Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
 Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS

Mergina ir tankai arba LT 91/01/13

Mantas Vasilkevičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stasė Asanavičienė
Nuotrauka iš LRT archyvo

Atėjo dar viena sausio tryliktoji. Šį kartą aštuonioliktoji. Tarsi turėjusi būti brandžiausia, jei tikime, kad su aštuonioliktaisiais metais ateina branda.

Deja.

Seime surengta eilinė paroda. Spaudoje pasipylė archyvinės fotografijos, straipsniai, primenantys įvykių chronologiją. Televizija parodė kelias laidas, pakalbino kelis įvykių liudininkus ir veikėjus; paviešino kelis plačiai nežinotus, neesminius faktus. Pranešė, kad maždaug 400 mokyklų uždegtos žvakutės.

Šabloniškas minėjimas?

Deja.

Pirmą kartą televizija informuoja apie nesusipratimus per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą Sausio 13-ajai paminėti. Naujoji Seimo galva pamiršo žuvusiuosius, kaip įprasta, pagerbti tylos minute. Ne pati galva, bet Seimo kanceliarija nesugebėjo deramai pakviesti žmogaus, kurio dalyvavimas posėdyje savaime suprantamas. Tiesa, jo pasigesta. Pasigesta Atkuriamojo Seimo pirmininko.

DEJA, dar ne visi „deja“.

Artėjant, atėjus, praėjus šiai datai, tai tyliau, tai garsiau klausiama, kodėl praėjus 18 metų nuo sausio įvykių vis dar nesukurtas dokumentinis filmas? Juk išlikę istoriniai kadrai, dar gyvi prisiminimai, menantys Kruvinąjį sausį.

Čia baigiasi pirmieji DEJA ir prasideda didieji KODĖL.

Ką tik įvyko pasaulinė filmo „Mergina ir tankai“ premjera, kuriame per Loretos Asanavičiūtės istoriją perteikiama trumpa 1939 08 23–1991 01 13 Lietuvos istorija paminint, kad šiandien (2009-aisiais) Lietuva yra laisva, nepriklausoma valstybė, Europos Sąjungos narė.

Taigi paklausiu pirmojo KODĖL.

Ir ištikrųjų, KODĖL vokiečiams Sausio tryliktoji svarbesnė nei mums? Kodėl jie stato dokumentinį filmą apie Loretą Asanavičiūtę, panaudoja VERTINGUS archyvinius kadrus, pakalbina prof. Vytautą Landsbergį, Stasę Asanavičienę ir kitus?

Deja, filmas, kuris vadinasi „Mergina ir tankai“ (beje, itin vykęs pavadinimas!), yra tik penktoji dalis vokiečių dokumentikos, skirtos apžvelgti tautų ir valstybių vadavimosi iš SSSR istoriją ir įamžinti Berlyno sienos griūtį. Tokia tatai šio filmo genezė...

Deja.

„Mergina ir tankai“ – graži, sausa, rami dokumentika, kurioje (per) ramiai paminėta, kad buvo čia, Lietuvoje, miško brolių pasipriešinimas; buvo žiaurus, sovietinis saugumas. Paminėta, kad Lietuvos likimą nulėmė Stalino ir Hitlerio (?!) paktas, o Lietuvos savanoriškas stojimas į SSRS yra ilgus dešimtmečius skleistas(-džiamas) Maskvos melas.

Turint galvoje, jog kai kur dar gajus (o kai kas ir kursto) mitas, kad mes patys Ten prašėmės, reikėtų pasidžiaugti kiekvieno fakto paminėjimu Vakaruose.

Filme apie gyvą, kone pulsuojantį tautos randą kalbama tarsi apie senus ir tolimus įvykius Aleksandro Didžiojo imperijoje. Deja, tiek tolima ir tiek (ne)suprantama vokiečiams ir vakariečiams mūsų Sausio tryliktoji.

Apskritai kinas – labai įdomus technikos ir kūrybos darinys. Jame galima kalbėti vaizdais, garsais, žodžiais, faktais ir jausmais. Būtent kalbėjimu jausmais ir apie jausmus, apie emocijas, kurios sunkiai nusakomos žodžiais, pasižymi lenkų kino mokykla.

Būtent taip ir reikia kalbėti apie mūsų Sausio tryliktąją. JAUSMAIS, o ne FAKTAIS.

2008 m. pasirodė lenkų „Katynė“ (rež. A. Wajda), latvių „Soviet story“ (rež. Edvinas Snorė; lietuviai pavadinimą vertė „Sovietų pasaka“. Dėl vertimo dar padiskutuočiau), kuris netikėtai šokiravo ir mane.

„Soviet story“ – nedokumentiška dokumentika! Įvykiai, datos, faktai, nuotraukos, istorikų komentarai tolygiai kelia įtampą. Kulminacija – tinkamai parinktos Putino citatos, jo paminklo vaizdas, SSSR – Rusijos politiniai veikėjai, kalbantys „gražiai“ iš ES tribūnos ir „negražiai“ vietinei (Rusijos) rinkai skirtuose klipuose – „privažiavo čia visokių“ (užsieniečių)...

Beje, latvių filmas skirtas tarptautinei (Vakarų?) rinkai. Filmo kalba – anglų kalba.

Deja, bet MŪSŲ filmo MUMS arba MŪSŲ apie MUS nėra (vis dar).

Ir nebus (?). Juk pripratome girdėti, kad pinigų lietuviškam kinui nėra, o, prisidengiant Garsiąja – Baisiąja KRIZE, tuoj visai nebebus (na tų centų), tad nebeliks ir tų kelių per metus, o pernai net keliolikos lietuviško kino eksponatų („Kolekcionierė“, „Nereikalingi žmonės“, „Balkonas“), kurie sugebėjo ne tik atsirasti, bet net laimėti, ir laimėti apdovanojimus ne Lietuvos, o tarptautiniuose festivaliuose.

Nėra pinigų (ne)dokumentiniam kinui, nėra jų TIKRAM istorijos įprasminimui, nėra ir tautos savigarbos.

Šiandien nebuvo nei juodų kaspinų ant tų išretėjusių, pablukusių gatvės trispalvių, nebuvo ir antgalių ant vėliavų stiebų, nebuvo (?) ir tautos garbės. Juk nebuvo pinigų! Juk Krizė! Tautos Sąmonės ir Identiteto KRIZĖ.

2009 m. sausio 13 d.

 

Skaitytojų vertinimai


51223. ev :-) 2009-02-03 15:22
Didele dalimi pritariu straipsnio autoriui - ačiū, kad prakalbote apie tai. Kodėl Nepriklausomoje Lietuvoje šiandien stoka ir identiteto, ir savimonės, ir tam tikro imuniteto, kodėl atėjusiai jaunesnei kartai kuo toliau tuo aktyviau "plaunamos smegenys", tolydžio stumiant tautinės + pilietinės savimonės erozijos ir aršaus kosmopolitizmo link? Kodėl mėginama (jau...), kaip sakoma, "perrašyti" istorija, etc.? Kiekvienas įžvalgesnis mato daug daug panašių klausimų. Pasvarstykime, pvz., apie pora šiandienos tendencijų, kad ir madingojo "kosmopolitizmo" (primenu: kosmopolitas - žmogus be tėvynės, lot.)ir tautinių tapatybių santykį. Aš, pavyzdžiui, nuoširdžiai gerbiu savą kultūrą, todėl man patinka ir kitos: ir romų, ir žydų, ir lenkų, ir masajų, ir moldavų, ir baltgudžių... Iš čia kyla susišnekėjimas su kitataučiais tais klausimais, kurie aktualūs didžiumai sov. okupaciją patyrusių respublikų (latviai - šaunuoliai, kad sujudo)ir kartu smalsumas, skatinąs pažinti kitą kultūrą. Ispanas man įdomus todėl, kad jis ispanas, o ne kosmopolitinio vajaus sraigtelis. Kinas - todėl, kad kinas, turkas - nes turkas, etc. Išvada: jei tebūsiu varganas postsovietinės-okupacinės / pre-europinės savimonės kosmopolitas, mėgdžiojąs ir adoruojąs ispanų, lenkų, rusų, amerikiečių ir kt. kultūras vietoj savos - tai kam, po galais, pats būsiu įdomus? Su istorija tai taipogi susiję. O apie atseit mums būdingą hermetizmą, subtilias tolerancijos / prisitaikėliškumo ribas, paprastą normalų kultūrų dialogą ir sovietinės okupacijos paveldą mūsuose gal kitąkart ;) Geros dienos visiems.

51246. hmmm2009-02-04 10:05
hmmm, rimtesnese sociologinese knygelese rasoma, kad gyvename postetniniame pasaulyje. tapatybe nulemia tai, kokia paslaugu grupe vartoji, kokiems prekiniams zenklams tarnauji...

51259. ev2009-02-04 23:14
Įdomu. Svarstau, o ką apie tai koks nors japonas pasakytų? Skaičiau užsienių kultūros periodikoj, kad Amerikoj, pvz., dėl tapatybės krizės buvo pamišę visi XX a. 7 - 8 dešimtmetyje ir pan. Tai gal pas mus kai kurios mados tiesiog vėliau ateina? Šiaip pritariu V.Pruskui ir linkstu šnairuoti į vartotojišką visuomenę apskritai, mat joje kuriasi pernelyg daug svertų manipuliacijai. Man tai patinka būti etniniu homo sapiens, nepriklausomai nuo tų prekių ir tų ženklų... :)

51313. hmmm2009-02-08 14:50
ir kaip jums, ev, sekasi buti nepriklausomai? man sunkiai... gyvenu kaip kalejime. tiesa, turiu teise nueit darban ir grizt is jo, uzsukant i parduotuve. daugiau jokiu galimybiu "i sona"...

52411. bronjankus :-( 2009-04-10 18:29
Ar straipsnio autorius sąmoningai nepastebėjo tokio keisto dalyko, kad vokiečiai filme Sausio 13-tą visam pasauliui pateikė taip, tarytum tą šiurpią naktį daugiau aukų nebuvo. Juk filme apie tai nė puse lūpų neprasitarta. Manau , kad dėl to vokiečių kaltinti lyg ir nereikėtų - "patriotai" lietuviai jiems pakišo tik vienintelę L.Asanavičiūtę. Už tai jiems "garbė ir didžiausia šlovė!"(Kodėl kabutėse, turbūt visiems suprantama). O kaip turi jaustis kitų žuvusių artimieji. Ar nebuvo bandyta ignoruoti kitų žuvusių atminimą ir jų artimųjų jausmus.Tas filmas - spjūvis į Lietuvos naujausių laikų istorijos veidą!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:43 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba