Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

„Neu!“

Andrejus Gorochovas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Anksčiau visiems gerai žinomas ir gerbiamas Brianas Eno yra pasakęs, kad 70-aisiais buvo tik trys dėmesio verti bytai: Felos Kuti afrobytas, Jameso Browno funk bytas ir mašininis vokiečių grupės „Neu!“ būgnininko Klauso Dingerio bytas. Apibūdindamas savo stilių, Klausas Dingeris naudojo vokišką žodį „motorik“. Ritmas turėjo sudaryti veikiančio motoro įspūdį, bet Klausas pabrėžtinai teigė, kad tai nėra mechaninis ritmas.

Iš pirmo žvilgsnio šis ritmas nėra sudėtingas, bet savitas – sukuriamas nesustabdomo, vis besiveržiančio pirmyn mechanizmo įspūdis. Kadangi ritmo palyginimas su mašina Klausui atrodė ne itin tikslus, jis pavadino savo išradimą „Apache“.

„Neu!“ – tai Michaelio Rotherio ir Klauso Dingerio sumanymas.

Kai grupė „Neu!“ kūrėsi, gitaristui M. Rotheriui buvo dvidešimt vieneri. Būgnininkas K. Dingeris buvo penkeriais metais vyrenis už kolegą. Jie abu gyveno Diuseldorfe ir jau turėjo šiokią tokią muzikinę patirtį. Michaelis pradėjo skambinti gitara dar mokykloje. Jis kurį laiką grojo „Spirits of Sound“ grupėje, o būgnus tuo metu joje mušė Wolfgangas Flüras.

1970 m. „Spirits of Sounds“ iširo: M. Rotheris pasirinko tarnybą, alternatyvią karinei, – dirbo sanitaru psichiatrinėje ligoninėje. Netrukus jį pakvietė groti avangardinės muzikos kolektyvas „Kraftwerk“. Tuo metu grupė išgyveno gilią krizę. Išleidus debiutinį albumą, grupė vos neiširo, nes Ralfas Hütteris susipyko su Florianu Schneideriu ir paliko kolektyvą. „Kraftwerk“ grupę tuo metu sudarė fleitininkas F. Schneideris, gitaristas M. Rotheris ir būgnininkas K. Dingeris. Jie koncertavo Vokietijos televizijoje. Muzikantai pabandė įrašyti albumą „Kraftwerk 2“, bet F. Schneideris pajuto, kad grupės muzika pradeda skambėti visai kitaip nei anksčiau, o jam pačiam vadžios iš rankų akivaizdžiai slysta. Įtampa grupės viduje pasiekė kulminaciją, muzikantai nuolat ginčydavosi ir pykdavosi, tad F. Schneideris nusprendė, kad jam pats laikas vėl pradėti bendradarbiauti su R. Hütteriu, o M. Rotheris ir K. Dingeris triukšmingai pasitraukė. Albume „Kraftwerk 2“ skambėjo gan santūri ir lengva improvizacinė muzika. Po kelerių metų, pradėjus naudoti sintezatorius ir elektroninius būgnus, skambesys visiškai pakito. Agresyviai grojantis būgnininkas buvo pakeistas nuolaidžiuoju W. Flüru, o gitaristo paslaugų nuspręsta apskritai atsisakyti. „Kraftwerk“ negalėjo turėti jokių sąsajų su roku. Palikę „Kraftwerk“, Michaelis ir Klausas sukūrė naują grupę. Pavadinimą „Neu!“ („Naujas!“) pasiūlė Klausas. Jis žinojo, kad šį žodį dažnai naudoja vokiškos reklamos agentūros ir negalėjo atsistebėti, kodėl dar niekam nešovė į galvą taip pavadinti savo kolektyvo. Prieš patekdamas į „Kraft­werk“, Klausas mušė būgnais keliose grupėse, kurios grojo „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“ dainas. Be to, jis keletą semestrų studijavo architektūrą, bet nusprendė, kad jo pašaukimas – muzika. Pirmąjį albumą K. Dingeris ir M. Rotheris įrašė 1971 m. birželio mėnesį, sugaišę tik keturias naktis. Naktiniai įrašinėjimai studijose buvo žymiai pigesni. Michaeliui ir Klausui išties nemažai padėjo prodiuseris Conny’s Plankas, kurdavęs daugeliui to meto vokiečių roko grupių, taip pat ir „Kraftwerk“.

Albumas buvo įrašytas be ypatingo pasirengimo, galima sakyti, kad tai –­ gryna improvizacija. Stebina kompozicijų konstruktyvumas ir aiškiai juntama apgalvota temų plėtotė. Į spontanišką kūrybą tai visai nepanašu. Ant plokštelės viršelio puikavosi K. Dingerio frazė: „Po daugelio metų triūso mes įrašėme „Neu!“ muziką jūsų protams ir kelnėms.“

Vis dėlto „Neu!“ kompozicijas pavadinti dainomis neapsiverčia liežuvis. M. Rotheris ypač vengė bet kokio panašumo į tuometinį anglosaksų roką ir popmuziką. „The Beatles“, „The Rolling Stones“, „The Kinks“, „The Who“ ir kiti buvo jau seniai įgrisę. Michaelis ir Klausas puikiai žinojo, kaip kuriamos šių grupių dainos, tad kiek galėdami bandė ignoruoti rokenrolą, bliuzo kvadratą, gitarinius rifus, priedainius... Kitaip sakant, jie siekė išvengti visų įmanomų muzikinių klišių.

Grupės „Neu!“ skambesį formavo į transą vedantis bytas, apipintas daugybe gitarinių sluoksnių ir neaiškios kilmės garsų. Gitaros garsas dažnai pavirsta šnypščiančiu bičių spiečiumi, o kai kurie muzikiniai sluoksniai visai nesisieja. Tačiau grupės „Neu!“ albumuose yra ir melodingų intarpų ir netgi to, kas vėliau bus pavadinta ambientu. Vis dėlto svarbiausia jų muzikoje – radikalios įdomaus skambesio paieškos.

K. Dingerį ir M. Rotherį ir dabar sunku sugretinti. Tai akivaizdu ne tik pažvelgus į septinto dešimtmečio viduryje darytas nuotraukas, bet ir iš jų pasisakymų. Na ir, žinoma, paklausius jų abiejų muzikos.

Klausas – nonkonformistas, radikalas, agresyvus ir sunkiai sugyvenamas tipas. Jis buvo rimtai įnikęs į LSD. Savo visuomeninę poziciją jis dėstė taip: „Žinia­sklaidos atstovams labai norisi turėti reikalų tik su nuolankiais muzikantais –­ su tais, kuriems puikiai sekasi, kurie viskuo patenkinti ir su viskuo sutinka. Ir su tais, kurie patys peršasi. Tačiau pretenduoti į menininko vardą gali tik tie, kurie yra kaip smėlis greičių dėžėje. Tik tokie kaip Vincentas van Goghas.“

M. Rotheris – atsargesnis ir švelnesnio būdo žmogus. Kai Klausas ėmė trumpai kirpti plaukus ir juos kelti į viršų, užsivilko karišką švarką ir užsidėjo apvalius tamsius akinius, Michaelis ir toliau vaikščiojo ilgais palaidais plaukais ir liko ištikimas hipiškam stiliui. Michaeliui rūpėjo melodija ir harmonija, jis buvo jautrus ir jausmingas. Viename iš interviu jis yra pasakęs: „Mūsų dviejų tandeme aš buvau angelas.“ Iš to galima suprasti, kad Klausas atliko velnio vaidmenį. Michaelis negalėjo apsispręsti, kas jam artimiau: hipiškas melodizmas ar ambient ir new age, o tuo tarpu Klausas aiškiai linko prie pankroko ir new vawe stilių. Kaip jiems apskritai sekėsi sutarti? Blogai. Tarpusavio supratimo nebuvo. Už studijos ribų jie nebendravo. Kaip paprasti žmonės jie vienas kito visai nedomino.

iliustracija

M. Rotheris pabrėžia, kad dabar manoma, jog 70-aisiais vokiečių grupės buvo vieningos, kad į jas būrėsi tik bendraminčiai, siekiantys vieno tikslo. Tačiau iš tiesų buvo visai kitaip: „Būtų manęs kas nors tuo metu paklausęs: kas gero vyksta Berlyne? Būčiau tik gūžtelėjęs pečiais – mes nežinojome net to, kas vyksta mūsų grupėje... Kiekvienas skynėsi kelią atskirai. Muzikantų buvo nedaug, o sutikti tą, kuris tave suprastų ir palaikytų, buvo tikra retenybė.“

Grupei „Neu!“ taip ir nepavyko atlikti savo kūrinių koncertuose, nors turo metu bandyta pasitelkti į pagalbą kviestinius muzikantus. Tai nepasiteisino – po šešių koncertų turnė buvo nutrauktas. Muzikantai tiesiog nesugebėjo atkurti daugiasluoksnio skambesio.

Klausas ir Michaelis debiutinį albumą įrašė už savo pinigus, neturėdami jokios garantijos dėl kontrakto. Tik vėliau leidybinė kompanija „Brain“ pasisiūlė juos išleisti. Debiutinio albumo išvaizda buvo kukli: baltame fone raudonu flomasteriu užrašyta „Neu!“, šia potekste tarsi teigiant „Nupirk mane!“, bet vizualiai šis siūlymas nebuvo itin viliojantis. Dideliam visų nustebimui, albumo buvo parduota trisdešimt tūkstančių kopijų. Titulinę 10 minučių trukmės albumo dainą „Hallogallo“ grojo Vokietijos radijas, o Johnas Peelas savo radijo laidų Didžiojoje Britanijoje metu grojo šią dainą tol, kol ji tapo hitu.

Paskatinti tokios sėkmės, Klausas ir Michaelis nutarė išleisti singlą. Leidybinės firmos vadovai nustėro: roko grupės singlų neleido, juk tai ne populiariosios muzikos rinka. Singlas „Super/Neuschnee“ patyrė visišką fiasko.

Įrašinėti antrajį albumą grupė „Neu!“ išvyko į brangią studiją, prodiuseriu vėl pasirinkę C. Planką. Įrašius pirmąją dalį plokštelės, pinigai baigėsi ir... reikėjo baigti albumo įrašus per likusią dienos dalį. Tai buvo visiška katastrofa. Bet greitai buvo surastas sprendimas: nepavykusį singlą nuspręsta dėti antrojoje plokštelės pusėje, bet kiek kitaip pateikiant. K. Dingeris ėmėsi iniciatyvos: perrašė singlą, leisdamas plokštelę ir kaitaliodamas tempą. Įrašo metu kelis kartus šoktelėjo plokštelių grotuvo adata, bet Klauso tai nesutrikdė. Be to, į naująjį variantą jis įterpė kelis naujus elektroninius garsus.

Garso įrašų studijos vadovai buvo šokiruoti. To meto melomanai išgirdę albumą įtarė, kad grupė tiesiog kvailina juos ir labai pasipiktino. Albumas skambėjo dvejopai: vienoje plokštelės pusėje –­ rimta eksperimentinė muzika, kitoje –­ neaišku kas. Patys muzikantai buvo patenkinti savo darbu ir teigė, kad antroje pusėje skamba daug įdomesnė muzika.

Šiais laikais toks eksperimentas įgavo naują statusą ir vertinamas kaip pirmas remiksas popmuzikos istorijoje. 1973 m. nebuvo jokio hiphopo, o ir Jamaikoje jokia muzika neskambėjo taip radikaliai. Taigi, 1973-iaisiais išleistas antrasis grupės albumas vadinosi „Neu! 2“.

Po šio albumo grupėje prasidėjo krizė. Gitaristas M. Rotheris atsidūrė aklavietėje, jis nenorėjo groti pagal tą pačią auksinę formulę, agresyvūs ritmai ir audioeksperimentai buvo pabodę – širdį traukė ramios ir harmoningos melodijos, garsų atspalviai.

Michaelis nutarė pakeisti aplinką ir išvyko į kaimą, kur ramioje vietelėje ant upės kranto gyveno jo geri pažįstami Joachimas Rödeliusas ir Dieteris Möbiusas –­ elektroninio projekto „Cluster“ nariai. Netikėtai kaime jam patiko: tyla ir ramybė, gėlytės ir harmonija... Dar labiau jam patiko Joachimas ir Dieteris: visų pirma, nereikėjo pyktis ir ginčytis, jie puikiai suprato vienas kitą. Tai stipriai paveikė Michaelį. Jis persikėlė gyventi į provinciją, kurioje atsirado grupė „Harmonia“. Kolektyvas išleido du new age stilistikos albumus, kurie rimtesnio atgarsio nesulaukė.

Tuo tarpu Klausas nesirengė palikti Diuseldorfo ir įsteigė plokštelių įrašų studiją, kuri, išleidusi pirmąjį albumą, bankrutavo. Klausui pabodo būti vien tik būgnininku, jis panoro išmokti groti ir kitokiais instrumentais. Tačiau būgnininko jo grupei vis dėlto reikėjo, tad Klausas mokė groti būgnais savo brolį Thomasą Dingerį ir pasikvietė antrą būgnininką, Hansą Lampę, kad ritmo sekcija skambėtų solidžiau. Taip atsirado grupė „La Düsseldorf“. Galima sakyti, tai buvo „Neu!“ kopija, tik labiau krypstanti į popmuziką ir neturinti tokio tiršto skambesio. Grupė orientavosi į new vawe muzikos stilių.

1975 m. Klausui ir Michaeliui skubiai prireikė pinigų (vienam dėl firmos bankroto, kitam – dėl grupės „Harmonia“ finansinių nesėkmių), ir muzikantai ėmė įrašinėti trečiąjį neegzistuojančios grupės albumą. Michaelis norėjo dirbti pagal seną schemą: Klausas groja būgnais, o jis dėlioja gitarinius sluoksnius. Tačiau Klausas manė, kad būgnais turi groti Thomasas Dingeris ir Hansas Lampe, o muzikos kūrimas – jųdviejų reikalas. Klausas buvo įsitikinęs, kad jau gerai pramoko dainuoti ir groti gitara bei klavišiniais instrumentais. Taigi abu būgnininkai stengėsi groti jo stiliumi, bet jie nesugebėjo prisiderinti vienas prie kito, ir ritmas kartais prarasdavo pusiausvyrą. Michaeliui tokia avantiūra nebuvo prie širdies. Jis apskritai nenorėjo turėti reikalų su gyvai grojančiais būgnininkais, o čia jų buvo netgi trys. Michaelį viliojo ritmo mašinų teikiamos galimybės atkurti studijinį garsą ir koncerto metu keisti jo tembrą.

iliustracija

Prasidėjo aršūs ginčai, po kurių buvo prieitas kompromisas: pirmoji plokštelės dalis rašoma senuoju principu, o antroje groja du būgnininkai imitatoriai. Grupės albumas „Neu! 75“ vėl buvo padalytas į dvi atskiras dalis. Jiems pasisekė pakartoti sėkmę, bet tai buvo jau paskutinis grupės šedevras. Klausas iš tiesų sudainavo gana įspūdingai. Pavyzdžiui, klausantis dainos „Hero“ („Herojus“), kuri skamba būtent antrojoje pusėje, keisti isteriški vokalo šauksmai atrodo kaip tikras punk, bet kaip reta grėsmingai rimtas.

To meto muzikoje karaliavo patoso, herojiškų pozų ir kosminio himalajų simfonizmo pilnas sunkusis rokas. Be gitarų „pjaustymo“ taip pat neapsieita. „Neu!“ muzikoje to nėra, ji stebina paprastumu. Taip ir norisi ją pavadinti „minimalistine“. Beje, daugelis ją taip ir vadina. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad jų muzikoje nieko nevyksta ar kad ji primena ištuštėjusį ligoninės koridorių.

Man patinka toks apibūdinimas: „Kraftwerk“ pradangino „Velvet Underground“ minimalizmą, bet „Neu!“ sugebėjo ištraukti „Velvet Underground“ dvasią iš „Kraftwerk“ ir suteikti jai gyvybės.

Grupės „Neu!“ muzika sulaukė nemažai liaupsių, ji darė įtaką ir buvo įkvėpimo šaltinis daugeliui muzikantų. Damonas Albarnas iš grupės „Blur“ mėgo sakyti: „Kai klausausi „Neu!“, jaučiuosi tarytum skriečiau nauja begaline autostrada, o aplink mane – tik baltas smėlis ir palmės, ant kurių auga garsiakalbiai, bet ne greitį matuojantys prietaisai ar keptos dešrelės.“

Tarp „Neu!“ gerbėjų yra „Placebo“, „Radiohead“, „Red Hot Chili Peppers“, „Sex Pistols“, Brianas Eno, Davidas Bowie... ir daugybė kitų. Taigi, tęsti sąrašą nėra prasmės.

Davido Bowie albumams „Heroes“ ir „Low“ grupė „Neu!“ padarė didelę įtaką. D. Bowie pakvietė M. Rotherį į Berlyną dalyvauti albumo „Low“ antrosios dalies įrašuose. Michaelis sutiko, bet taip ir nepasirodė. D. Bowie dėl to labai apgailestavvo, o vėliau vieną savo albumą pavadino „Heroes“. Kaip žinia, jis atvirai žavėjosi grupės „Neu!“ daina „Hero“, pačiam D. Bowie iki tokios kompozicijos buvo dar toli.

Garso provokatoriai „Negativland“ neslepia, kad pasivadino grupės „Neu!“ opuso vardu iš debiutinio albumo. Kompozicija „Negativland“ prasideda nuo tikro asfaltą skaldančio aparato garsų (1971 m.!), prie jų prisideda staugiantis futbolo stadionas, garsai susipina ir į viršų ima kilti gitarų vėjo sukeltos dulkės. Tada atsiranda ritmas.

Kita kalba – apie „Sonic Youth“, „Spaceman 3“, ir „Stereolab“. Jie ne tik žavėjosi „Neu!“, bet ir panaudojo stebuklingą grupės sukurtą formulę: minimalistinis bytas, apvilktas elektroniniu, gitaros triukšmu. Tiesa, „Stereolab“ greičiau panašus į popmuzikos pakvaksėjimus nei į noise, bet dešimtojo dešimtmečio postrokas ir tai, kas su juo susiję, neabejotinai turi būti dėkingi būtent „Neu!“.

Grupė „Can“ iš Kelno taip pat priklauso minimal roko sekėjams, tačiau skamba pernelyg hipiškai, ir jų minimalizmas toli gražu nėra atšiaurus.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai aplinkui skambėjo iškilusis psichodelinis rokas, grupės „Neu!“ muzika atrodė nebrandi, nevisavertė ir netgi pasenusi, nė iš tolo nekvepianti progresyvia roko ateitimi. Nuo dešimtojo dešimtmečio iki šiol manoma, kad būtent tuometinis grupės „Neu!“ skambesys yra neįtikėtinai originalus bei daug žadantis. Paradoksas.

O kas vyko po „Neu! 75“?

K. Dingeris iki 1980-ųjų nežinia ką veikė su savo grupe „La Düsseldorf“, ir visą devintąjį dešimtmetį apie jį nebuvo girdėti.

M. Rotheris grojo kaip solo atlikėjas, jį ir toliau žavėjo new age muzikos stilius.

1986-aisiais K. Dingeris ir M. Rotheris pradėjo įrašinėti albumą „Neu! 4“, bet nutraukė veiklą jo net neįpusėję –­ muzikantams buvo akivaizdu, kad nesukurs nieko rimto. 

Dešimtajame dešimtmetyje muzikantai niekaip negalėjo susitarti dėl senesnių „Neu!“ albumų perleidimų. Net muzikos pasaulio autoritetų, pvz., D. Millerio (leidybos kompanijos „Mute“ vadovo) pastangos tarpininkauti buvo bevaisės. Muzikos koncernui „Universal“ taip pat nepasisekė įkalbėti muzikantų. K. Dingeris vis dėlto įrašė albumą „Neu! 4“, kurį išleido Japonijoje, ir dar keletą kompaktinių plokštelių „La! Neu?“ vardu.

Vieną dieną vokiečių dainininkas H. Grönemeyeris, gyvenantis Londone, atsitiktinai išgirdo „Neu!“. Turbūt jį taip sužavėjo išgirsta muzika, kad jis nusprendė pasiaukoti ir perleisti legendinės grupės albumus, idant jais galėtų žavėtis ir dabartinės kartos. Kad ir kaip keista, bet jam ši užmačia pavyko. 2001 m. trys pirmieji grupės albumai vėl išvydo dienos šviesą.

Ar tai iš tiesų legendiniai albumai?

Taip. Daugelis muzikos žinovų vertina „Neu!“ kaip svarbų XX a. muzikinį reiškinį. Tačiau dauguma auditorijos apie tai nė nenujaučia. Geriausiu atveju grupė „Neu!“ jiems atrodytų kaip akstyvosios „Kraftwerk“ grupės dalis, bet ir pati „Kraftwerk“ turbūt nedaugelį dabar sudomintų.

Beje, pirmieji jų albumai oficialiai taip ir neperleisti.


Versta iš „Музпросвет“, „Deutsche Wel­le“

Iš rusų kalbos vertė
Vladas Dieninis

 

Skaitytojų vertinimai


51172. pastebėjimai2009-02-01 21:40
Pirma: "Can" niekada negrojo "minimal" roko - tai viena kertiniu krautroko grupių, kaip, beje, ir "Neu!" Be to, "Can" susikūrė anksčiau nei "Neu!" ir jau 1969 m. buvo išleidusi pirmąjį albumą "Monster Movie", o vėliau išleido dar kelis klasikinius krautroko albumus. TREČIA - gerb. "vertėjau"-kompiliatoriau: Klausas Dingeris mirė 2008 m. kovo 21 d., galėjai ir pasidomėt... Na, ir dar pastaba - "Cluster" (iš pradžių "Kluster"), kurią paminėjai, yra tokio pat lygio krautroko legendos, kaip aukščiau minėtos grupės. Siūlau pasidomėti temomis, į kurias brendama, nes tai - gilūs dalykai, apie kuriuos negalima kalbėti paviršutiniškai.

51179. BD2009-02-02 09:51
grazus straipsnis, malonu, kad musu laikais vis griztama prie idomiausiu XX a. roko muziku, grupiu, judejimu. ko gero, ne vertejo klaida, bet vis tik reiketu pataisyti: jeigu kalbama apie 1970-1980 metus, tai kalbama apie 8-ta desimtmeti, ne septinta, jeigu apie 1980-1990, tai apie 9-ta desimtmeti. jeigu netiksliai nusvieciamas laikotarpis, kyla daug sumaisties. straipsnyje nepamineta daug kitu puikiu krautroko grupiu - guru guru, tangerine dream, anima, xhol caravan, kurios taip pat paliko visiems veliau egzistavusiems eksperimentinio roko muzikantams. bet tai smulkmenos, svarbu, kad kalbama apie rysku reiskini.

51181. to BD2009-02-02 10:46
tamsta esate visiškai teisus, tačiau šiame straipsnyje išvis nekalbama apie "ryškų reiškinį", t.y. krautroką, čia net jo pavadinimas nepaminimas..o gerų krauto grupių buvo daug, labai daug - nepamirškime Amon Duul, Amon Duul II, Ash Ra Tempel, Faust, Popol Vuh, Sand ir daugybės kitų.. Vertėjo klaida: visiškai nesidomėjo tuo, ką verčia, nėra jokio konteksto (taip pat ir dešimtmečiuose), tiesiog paimta ir išversta.. Senoji muzika atgimsta, ir tai džiugu. o "Neu!" tikrai nuostabi grupė, jos albumai - absoliutūs šedevrai.

51192. Dede :-) 2009-02-02 14:04
Krautrock rules! Amon Duul:"Tanze Der Lemming","Wolf City","Vive La Trance". Can:"Tago Mago","Future Days","Ege Bamyasi". Neu:"Neu!","Neu2","Neu75". Popol Vuh:"Affenstunde","In the Gardens of Pharao". Klaus Schulze:"Timewind","Moondawn","Mirage". Tangerine Dream:"Rubycon","Force Majeure","Encore","Quichotte". Faust:"Faust IV" Ash Ra Tempel:prasta grupe! Cluster:"Zukerzeit" Kraftwerk:"Radioactivity","TranseEuropeExpress","Man Machine","Maximum - Live!"

51196. Senelis :)2009-02-02 16:31
Ash Ra Tempel neįtiko? O kaip Grobschnitt? Brainticket? Nektar? Zweistein? Mythos? Daug neatrastų erdvių...

51201. Dede 2 senelis :-) 2009-02-02 18:38
Visos isvardintos grupes geros,bet tai jau antra lyga.Cia dar galima butu pridurti ELOY,Embryo,Deuter ir netgi Scorpions(juk jie pradejo 70-tu pirmoje puseje).

51207. Senelis 2 Dede :)2009-02-02 20:28
na, tuomet iš savo seno stalčiuko išsitrauksiu "trečiąją lygį", kuri, beje, kaip ir antroji, beveik niekuo ne prastesnė nei pirmoji - Kraan, Jane, Message, Made in Germany, Novalis ir kt. O Scorpions, kad ir kokie geri rokeriai, tikrai su krautu nelabai ką bendro turi... Why don`t you eat carrots? :)

51303. ?2009-02-07 17:35
Ar kas nors čia yra tvirtai įsitikinęs, jog perskaitęs tapsiu protingesniu?

51317. makaka :-) 2009-02-08 18:52
aš galvojau, kad esu ligonis, nes man tinka krautrock`as, bet pasirodo esu ne vienas

51322. Dede 2 ? :-) 2009-02-09 11:02
Tu uzuot uzdavinejes kvailus klausimus geriau imk ir isidek i CD grotuva pvz. "Wolf City" Amon Duul, "Mirage" Klaus Schulze arba "Future Days" CAN.Tada galbut ir suprasi kas yra muzikinis orgazmas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:51 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba