Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-12-19 nr. 3217

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
Vinys
11
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Įtikinti kitus, kad daina graži...1
• EVALDAS IGNATAVIČIUS.
Lietuviški pėdsakai Vokietijoje

KNYGOS 
• Naujos knygos
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Kitokia škotų literatūra, arba Iš įteisintų pakraščių
• BRONIUS PRĖSKIENIS.
Įdomi knyga apie talentingą prozininką

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
Maskvietiška Rimo Tumino premjera – iš pirmųjų lūpų

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Atrasti kitokį pasaulį
2

DAILĖ 
 KRISTINA STANČIENĖ.
Pasakų fėjos drabužiai
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Namas su vaiduokliais ir draugai visam gyvenimui
4

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
Įsivėlęs į muzikinį gyvenimą
• Dainora Merčaitytė.
Zitos Bružaitės „Sonetai ir šokiai“
1

In Memoriam 
• BORISAS MARTINKEVIČIUS
1948 04 11–2008 12 13

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Versijos

PAVELDAS 
• Palangoje – Kaliningrado gintaro muziejaus paroda „Baltijos auksas“

DAILĖ 
• Vidas Poškus .
Nuo krevečių iki Kaukazo
1
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Prieškalėdinis dovanos pasiilgimas
1

POEZIJA 
• Ilzė Butkutė.
8

PROZA 
• Mindaugas Valiukas.
[16;36]
32

VERTIMAI 
• Kerry ShAwn Keys .
Dievo rankose

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VITA MOZŪRAITĖ.
Apie „Sibilę“, „Salamandrą“, menininko pašaukimą ir tyrą vandenį

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Trumpametražiai frankofoniški sapnai

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Chaltūra + copypastinimas = ?
4

In Memoriam 
• SIGITAS GEDA
1943 02 04 – 2008 12 12
• Kornelijus Platelis.
Paskutinis romantikas
1
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
• Kerry Shawn Keys.
Išėjimo elegija Sigitui
2
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA.
Provokuoti
• VYTAUTAS PETKEVIČIUS
1930 05 28 – 2008 12 10
18
• ANTANAS GARBAUSKAS
1932–2008
1

DE PROFUNDIS 
• VOLDEMARAS ZACHARKA.
Kūčių belaukiant
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI2
• Albertas Skyrelis.
E p i g r a m o s
2

SKELBIMAI 
• Premija vertėjo profesijos bičiuliams1
• Gerbiami leidėjai ir vertėjai!

PARK@S 
• Mindaugas Laurinaitis.
Degančiais ratais, pasąmonės ugniai
5
• Ar radom savo tekstą, savo autorių, savo eilėraštį? 3
• Gintautas Mažeikis.
E-propaganda tarptautiniuose socialiniuose tinkluose
• Remigijus Venckus.
LAIŠKAS
5
• Karolina Šerytė.
1
• SOVIETMETIS: tarp nuoskaudos ir nostalgijos23
• Dialogai1

DAILĖ

Pasakų fėjos drabužiai

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Puokštės“. Porcelianas, 2001
Viktorija Šarauskienė (Karatajūtė)

Keramika, kaip ir daugelis taikomojo meno rūšių, seniai peržengė žanro ribas ir įniko į įvairiausius eksperimentus. Jau keletą dešimtmečių keramikos netapatiname vien su utilitariais dirbiniais; tai ir erdvinės instaliacijos, ir konceptualūs objektai; ant keraminės plokštės šiandien gali išvysti ne tik tradicinių molyje įrėžtų faktūrų, bet ir skaitmeninės grafikos atspaudų ir kita. Meluotume, jei tvirtintume, kad nepasiilgstame ir dailių daiktų, kuriuos miela lytėti, tyrinėti paviršiaus faktūras, kurie, vienetiniai ir autentiški, taptų atgaiva nuo masine produkcija užtvindytos aplinkos. Unifikuota, nyki sovietmečio buitis, rutina, kurią prisimename su slogučiu, niekur nedingo. Ji tik transformavosi į kinišką didžiųjų prekybos centrų skleidžiamą kičą, kuris atrodo dar labiau neįveikiamas ir atgrasus.

Viktorijos Šarauskienės (Karatajūtės) (1948–2007) kūrybos paroda „Prisiminimai“, gruodžio 3 d. atidaryta LDS parodų salėje, kaip tik apmalšino ir konceptualiu mąstymu pagrįstų, ir tradicinę taikomąją keramikos paskirtį menančių kūrinių troškulį. Dėl objektyvių priežasčių paroda tik iš dalies atspindi dailininkės kūrybinio palikimo įvairovę; ji – ne tik daugybės dekoratyviosios, bet ir architektūrinės keramikos kompozicijų, puošiančių visuomeninių pastatų interjerus ir eksterjerus, autorė. Tuometiniame Vilniaus dailės institute įgijusi keramikės specialybę, nuo 1975 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dvidešimt penkerius metus dirbo autorinės keramikės dailininke bendrovėje „Vilniaus dailė“. Menininkė dalyvavo daugiau nei šešiasdešimtyje keramikos parodų bei simpoziumų Lietuvoje ir užsienyje, yra surengusi personalines kūrybos parodas „Lietuvos aido“ galerijoje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, Šiuolaikinio meno centre (kartu su tėvu, tapytoju prof. Vladu Karatajumi). Dalis parodos „Prisiminimai“ eksponatų –­ iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Dailininkės darbai saugomi ir privačiose kolekcijose, įvairiose valstybinėse įstaigose. Šiandien V. Šarauskienės kūrybiniu palikimu rūpinasi menininkės vyras, architektas Algimantas Šarauskas.

Parodoje eksponuojamiems darbams taikyti vien „dekoratyviosios“ ar „taikomosios“ keramikos terminus netikslu. Vargu ar į koketišką vazą – skrybėlę merktume gėlės, o iš sodria faktūra ir glazūromis žėrinčios lėkštės kiltų noras valgyti… O ką kalbėti apie subtiliu kiauraraščiu iš perregimo porceliano „išaustus“ puodelius, tiksliau, simbolines, plokščias jų figūras – siluetus, kurie atrodo tokie trapūs ir „nemedžiagiški“, tarsi dailininkė čia būtų sukarpiusi pasakų fėjos drabužį ar rūko gijas. Gaila, kad ekspozicijoje matėme tik keletą šių darbų. Sužavėjo parodos bukleto nuotrauka, kurioje jie surikiuoti keliomis eilėmis; pro porceliano kiaurymes skverbiasi šviesa. Iš atskirų miniatiūrinių formų sudėliota erdvinė instaliacija –­ lakoniška, rodanti savitą menininkės požiūrį į medžiagą –­ čia jos prigimtis nuneigiama, ji sunkiai identifikuojama, asocijuojasi su popieriumi ar tekstile.

Šiuose kūriniuose buitinis ar panašias prasmes implikuojantis daiktas yra taikliai pakylėjamas į simbolio, metaforos lygmenį. Atsiskleidžia autorės ironija įprastų artefaktų paskirties, formos atžvilgiu. Banalus daiktas ar garderobo detalė (skrybėlė, rankinė, puodelis) lyg ir atpažįstamas, tačiau įkūnytas keramikoje, nustoja utilitarumo. Menininkės mąstymas ir plastika nutolina juos ir nuo keramikos dirbiniui neretai būdingo funkcionalumo, paverčia grynosiomis formomis, kuriose pirmauja ne paskirtis, o estetinės ir prasminės kategorijos.

Ironiškąjį šios menininkės kūrybos pradą verta panagrinėti giliau. Parodoje galima išvysti lakoniškų, rūstokų pavidalų, simetriškos ritmikos, šiurkščių keraminės masės paviršių. Tačiau V. Šarauskienė nebijojo formų ir tekstūrų grožio. Regis, menininkė turėjo subtilų humoro jausmą; ironijos gaidelė skverbte skverbiasi iš sodrių glazūrų, vešlių gėlių žiedynų; jau minėtos plačiabrylės skrybėlės –­ vazos tarsi šnabžda, kad grožis nūnai yra ne tik platoniškojo idėjų pasaulio atspindys, bet ir nebūtinai teigiama sąvoka. Tai socialinis terminas, realityvus ir sąlygiškas; juk plastiškos vazos žavi dailia, tačiau „tuščiavidure“ forma. Ji pasitelkiama natūraliai, interpretuojant įprastą daikto išvaizdą, tačiau tampa taiklia metafora apie išorės ir turinio santykį.

Jei įsivaizduotume emancipuotą koketišką damą (nesvarbu, ar tai būtų šių dienų poniutė, ar, pavyzdžiui, iš Auguste’o Renoiro paveikslo nužengusi nerūpestinga viliokė), pirmiausia į galvą ateitų josios aprangos detalės, tie kūno „tęsiniai“, kurie šiai padeda palaikyti įvaizdį. Parodoje atrodo, kad čia tokios damos ką tik būta – gėlėmis dekoruotos rankinės, įvairiaspalvės skrybėlės, perregimas, rausvomis plunksnelėmis puoštas krepšelis ir tokiu pat principu sukonstruotas arbatinukas. Net švelniai banguojančių formų plunksna, kuri dailininkės buvo sukurta greičiausiai mąstant ne apie moters savastį, bet ieškant harmoningų gamtos formų išraiškos, rodos, puikiai tiktų tokiai koketei kaip grakšti kokarda ar suknios puošmena… Čia susiduriame ne tiek su populiaria griežta feministine laikysena, o labiau su moteriška jausena, įtaigiai ir su švelnia pašaipėle pasakojančia apie moters vaidmenis, kurie nesikeičia per amžius – puoštis, žavėti, gundyti…

Subtili moteriška pasaulėvoka leido keramikei savitai perteikti ir lietuvių liaudies meno dvasią, interpretuoti įvairias jos apraiškas – siluetus, ornamentiką, ritmą, nuotaiką. Štai miela lietuviška darželio gėlė našlaitė, kuriai folklore, poezijos posmuose yra tvirtai prigijęs liūdno, ilgesingo augalėlio vardas, primena kaimišką aplinką ir kuklų jos grožį. Kiek „negrabūs“, netaisyklingų formų indai –­ panaši užuomina į naivojo meno estetiką, autentiško pavidalo žavesį. Daugybę elementų turinčiuose instaliacinio pobūdžio kompozicijose, kurias menininkė kūrė tarsi mažyčius scenovaizdžius, peizažus, uždarus mikropasaulio fragmentus, sudėtus iš keleto paskirų segmentų (kurių kiekvienas būtų ne mažiau paveikus nei visa draugė), ši nuotaika pastebima. Muzikaliam ritmui čia paklūsta banguoti medžių siluetai; žuvelė, nerianti gilyn, vandeniu brendantis angelas, keraminėmis „pievomis“ veržliai žygiuojantys vabzdžiai – tarsi erdvinė pasakiško vyksmo iliustracija, kupina nostalgijos, neįmintos paslapties. Kiek „vaikiška“ šių darbų maniera, deranti su universalaus pobūdžio potekstėmis, tolimai primena kad ir liūdnus, savyje ar kažin kokio keisto transo būsenoje paskendusius siurrealistiškų Stasio Eidrigevičiaus piešinių herojus. Šiose kompozicijose nenukrypstama į sentimentus, dailininkė nesiima dirbtinės stilizacijos; puikiai jausdama ne tik išraiškos galimybes, bet ir jos ribas bei aklavietes, ji suvirpina jautrias sielas, nereikalaudama graudulingai dūsauti.

Žaismingi animalistiniai motyvai, gamtos fenomenai, įstabios jų apraiškos ir galios – ne mažiau svarbi V. Šarauskienės kūrybos dalis. Viename paskutiniųjų dailininkės kūrinių – aptakių formų šviesiai glazūruotoje statulėlėje, vaizduojančioje gulintį liūtą, bemat atpažįsti mitinio sfinkso siluetą. Tačiau jis ne grėsmingai būdrauja, o švelniai šypsosi, tarsi saugotų ne apeiginius statinius ir lobius, o miniatiūrinių keraminių dailininkės peizažų ramybę.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:07 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba