Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
 PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

TEATRAS

Tapatybė – ne vien originali pavardė

PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ

[skaityti komentarus]

Mūsų šalyje vos ne kasdien tenka išgirsti kokią nors keistą naujieną. Kažin ar nenustebtume ir nepasipiktintume iš Lietuvos pareigūnų lūpų vieną dieną išgirdę, kad lietuvių kalba nėra nacionalinė vertybė. Taip gali atsitikti aukščiausiu lygiu ėmus svarstyti pavardžių rašybą asmens dokumentuose. Pavyzdys gali būti užkrečiamas, nes panašiai yra atsitikę šalininkams nuostatų, kurie teigia, kad pavardė yra vos ne vienintelis žmogaus tapatybės požymis. Lyg ir nebeturi žmogus kitų daug ryškesnių tapatybės požymių: pirštų atspaudų, išvaizdos bei ypatingų kūno žymių, kraujo grupės, DNR, rašysenos.

Vardas ir pavardė yra sąlyginiai dalykai, kurių, gal ir nedažnai, bet pasitaiko ir sutampančių. Toks sutapimas įmanomas net tarp skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių žmonių, o Lietuvoje – juo labiau. Mano gimtajame kaime gyveno dvi moterys su tokiu pat vardu, pavarde ir net tėvavardžiu (sovietmečiu), todėl laiškininkai dažnai supainiodavo laiškų ir įvairių dokumentų siuntimo adresates. Joms tekdavo prisiminti savo veiksmus, jei tai būdavo laiškas iš valdiškos įstaigos, ar net nujausti, kodėl ir kuriai siųstas laiškas. Tekdavo laiškus ir atplėšti aiškinantis siuntėjus ar siuntimo tikslus. Taigi –­ žmogaus tapatybė nėra vien vardas ir pavardė.

Grįžkime į viduramžius, kai įvairiose šalyse žmonės turėjo tik vardus, nes pavardžių tiesiog nebuvo. Vėliau pavardės buvo daromos iš tėvų vardų (Lauraitis, Petronis, Jonutis – lietuviškų, o kitose kalbose – Johanson, Johnson (tariama Džonson), Peterso(e)n, Laurensen ir kt.), gyvenamosios vietos pavadinimų (Erazmas Roterdamietis, Tomas Alvinietis), amato rūšies (lietuvių Račius, Kubilius, Skardžius ir kt.), pravadžių (Dirda, Dinda, Šeškus, Vilkaitis ir kiti) arba gyvūnų pavadinimų (lietuvių – Šarkis, Meška, Vilkas, Šernas, Lapė, Briedis, Tauras ir kt.).

Senaisiais laikais lotyniškas arba graikiškas vardas buvo pritaikomas prie kiekvienos kalbos, tai natūralu ir akivaizdu. Štai kad ir populiarusis Jonas Lietuvoje: Latvijoje – Janis, Skandinavijos šalyse –­ Johan (pavardė Johanson, kilusi iš tėvo vardo), Johanes – Vokietijoje, slavų šalyse –­ Ivan (rusai ir balkanų slavai) arba Jan (Lenkija, Čekija), anglakalbėse šalyse –­ John (tariama Džon –­ pavardė Johnson), ispaniškai – Chuan, prancūziškai – Jean (tariama Žan). Tas pat su Petru, Juliumi, Jurgiu, Rapolu, Antanu ir kitais lotyniškais ar graikiškais vardais, kurie paplito Europoje ir pasaulyje. Kalbose, kurios turi linksniavimo tradiciją, minėti vardai yra linksniuojami.

Koks gudragalvis galėtų pasakyti, kuris vardas originalus, o kuris – ne, kai kiekvienoje šalyje jis priklauso nuo kalbos?! Nebent kalbos dalykus prastai išmanantieji taip galėtų teigti. NEBENT! Taigi ir iš tų keleto menkų pavyzdžių galima matyti, kad vardas nuo seno buvo taikomas prie kalbos ir kalbinės aplinkos. Todėl suprasti tokį paprastą dalyką nereikia nei didelio mokslo, nei ypač išskirtinių kalbotyros žinių.

Kai kurie mūsų kalbos mokovai tebeteigia, kad rašant kitakalbio vardą ir pavardę reikia vadovautis originalo forma. O kas ta originalo forma, kas galėtų pasakyti? Dažniausiai ji imama iš pasaulinės spaudos tekstų ir būna angliška, jei tai yra spauda. O Lietuvoje išduodamuose pasuose, be abejo, kitakalbių pavardes būtų norima rašyti lotyniško pagrindo kalbų rašmenimis, kad paskui būtų galima prikišamai parodyti, jog taip būtina rašyti ir lietuviškuose spaudos tekstuose bei draudžiama linksniuoti priverčiant valdininkus (ypač lituanistus) nesilaikyti lietuvių kalbos normų.

Latviai ir net baltarusiai tokį pat klausimą išsprendė paprastai: kitakalbių vardus bei pavardes įrašo savo valstybine kalba, taip pat turi vietą ar puslapį, kuriame tie kitakalbių vardai ir pavardės įrašytos jų vartojama kalba. Kodėl ir mūsų valstybei šitaip nepasielgus norint (nebent nenorima) išlaikyti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo vientisumą bei siekiant, kad lietuvių kalba išliktų nacionaline vertybe?! Juolab, kad Europos Sąjungos institucijose ji yra laikoma lygiaverte kalba tarp kitų Europos kalbų. Kalbos dalykų ES institucijos nereguliuoja, nors kai kurie Lietuvos valdininkai yra linkę teigti priešingai ir slėpti nuo visuomenės kai kuriuos faktus.

 

Skaitytojų vertinimai


51175. ei na-na-na2009-02-02 00:52
tai, anot autorės, lietuvis Jonas, apsigyvenęs Rusijoje, be jokių sąžinės skrupulų turėtų tapti Ivanu? juk vis tiek vardas tas pats, kam tie nacionaliniai savitumai? Muravjovas korikas iš džiaugsmo rankas trintų... O Amerikoje tas pats Jonas be sąžinės skrupulų turėtų tapti Džonu? Tik koks nors švedas Jonas Lietuvoje trubūt turėtų pasivadinti Jonasu? Būtų juokinga, jei nebūtų graudu dėl tokių rašinėjimų...

51178. einanai2009-02-02 09:09
Kodėl kalbi apie lietuvišką Joną, kai straipsnyje parodyta natūralus vardų prisitaikymas prie šalies? Nereikia lietuvians vaidinti ir dirbtinai kurpti to, ko nėra.

51180. >2009-02-02 09:52
Taigi taip ir išeina, kad į Rusiją nuvažiavęs lietuvis privalėtų "prisitaikyti prie šalies" ir vadintis Ivanu. Būtent autorė ir siūlo dirbtinai kurpti tai, ko nėra niekur, išskyrus eurazijinės erdvės pakraščius, kuriuose korikai nepajėgė kirilicos įdiegti.

51183. specialiai mažaraščiams2009-02-02 11:13
Nekurkit savų kvailų teorijų, bet pažiūrėkit, kaip kiekviena šalis turi savo rašto tradicijas ir net skirtingai vadina valstybes. Verčiant iš įvairių kalbų vienos valstybės pavadinimas įgauna kelis variantus. Žr.: http://www.lzinios.lt/lt/2009-02-02/lietuva_ir_europa/pasiklyde_vertime_es_abeceliu_ivairove.html Tas pats ir su pavardėmis. Vvisiems savo šalies antipatriotams ir lenkų pakalikams šis straipsnis nepatiks.

51184. Citata2009-02-02 11:21
iš straipsnio šios dienos „Lietuvos žiniose“: „Šūkiu "vieninga įvairovėje" besivadovaujanti ES turi 27 nares, 23 oficialias kalbas ir 3 abėcėles: lotynų, graikų ir kirilicą. Skrupulingai gindama kiekvienos savo narės teises ES suteikia kiekvienai kalbai ir abėcėlei lygų oficialų statusą. Tačiau galiausiai šis skrupulingumas net ES institucijų darbuotojus išmuša iš vėžių, kai jiems tenka naudotis pagal abėcėlę sudarytais ES sąrašais. Lygiai taip pat, kaip tai nutiko vokiečių žurnalistams. Daugelis tarptautinių organizacijų išrikiuoja savo narius abėcėlės tvarka ta kalba, kuri organizacijoje yra pagrindinė. Pavyzdžiui, NATO narės vardijamos pagal abėcėlę anglų kalba. Tačiau tokia tvarka netinka ES, nes ji turi 3 oficialias kalbas: anglų, prancūzų ir vokiečių. Todėl valstybės narės ir jų kalbos pateikiamos abėcėlės tvarka, tačiau vartojant pavadinimus tos šalies kalba. Taip vengrų kalba (Magyar) atsiduria tarp lietuvių ir maltiečių, o vokiečių (Deutsch) eina po danų. Anglakalbius nustebins suomių kalbos vieta tarp slovėnų ir švedų, nes angliškai ji vadinasi Finnish, o suomiškai - Suomen kieli. Ispaniškas sąmokslas O labiausiai nustebino Ispanijos atvejis. Europos Komisijos interneto svetainėje ispanų kalba įdėta tarp anglų (English) ir prancūzų (French), nes oficialiai ji vadinasi Espanol. Europos Parlamento interneto svetainėje ispanų kalba taip pat vadinama Espanol, tačiau įrašyta raidėje "C". ES darbuotojai aiškina, kad nors oficialiai kalba vadinasi Espanol, jos techninis pavadinimas yra Castellano. Tai vis dar labai plačiai Lotynų Amerikoje paplitęs terminas.“ Kiekvienos šalies vidaus reikalas kaip ji rašys savo tekstuose kitos šalies pavadinimą arba kitataučio pavardę. Kalbėti nesąmonių nebūtina, jei nesuvoki, apie ką kalbi.

51185. žinau2009-02-02 11:40
Kiekvienos šalies vidaus reikalas, kaip rašyti kitų (svetimų) šalių pavadinimus arba kitataučių pavardes. Juolab, kad nuvykęs į svetimą šalį savo tvarkos tikrai nepadarysi.

51187. >specialiai mažaraščiams2009-02-02 12:16
tai kad ne tuos mažarščiais vadini. mažaraščiai vokiškų ir angliškų pavardžių perskaityti nesugeba (nes ir jokių europietiškų kalbų nemoka, net su latviais turbūt rusiškai iki šiol bendrauja) prieš tai jų per kirilicą neperleidę.

51189. to >specialiai mažaraščiams2009-02-02 12:21
Kirilica yra rašto rūšis, kurią vartoja pvz. bulgarai. Ko supykai ant rašto rūšies?

51190. to > 51180.2009-02-02 12:49
Pradedant diskutuoti pirmiausia reikia išmokti skaityti, paskui mastyti, o dar vėliau – daryti išvadas. Dar šiek tiek reikia ir išmanymo apie kalbamaus dalykus.

51203. > 511902009-02-02 19:59
akivaizdu, kad autorė tokio išmanymo neturi. bet tai ne jos bėda...

51204. > 511892009-02-02 20:01
vartojamas raidynas liudija priklausymą atitinkamai civilizacijai. siulyčiau Huntingtoną atidžiau paskaityti.

51210. pele :-) 2009-02-02 21:04
Pritariu autorei

51217. autorė2009-02-03 08:29
Už tai turi išmanymą tie, kurie siūlo kažkokį hibridinį tarptautinį raidyną vietoj lietuviško. Didelio išmanymo ir nereikia, nes tokiems „mokslininkams“ lietuviško raidyno nebereikia, nes jie pasaulio žmonės su pasaulio raidynu.

51224. ev :-) 2009-02-03 15:38
Pritariu straipsnio autorei. Įdomu buvo paskaityti. Mintis vykstančiai diskusijai: kiekviena kalba - pasaulio paveldo dalis. Visiems, svarstantiems apie lietuvių kalbos naudingumą, reikalingumą ir jos mažumą, neaktualumą, nereikalingumą, anglų ir kt. kalbų prioritetus: ar tikrai esam tokie jau reikšmingi ir tokia jau "pasaulio bamba", kad kėsintumėmės tą pasaulio paveldo dalį atimti ar bent jau jos, t.y., vienos seniausių ir tebevartojamų kalbų, nesaugoti? :)Sapienti sat...

51231. vatinukas2009-02-03 16:55
Pinda Kavarska Lietuvoje reiskia ta pati, ka Pinda Kawarska Lenkijoje.Kur problemos?

51253. įdomu2009-02-04 18:57
kodėl šitas tekstas ne "de profundis" skiltyje?

51304. Kategoriškai2009-02-07 17:41
Kas nenori sulietuvintų pavardžių - už fufaikių ir "drach nach osten". Ar į vakarus gal?

51307. 2 "kategoriškai"2009-02-07 21:31
kitaip tariant, norėtum, kad visokie ivanovai taptų ivanauskais ir tarp lietuvių įsimaišytų?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:48 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba