Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
 KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

DAILĖ

Kur paroda

KĘSTUTIS VAITKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tomas Danilevičius ir Juozas Laivys
Kęstučio Vaitkaus nuotrauka

Plungėje veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje, įkurtame kunigaikščių Oginskių rūmuose, gruodį atidaryta dvie­jų kraštiečių – Juozo Laivio ir Tomo Danilevičiaus – paroda. Dviejose rūmų salėse eksponuojamas vienas konceptualus kūrinys su keliomis interpretacijomis. Toks minimalistinis kūrinių skaičius turbūt labiausiai ir nustebino bei suintrigavo parodos lankytojus. Ką jau kalbėti apie keturias sunkokai iššifruojamas interpretacijas...

Parodos atidarymas

Parodos atidarymo vedėja, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė prisipažino, kaip tą rytą ji bei kiti muziejaus darbuotojai apžiūrinėjo dvi ekspozicijų sales, ieškodami eksponatų. Tik grįždama į pirmąją salę virš durų ji perskaitė užrašą „Kur paroda“. Tada suprato, kad tai ir yra parodos esmė...

Pasak J. Skurdauskienės, yra buvę pasiūlymų Žemaičių dailės muziejuje parodyti šiuolaikinį meną, bet muziejininkams pritrūkdavo drąsos. Viena paskata surengti tokią parodą atsirado prieš metus – menotyrininkė, VDA doktorantė Aušra Trakšelytė, kilusi iš Plungės, pasiūlė pristatyti 10–15 žymiausių šiuolaikinio meno atstovų Plungėje. Jos sukurtame projekte buvo klausimas – ar išdrįs žymūs sostinės menininkai atvykti į provinciją eksponuoti savo darbų? Nežinia, kaip tuomet būtų klostęsi įvykiai, tačiau, matyt, dėl finansinių kliūčių paroda neįvyko. Užtat šiandien šiuolaikinį meną muziejuje išdrįso parodyti du mūsų kraštiečiai.

Plungės menininkų grupės „3+“ narys T. Danilevičius, prašomas išplėtoti parodos koncepciją, siūlė tiesiog žiūrėti ir bendrauti (bendravimas ir esąs svarbiausia, dėl ko čia visi susirinkę). Kadangi tos pačios nuomonės buvo ir J. Laivys, lankytojams teko priimti jiems pasiūlytas žaidimo taisykles...

Parodos autorių kūryba

Plungiškis T. Danilevičius – skulptorius, dizaineris, VDA magistrantas, besidomintis netradicinėmis meno išraiškos formomis. Pristatydama iš Rietavo kilusį J. Laivį, J. Skurdauskienė kalbėjo: „Mes, plungėškee, žėnuom, kaap ons šiuolaikėni mena reprezentou pasaulie, ruoš nemažaa paruodum.“ J. Laivys baigė VDA skulptūrą ir stažavosi Liono (Prancūzija) nacionalinėje dailės mokykloje. Nuo 1995 m. paro­dose bei tarptautiniuose projektuose dalyvaujančiam jaunajam menininkui 2007 m. suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2008 m. paskirta LR valstybinė stipendija.

Jo veiklos sritis – vizualus menas, tad ir svetainėje www.youngartists.lt informaciją apie J. Laivį randame to paties pavadinimo skyriuje. Menininkas taip išdėsto savo kūrybinę koncepciją: „Atraminiu tašku laikau veiksmą esamuoju laiku. Galimybė veikti yra neginčijamas dabarties įrodymas. Kadangi mes egzistuojame čia, kur gausu praeities įrodymų, o ateitis dar neįrodyta, galimybė modeliuoti įvykius dabar yra esminis veiksmas, galintis apibendrinti visą mano kūrybos problematiką.“ Ir kaip šie žodžiai tinka Žemaičių dailės muziejui, turinčiam tokią garsią kultūrinę praeitį ir visiškai nenuspėjamą finansinę ateitį, nors rūmų renovacija įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą!.. Beje, J. Laivys dalyvavo 5–ojoje Pasaulio žemaičių dailės parodoje, vykusioje Žemaičių dailės muziejuje 2007 m., kurioje demonstravo darbą „Kelionė pėsčiomis iš Vilniaus į Plungę geležinkelio bėgiais“, t.y. fotografijų, kuriose įamžinti kilometrus žymintys stulpeliai, albumą (2001 m. jis pėsčiomis nuėjo 312 km!).

Konceptualaus kūrinio interpretacijos

Parodos atidarymo dalyviai vis grįždavo prie slaptingojo užrašo „Kur paro­da“. Kai kurie optimistai veltui mėgino aptikti daugiau materialių eksponatų. Tad, norint šį bei tą išsiaiškinti, tekdavo prieiti prie dailės kritiko Raimundo Malašausko komentaro „Tekstas apie parodą“, pakabinto prie įėjimo. Šiame tekste apie tarpą daroma išvada, kad „už regimybės srities yra kažkas kito, į ką mes galime patekti“ (paralelinis interpretacijų pasaulis?..). O teksto pabaigoje kūrėjas tarsi „atleidžiamas“ nuo prievolės kurti: „Todėl mes turėtume iš naujo permąstyti nuvalkiotą teiginį, kad „menininkai užpildo tarpus“, ar imperatyvą, sakantį, jog „menininkai turėtų užpildyti tarpus“. Pirmiausia, tarpo neįmanoma užpildyti, nes jis nėra nei talpa, nei tuštuma. Antra, tarpai turėtų būti taikomi ir kuriami, o ne užpildomi. Tarpo sudaiktinimas yra blogiausia, kas galėtų nutikti. Bet buvimas tarpu yra kita istorija. Savo.“ Taip plačiai užsimojus, galėtume prisiminti ir kai kurių mąstytojų teiginį, jog užrašyta kalba tampa stabu, nes parašytas žodis sustabarėjąs. Gal kalbos užrašymas –­ blogiausia, kas jai gali nutikti?..

Taip svarstydami, esame priversti pažiūrėti į pirmąją iš keturių elektroniniu kvietimu į parodos atidarymą atsiųstų konceptualaus kūrinio interpretacijų –­ „Teks­tas kaip rašytinės kalbos pavyzdys“. Bet kuris semantikos specialistas tuoj atkreiptų dėmesį, kad užrašas „Kur paroda“ – be klaustuko, vadinasi, šį žodžių junginį galima perskaityti, tarkim, ir taip: „Tu esi čia, kur paroda; tu tikrai esi parodoje“! Be to, ji –­ interaktyvi, nes žiūrovas priverstas ir interpretuoti konceptualųjį kūrinį, ir bent jau šiek tiek pabendrauti su parodos autoriais. O juk, pavyzdžiui, ir teatre statomi spektakliai, kuriuose žiūrovai kviečiami nebūti pasyviais stebėtojais, bet aktyviai dalyvauti veiksme, atlikti kurį nors vaidmenį.

Grįžkime prie teksto. Literatūros pasaulyje taip pat galimos netikėčiausios situacijos. Štai nesuprantantieji Ezopo kalbos, nemokantieji skaityti „tarp eilučių“ gali paklausti: „Kur tekstas?“! Pirmąją interpretaciją apibendrino „ketvirtoji valdžia“, o jos rašyti tekstai, beje, buvo gana santūrūs, kartais – net skeptiški...

„Reikšmės reikšmėje efekto būsena“ – antroji siūloma interpretacija. Tai –­ tarsi kalbininko situacija, kai jam kas nors padaro didelį įspūdį, arba matematiko, kai sunkų uždavinį išspręsti padeda vykusiai pasirinkta antro laipsnio išvestinė. Arba klausimas: ar šiuo atveju geriau kelti kvadratu, ar verčiau traukti šaknį...

Po šios parodos atidarymo praėjus kelioms savaitėms, pasklido žinia, jog Plungė paskelbta 2009-ųjų Lietuvos kultūros sostine. Kiek tas faktas reikšmingas miestui ir jo žmonėms? O kiek žadamų finansinių įplaukų bus skirta, pavyzdžiui, paro­doms rengti? Ir kokioms? O gal nelabai žmonėms jų ir reikia? Čia verta prisiminti filosofą Arvydą Šliogerį, kurio mąstymas, pasak Viktorijos Daujotytės, išsiskiria provokatyvumu, paradoksalumu bei aštrumu. „Menas apskritai neegzistuoja. Kaip filosofija pasaulyje reiškiasi tik per tekstus, taip ir menas mums pasirodo tik per kūrinį, t. y. savotišką daiktiškai apibrėžtą ir įformintą tikrovės apraišką“ (iš knygos „Kas yra filosofija“, leidykla „Strofa“, 2001). Bet štai eseistikos rinktinėje „Sietuvos“ (Mintis, 1992) A. Šliogeriui jau užteko vos kelių puslapių, kad įrodytų, jog „meno kūrinys nėra vertybė“!..

Grįžkime į parodos atidarymą. Čia vieni lankytojai diskutavo, kiti – fotografavo; žurnalistai žiūrinėjo, klausinėjo ir nežinia ką užsirašinėjo. Vadinasi, žmonės ieškojo reikšmių. Bet pasiūlyta interpretacija tikrai nebuvo iš lengvųjų. Gal būtų pavykę ją labiau išplėtoti, jei ne techninės problemos: ketinta tiesiogiai internetu transliuoti filmuojamą renginį, tačiau to padaryti nepavyko. Vėliau ketinta filmuotą medžiagą parodyti interneto svetainėje, bet ir šito turbūt nebesulauksime.

Trečias iššūkis žiūrovams – interpretacija „Požiūrio pagrindimo pusiausvyra kaip ne būtinybė suprasti autorius“. Šiais laikais kanonai mene nebėra tokie griežti. Kūrėjai bei meno mėgėjai turi savo nuostatas ir požiūrius. O vartotojiškoji visuomenė, kuriai meno kūriniai dažniausiai yra tik gražūs ar naudingi daiktai, nori „paruošto“ produkto, kuris gali būti ir serijinis, „šabloninis“. Margaspalvėje kultūros erdvėje turbūt svarbiausia – informacija, kad galėtum pasirinkti tuos kultūros renginius ar meno kūrinius, į kuriuos tavo požiūris būtų teigiamas, o autoriai – suprantami. Parodos autoriai kvietime nurodė, kad bus eksponuojamas vienas konceptualus kūrinys su keturiomis interpretacijomis. Vadinasi, potencialiam žiūrovui turėjo būti aišku, jog paroda nebus tradicinė. O čia dar toks netikėtas sutapimas: Plungės kultūros centre kaip tik tuo metu buvo atidaroma kasmetinė (tradicinė!..) Plungės rajono tautodailininkų grupinė paroda, kurioje darbus pristatė šeši tais metais jubiliejinius gimtadienius atšventę kūrėjai: skulptoriai Jakovas Bunka ir Rimantas Laima, medžio meistras, tapytojas bei fotografas Vytautas Jaugėla, kalvis bei juvelyras Titas Bikinas, tekstilininkė Sofija Grigaitienė ir audėja Stefanija Montvydienė. Ar begali būti kas nors labiau tradiciška bei lengviau suprantama!? Nors ir vėl: ar užsidarę vien tradicinio ar, tarkim, klasikinio meno erdvėje neprarasime „požiūrių pusiausvyros“? Ar nepražiopsosime progos pabuvoti tarpdisciplininėje aplinkoje, kur bendrauja meno kritikai, teoretikai, istorikai, meno kūrėjai bei jo vartotojai? Aš, pavyzdžiui, pasirinkau „lengviausią“ kelią, kuriame nebūtina suprasti autorius...

Įdomi ketvirtoji pasiūlyta interpretacija – „Kūrinio be kūrėjo egzistencija“. Kaip čia neprisiminsi ne kartą girdėto teiginio, jog tobuliausias kūrėjas – gamta, o menininkai tik pakartoja jos sukurtus vaizdus ar garsus. Žinoma, religingesni žmonės Kūrėju vadina Dievą, kuris, beje, ir žmogui suteikė galią kurti...

O kaip šioje parodoje, kurioje kūrėjai pasiūlė tik vieną baigtą kūrinį? Galbūt reikia pasistengti įsivaizduoti, kokie meno kūriniai šiose erdvėse buvo kunigaikščių Oginskių laikais ar ką mes galėsime pamatyti čia po metų kitų, kai salės bus suremontuotos ir „apstatytos“? Prisiminkime, pavyzdžiui, Leonardo da Vinci’o būdą stimuliuoti išradingumą, kurį jis pateikė „Traktate apie tapybą“: „Žiūrėk į drėgnas, dėmėtas sienas ar į įvairiaspalvius akmenis. (...) Šios sienos panašios į varpų skambesį, kuriame galima išgirsti bet kurį įsivaizduojamą žodį“ (nors jo patarimai labiau skirti kūrėjams, bet kaip jie tinka nesuremontuotose Žemaičių dailės muziejaus salėse besidairantiems žiūrovams!). O E. H. Gombrichas teigia, jog žiūrėtojui „reikia suteikti „ekraną“, tuščią ar nepakankamai apibrėžtą plotą, į kurį galėtų projektuoti tikėtiną vaizdą“, o paskui tarsi apibendrina: „Kaip matėme, niekas nedžiugina mūsų labiau nei reikalavimas pasitelkti vaizduotę, „gebėjimą imituoti“ ir taip dalyvauti kūrybiniame dailininko nuotykyje.“

Ypač gerai „sumodeliuoti“ aplinką, kad žmonės „praregėtų“, moka įvairūs burtininkai, fokusininkai, magai. Bet juk dailininkas taip pat yra savotiškas stebukladarys, kaip, tarkim, tas muzikantas, kuris visą koncertą prasėdi prie pianino, nepaspausdamas nė klavišo. Į tokį koncertą atsitiktinai patekęs klausytojas turbūt pasipiktintų, bet specialiai į šią atrakciją atėjęs žmogus turbūt išgirstų norimą melodiją (dar prisiminkime ir jauną Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ personažą, kurio galvoje nuolat skambėjusi muzika).

Taip viena konceptualaus kūrinio interpretacija provokuoja kitą, skatina įsižiūrėti, susimąstyti. Ar tikrai parodose turi būti aibės eksponatų? Ar jų gausa neprikausto dėmesio, mąstymo, jausmų prie konkrečios vietos, ar kūrinių fizinis buvimas čia ir dabar išlaiko pusiausvyrą su transcendentine vertikale? Apie visa tai verta pagalvoti.

 

Skaitytojų vertinimai


51186. 3112009-02-02 11:53
ot tai kietuoliai rodykit tokius pokstus sostineje ne provincijoje kur kiekvienas pirst naujas

51220. Lapė2009-02-03 09:42
Hanso Kristiano Anderseno pasakos “Nauji karaliaus rūbai“ žemaitiška versija. Į parodą atsiveskit vaikus. Jie paaiškins geriau už Šliogerį.

51250. pijokelis2009-02-04 15:26
Juozai, Juozai. Reikejo lankyti R.Jurenaites paskaitas. Pasiskolink konspektus ir pasklaidyk. Tokius bajerius pasaulis jau mate. Nieko naujo.

51265. Damiens Hersts2009-02-05 11:07
Vo rokšmyyyže!!! Kas per cūūds Oginske rūmuos dedas? Veins šliumparkis plungiškius ir Žemaitiu muzieju muonija. Tokiu muonu ir onkščiau yr nuteke - Vilius Orvids pri sovietu žeimos metu piests i Vilniu ateja pas moni dviem sermiegom apsisvilkes sušlapusias bataas, onc netureje mašinas ir toukart onc nežinoje kad tas yr mens. Vo kuoke lyge šposas būtu smelie rijikes performans muzijou su smele kibiras krizes akivaizdo! Ona yra tikra menininke vo tik pati to dar nežina. Reik ta cioce tik parodyt ŽDM ir viskas savo veituo atsistuotu on kuoju. Bet jeigu rimtaa, mon regis tas yr protele sutrikims. Bet aš niekap nesuprontu koke velne tokeij skarbalia atsirond muziejou ir del ko žemaitiu varda ont visuos Lietuvuos vadaluo.

51268. Damiens Hersts dar2009-02-05 11:30
Kon aš če eso parašes tas yr mens ir be mona rokunda neledu naudout, kad koks paplaukes neparašytu ont seinos ir nepadarytu kita muona.

51283. Ramintele Jourenaite2009-02-05 21:21
ko saka apie mono konspekts? anei yr geri bachura, tons Laivys i tas Tuoms. is visa, tik konceptualus mens siandie ter reikalings ont Leituvos, tai ir zemaite gal nesipyzdavuot veini ont kitu

51288. 3102009-02-06 12:55
kaip sakydavo mano Babūnė - proteli, ateik paviešėt. Pas tuodu berniukus protelis aiskiai seniai beviešėjo.

51310. Č2009-02-08 09:51
Siaubas. Ištekėti už Skurdausko.

51312. ....2009-02-08 14:04
vargse Č... slapta troksta isteketi, o dar svajoja ir grazios pavardes savininke tapti... vaikeli, ziurek, istekesi uz kokio Kiausinio, ir galesi Skurdauskienei pavydet... kai kuriu komentuotoju domėjimosi sferos keistos, problemos - vaikiskos. prie ko cia kazkokia pavarde, kvaisa tu?

51325. 3122009-02-09 12:18
taigi kai bus rasoma pasaulio zemaitijos dailes istorija sis faktas auksinem raidem isipaisys i pasuline zemaiciu slove, valio luzeriams slove c2h5oh!

51330. sick2009-02-09 19:19
nu,tulips and roses Laiviui galima maivytis, o jau Zemaitijoj - ne. Kodel?

51536. Menas yra musu ateitis :-) 2009-02-18 19:02
Visu pirma kalbeti moka visi, bet ar Jus suprantate ka kalbate, visu atra ar jus sugebetumete tokia paroda padaryti? Nemanau, mes kiekvienas galime sakyti as irgi taip sugebeciau bet kodel nedarote tada??? asku as sutinku kad kiekvieno nuomone skiriasi vieniems tai grazu kitiems nepatinka... bet savo nuomone galite isakyti kitaip o ne varyti ant meniniku kurie garsina Plunges varda. Jie saunuoliai!!! jei to nedarytu nebutu nei y ka ziureti nei apie kalbeti

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:50 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba