Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
 Skelbimas14

DE PROFUNDIS

Skelbimas

[skaityti komentarus]

iliustracija

 

Skaitytojų vertinimai


51167. Apie Dieva (13)2009-02-01 18:24
autorius visiskai neturi nieko bendro su po palme, 2009–02–01 17:48:03

Niekas nenorėjo mirti

(trumpa pjesė)
    Dalyvaujantys asmenys:

    Autorius, rašantis Šedevrus
    Redaktorius, tarp kūjo ir priekalo
    Tėvas Faku, vietines religinės bendruomenės vyresnysis

    Veiksmas vyksta negyvenamoj saloj, po palme, Kitoj planetoj.

    Autorius neatsako už atsitiktinius vardų, vietovių ar aplinkybių sutapimus.


    Gaivus ankstyvas rytas. Iš tolo matyti kitiečiai. Kamera pamažu pritraukia vaizdą artyn. Autorius kasosi pakaušį auksine plunksna, žiūri į bekylančią saulę:
    – Štai, tuojau parašysiu Šedevrą, kokio pasaulis dar nematė, pakiliai ištaria. Susikaupęs rašo. Tėvas Faku po palme kalba maldeles, per petį žvilgčiodamas į autoriaus kūrybą. Nusivylęs linguoja galva:
    – Argi tam pačiam Dievas suteikė protą, – retoriškai klausia.
    Giliai atsidusta ir vėl pasineria maldon. Tuo tarpu Redaktorius dar tik keliasi. Jis giliai nusižiovauja, pasirąžo ir atsistoja prie palmės nugara į Autorių ir Tėvą Faku. Girdisi čiurlenimas.
    – Argi ne graži diena išaušo, – pramerkia akis Tėvas Faku, kreipdamasis į savo kaimenę.
    Kupinu meilės žvilgsniu nužvelgia abu.
    – Taip, Dievas mus kviečia priimti dovaną ir ji pagarbinti, tęsia, klausiamai žiūrėdamas. Autorius, tuo metu, vilgo sūriam vandeny nosinę ir deda sau ant plikės. Redaktorius, dar mieguistas, smarkiau negu įprasta ranka trukteli užtrauktuką ir aikteli:
    – Kad ji kur velnias!
    – Ne taip, sūnau, ne taip, dantis sukandęs prataria Tėvas. Tarp kitko, seniai norėjau su pačiu pasikalbėti, nurijęs skaudulį kreipiasi į Redaktorių Tėvas Faku. Viena akim žvilgteri į Autorių, bet tas vėl rašo Šedevrą ir nieko aplink nemato ir negirdi. Tėvas pamoja ranka, kviesdamas Redaktorių už palmės. Abu sumerkia kojas į šiltą įlankos vandenį. Auksinės žuvytės nosimis baksnoja jų pėdas. Ant koralų rifo įsitaisęs pelikanas įdėmiai stebi skaidrų vandens paviršių. Tėvas Faku atsiremia alkūne į dar nespėjusį įkaisti smėlį, pasemia saują ir lėtai išleidžia iš delno.
    – Primena smėlio laikrodį, šypteli Redaktoriui. Taip bėga Dievo mums dovanotas laikas. Turėsim duot ataskaitą už kiekvieną minutę. Redaktorius neramiai krusteli. Pasižiūri į rašaluotas rankas, paskui į laikrodį, kabantį ant palmės.
    – Reikia naują numerį ruošti, gal jau Autorius bus pabaigęs Šedevrą, – sumurma lyg sau, nori stotis, bet Tėvas rankos mostu pasodina jį atgal:
    – Apie tuos jo šedevrus.., – žvilgsniu gręžia Redaktorių, bet čia pat šypsena nušviečia jo veidą, – Šedevras jau parašytas, mielasis, įkvėpimo pagautas ranka mosteli aplink, – tik ar mes mokam skaityt?
    Girdėt bangelių tekšenimas į koralų rifą. Pelikanas, suktelėjimo pabaidytas, išskleidžia sparnus, atsigręžia į kalbantįjį ir krypuodamas sutrepsi, ieškodamas patogesnės padėties.
    – Ar mes visi mokame įsiklausyti? – jau tyliai ištaria, galva mosteldamas Autoriaus link ir kviesdamas Redaktorių pažvelgti ton pusėn.
    O toje pusėje Autorius, mosikuodamas rankom, laksto pirmyn ir atgal, garsiai juokiasi ir sako kalbą dviems krabams. Pelikanas koja pasikrapšto galvą.
    – Kai kurie iš mūsų prarado pirmykštį nekaltumą, sūnau, – Tėvas Faku švelniai paliečia Redaktoriaus petį ir tęsia:
    – Jų lūpomis prabilo netiesa. Dieviška liepsna, paslėpta kiekvieno mūsų širdies gelmėj, nebepajėgdama prasiskverbti paviršiun ir šviesti kitiems, nerimu degina jų vidurius. Jie neberanda ramybės, – žiūrėdamas kažkur pro šalį, pridūrė.
    – Visa laimė, kad dar esam mes, sugebantys atskirti tiesą nuo melo, išlaikę Dievo malonę ir neatstūmę jo palaiminimo.
    Redaktorius neramiai pasimuisto, tarsi norėdamas nusipurtyti nuo peties uždėtą ranką:
    – Man suprantamas jūsų rūpestis, Tėve, – atsargiai rinkdamas žodžius ištaria. – Dieviška šviesa ir tiesos žinojimas yra didžiulė dovana, kurią ne kiekvienas iš mūsų turi.
    Vėl žvilgteli į autorių. Tas, vienoj rankoj laikydamas Šedevrą ir iš jo skaitydamas, kita diriguoja bangų mūšai.
    – Atvirai pasakius, nesu tikras, kad pats tokią dovaną būčiau gavęs, – ištaria Redaktorius ir giliai atsikvepia.
    Pro šalį skersomis į priekį prabėga Autoriaus išbaidyti krabai. Jis pats rašo ant smėlio ir žiūri į bangeles, užrašą nusinešančias pasidalint su kitais.
    – Kiekvienam, kuris ieško, bus duota, – Tėvo Faku žodžiai sustingę sunkiai pakimba ore virš palmės. – Man suteikta galia laiminu tave, sūnau, – tačiau vidury sakinio ranka, tarsi apsunkus, sustingsta: staiga pašokęs redaktorius purtosi nuo kelnių smėlį.
    – Esu jums labai dėkingas. Turėsiu jūsų žodžius omeny.
    – Mielas broli, yra tik viena tiesa, – staiga pasunkėjusiu balsu ištaria Tėvas Faku.
    –Tačiau mūsų laikraštyje ją ištaria daug skirtingų balsų, – Redaktorius pasižiūri aukštyn į saulę ir prisimerkia. Mielas tėve, tikiu, kad jūsų maldos pasieks tų, kuriems skirtos širdis ir išvaduos dievišką ugnį.
    – Gerbiamas Redaktoriau, – religijos atstovas pasikeitusiu aštriu tonu pašoka nuo smėlio, mano maldos visada pasiekia tikslą ir rezultatų aš sulaukiu kur kas greičiau, nei jūs manote. Kartais maldų net nereikia, užtenka telefono skambučio.
    Pelikanas, tuo tarpu, staigiu galvos mostu griebia pro šalį plaukiančia žuvį. Dar kurį laiką jo snapo sterblėj matytis spurdėjimas. Tėvas Faku ironiškai pažvelgia į Redaktorių. Pelikanas klyktelėjęs nusituština į vandenį.
    Dieviška saulė vienodai nusileidžia ant visų trijų pagrindinių veikėjų galvų ir šnypšdama panyra į vandenį. Autorius, po galva pasidėjęs Šedevrą, užmiega. Redaktorius sunkiai parimęs įsistebeilija į tamsą ir laukia aušros. Tėvas Faku paskęsta maldoj. Baigias trumpa kitiečių diena.
    Uždanga. Plojimai.

51177. jz2009-02-02 08:41
na ir saunuolis tas autorius :)

51182. amigo2009-02-02 11:02
o uz kurinius komentaruose LM irgi mokes honorara?

51191. ivs2009-02-02 13:51
o ka daryt, jei tevas fak(j)u vienu telefono skambuciu ismeta dieva uz karsenes is litmenio. redaktorius tai juk tarp kujo ir pjautuvo.

51209. to ivs2009-02-02 21:00
palaikyk ta litmeni, nes nebuas taip graziai demokragtiskai jkreiptis bet kuriuo atveju

51214. mergaite2009-02-02 23:44
ar jus visi numirete? labai prasau toliau kalbekite nesamones ar samones o visi nesamoningi atysitrauks

51216. au2009-02-03 01:24
tai ka dabar daryt?

51251. 3102009-02-04 16:32
valio cenzurai

51261. krankt 2009-02-05 02:30
kokia baisinga geda

51278. 132009-02-05 16:57
du bjaurus dalykai Lietuvoj: baznytininkai ir klimatas

51284. >krankt2009-02-05 23:32
ne tiek geda kiek linksma

51286. koks telefono numeris?2009-02-06 00:56
idomu koks Dievo numeris, jeigu jau jam skambinti, kad greiciu maldos butu isklausytos?

51297. skelbimas2009-02-06 22:52
uz nebloga kaina paskambinam redaktoriui ir pagasdinam. Net geriau negu tevas Faku

51305. krankt 2009-02-07 18:05
cenzura - nieko linksmo. yra zmoniu dalis - baznytininkai ar cekistai ar dar kokie nors patologijos aukos - visai nesvarbu, bet jaucia nenumaldoma troskima kitiems burnas uzrisineti. nors tu ka. cia kaip liga kokia. nepagydoma. :(

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:45 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba