
• Mindaugas Valiukas.
[16;36]
32

VERTIMAI 
• Kerry ShAwn Keys .
Dievo rankose

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VITA MOZŪRAITĖ.
Apie „Sibilę“, „Salamandrą“, menininko pašaukimą ir tyrą vandenį

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Trumpametražiai frankofoniški sapnai

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Chaltūra + copypastinimas = ?
4

In Memoriam 
• SIGITAS GEDA
1943 02 04 – 2008 12 12
• Kornelijus Platelis.
Paskutinis romantikas
1
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
• Kerry Shawn Keys.
Išėjimo elegija Sigitui
2
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA.
Provokuoti
• VYTAUTAS PETKEVIČIUS
1930 05 28 – 2008 12 10
18
• ANTANAS GARBAUSKAS
1932–2008
1

DE PROFUNDIS 
• VOLDEMARAS ZACHARKA.
Kūčių belaukiant
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI2
• Albertas Skyrelis.
E p i g r a m o s
2

SKELBIMAI 
• Premija vertėjo profesijos bičiuliams1
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

PARK@S 
• Mindaugas Laurinaitis.
Degančiais ratais, pasąmonės ugniai
5
• Ar radom savo tekstą, savo autorių, savo eilėraštį? 3
• Gintautas Mažeikis.
E-propaganda tarptautiniuose socialiniuose tinkluose
• Remigijus Venckus.
LAIŠKAS
5
• Karolina Šerytė.
1
• SOVIETMETIS: tarp nuoskaudos ir nostalgijos23
• Dialogai1

KNYGOS

Įdomi knyga apie talentingą prozininką

BRONIUS PRĖSKIENIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Peleckis-Kaktavičius L. JURGIS JANKUS: gyvenimas ir kūryba. – Šiauliai: Varpai, 2008.

J. Jankus (1906–2002) – „plačios stilistinės skalės prozininkas“ (V. Kubilius), dramaturgas, eseistas. Tarpukario metais jis išgarsėjo romanų dilogija „Egzaminai“, „Be krantų“. Nuo 1944 m. gyveno Vokietijoje, JAV. Jo kūriniai versti į vokiečių, anglų, italų, latvių, flamandų kalbas.

Apie J. Jankų nemaža straipsnių paskelbta išeivijos periodikoje, o Atgimimo metais bei atkūrus nepriklausomybę –­ Lietuvoje išleistose knygose („Egzodo literatūros atšvaitai“, „Egzodo rašytojai: autobiografijos“, „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990“). Tačiau platesnio, išsamesnio darbo apie J. Jankų nebuvo.

Leonas Peleckis-Kaktavičius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, eseistas, almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius, šią spragą užpildė: parašė J. Jankaus gyvenimui ir kūrybai skirtą monografiją. Ši –­ jau dvidešimtoji literatūros tyrinėtojo knyga. Po nepriklausomybės paskelbimo jis pateikė daug medžiagos iš susitikimų su išeivijos rašytojais. Ir dažnai tai darė pirmasis.

J. Jankumi L. Peleckis-Kaktavičius jau senokai domisi, buvo su juo susitikęs, susirašinėjo, išleido vieną jo knygą („Papelkių Skirpstūnas“), paskelbė medžiagos „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Varpuose“. Po tokių parengiamųjų darbų imtasi monografijos.

Knygoje remiamasi pokalbiais su J. Jankumi, su jį pažinojusiais, su juo bendravusiais žmonėmis, laiškais, dienoraščiu, kita archyvine medžiaga.

Pasirinkta tema konstruojama pagal tradicinės literatūrologijos principus. Pateikiamas platus kultūrinis, literatūrinis, visuomeninis kontekstas. Nors J. Jankus mokytojo darbo ėmėsi tik todėl, kad neturtas neleido studijuoti, bet „juo tapęs, nedirbo atbulas“, buvo mokinių mylimas, žmonių gerbiamas (p. 35). Minimi mokytojo darbo metodai, kuriais susidomėjo tiesioginiai viršininkai, siūlydami rašyti krašto pažinimo vadovėlį. Įdomiai pasakojama, kaip sovietiniais metais J. Jankui sekėsi gyventi jo pasirinktą dvigubą gyvenimą (p. 51–54).

Pagirtinas tyrinėtojo siekis pateikti kuo platesnę ir išsamesnę J. Jankaus veiklos analizę išeivijoje: aptariamas jo gyvenimas ir darbai Vokietijoje, JAV, veikla lietuvių bendruomenėje, Lietuvių rašytojų draugijoje, kitose organizacijose, rengiami literatūros vakarai, rašytojų minėjimai. J. Jankui mirus, knygos autorius kreipėsi atviru laišku į JAV lietuvių laikraščių skaitytojus, rašytojus, prašydamas apie jį užrašyti atsiminimus. Juos sudėjo į skyrių „Ypatingi atsiminimai“ (p. 236–274). „Visi Lietuvą pasiekę laiškai, atvirukai, nuotraukos ypatingi ne tik todėl, kad dauguma jų originalai. Svarbiausia – su kokia meile, šiluma prisimenamas literatūros klasikas“ (p. 235). Šiame skyriuje kalbama apie išeivijos rašytojų N. Jankutės-Užubalienės, S. Santvaro, K. Barėno, dailininkės B. Vilkutaitytės-Gedvilienės, kalbininko prof. A. Klimo, publicisto A. Dundzilos ir kt. ryšius su rašytoju. Ankstesniame skyriuje jį prisimena sūnus, marti, vaikaičiai, keli artimieji. Paties J. Jankaus laiškuose neretai kalbama apie senatvę, sunkiai sergančios žmonos globą. Šie tekstai atveria rašytojo asmenybę, jo polinkius, kūrybinio darbo sąlygas. Surinkta medžiaga praturtina ir mūsų žinias apie lietuvių gyvenimą išeivijoje, jų kultūrinę, literatūrinę ir visuomeninę veiklą.

Literatūros istorija rodo, kad ne vienas rašytojas dar vaikystėje svajojo apie šią profesiją. J. Jankus, kaip teigiama knygoje, apie tai nemąstė. Iš pradžių troško tapti filosofu, vėliau traukė inžinerija. Tačiau jau vaikystėje išryškėjo kūrybiniai polinkiai. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo jis „tapo visos apylinkės laiškų rašytoju“ (p. 13). Atrodo, kad neretai, sužinojęs laiško užsakovo norus, pats sukurdavo tekstą. Besimokydamas Baisogalos pradžios mokykloje paskelbė pirmąsias publikacijas (tiesa, tada jau buvo penkiolikos metų), bendradarbiavo spaudoje ir mokydamasis Šeduvos progimnazijoje. Jis beveik vienas užpildydavo du mokykloje leidžiamus laikraštėlius. Rašytojo teigimu, ten buvo „ir mokyklos buities kronikos, ir publicistikos, ir eilėraščių, ir beletristikos“ (p. 16). Rašymui turėjo ir storokus sąsiuvinius, kuriuos laikė tėvo paskirtoje skrynioje. Bet tie rašymai neišliko. Į K. Binkio redaguojamą žurnalą „Mūsų dienos“ Šiaulių mokytojų seminarijos seminaristo pasiųstas vaizdelis sulaukė dėmesio: K. Binkis, tuomet jau žinomas poetas, „džiaugęsis Šiauliuose suradęs beletristikos talentą“ (p. 30). Knygoje nurodoma, kad J. Jankaus kūrybinei virtuvei liko svarbus K. Binkio patarimas: „rašyti taip, kad žmogus skaitydamas galėtų be vargo suprasti ką skaitąs“ (p. 34). Po daugelio metų panašias mintis rašytojas dėsto vienam artimiausių savo bičiulių S. Santvarui.

Knygoje rasime įdomių J. Jankaus minčių apie savo paties kūrybą, konkrečius kūrinius. Rašytojas teigia, jog nežinąs, kodėl rašąs. „Turbūt rašau todėl, kad rašau“ (p. 197). Tačiau jam buvo svarbūs ryšiai su skaitytojais. „Rašant man knietėjo, jog kiekvienas skaitytojas kiekvienam apsakymėly rastų ką nors sau“ (p. 197).

Monografijoje aptariamas J. Jankaus požiūris į meno ir tikrovės santykius, prototipų ir veikėjų problemą. Pastebėjęs, kad nebūtų rašęs savo pirmųjų kūrinių (jie susieti su mokykla), jei joje nebūtų dirbęs, nurodė, kad „pačiose knygose nėra nieko, kas tikrai buvo. Nė vieno įvykio, nė vieno žmogaus, nė vienos konkrečios vietos“ (p. 47). Rašytojas sakęs, kad kūriniuose svarbu ne įvykis, atsitikimas, o herojaus siela, jos vingiai.

L. Peleckis-Kaktavičius aptaria dau­gumą J. Jankaus kūrinių. Siekdamas visapusiško jų įvertinimo, dažnai pateikia įvairias tyrinėtojų nuomones, su kai kuriomis polemizuodamas, kai ką tikslindamas, konkretindamas. Remiantis rašytojo prisiminimais, knygoje teigiama, jog „Egzaminai“ parašyti vėliau už „Be krantų“, nors ir tapo pirmąja dalimi. Atsiradus šioms knygoms, gimė mintis sukurti „Mokytojo palikimo“ trilogiją (p. 45).

Viename pokalbių su L. Peleckiu-Kaktavičiumi J. Jankus teigė, kad nežinąs, kas yra likimas ir „niekada tos mįslės rimtai atsidėjęs nebandęs spėti“ (p. 277). Dabar jo likimas mums atsiveria šioje monografijoje, o kultūriniai, literatūriniai, socialiniai, biografiniai kontekstai patraukia didelį skaitytojų dėmesį.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:09 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba