Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
 REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

PAVELDAS

Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

REGINA URBONIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
A. Kučas savo dirbtuvėje 1975 m.
Vidimanto Kučo nuotrauka

    Aš manau, kad liaudies mene – mūsų dailės savitumo šaknys.

    Tik remdamiesi liaudies menu, jo principais, mes galime išeiti į platų meno pasaulį.

    Antanas Kučas


Antanas Kučas įėjo į Lietuvos grafikos istoriją kaip gyvy­bingos liaudiškos tradicijos puoselėtojas, savito originalaus stiliaus kūrėjas, meistriškų medžio, linoleumo raižinių, ofortų autorius. Jo klasikine tradicija paremta knygos meno samprata padėjo pagrindus šiuolaikinės lietuviškos knygos apipavidalinimui. Itin reikšminga dailininko ilga­metė pedagoginė veikla. Giliai suvoktas liaudies menas ir mokiniams perteikta kūrybinga jo interpretacija padėjo formuotis šiuolaikinės lietuvių grafikos mokyklai. P?s A. Kučą mokėsi beveik visi žymiausi kelių kartų Lietuvos grafikos meistrai: Birutė Demkutė, Vytautas Bačėnas, Albina Makūnaitė, Regina Ulbikaitė, Stasys Krasauskas, Romualdas Carna, Juozas Galkus, Albertas Gurskas, Irena Daukšaitė, Bronius Leonavičius, Birutė Stančikaitė, Jūratė Stauskaitė, Virginija Kalinauskaitė, Rimvydas Kepežinskas ir kiti.

Retrospektyvinė A. Kučo kūrybos paroda, parengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos rinkinių, atgaivina platų, gal kiek primirštą Lietuvos grafikos istorijos tarpsnį. Dailės žinovus turėtų sudominti mažai kam matyti A. Kučo studijų metų estampai, plakatų ir kortų projektai, jaunystės laikų nuotraukos bei šeimos archyvo medžiaga. Ypač plačiai parodoje pristatoma dailininko, kaip knygos kūrėjo, veikla. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veiks iki kovo 22 dienos.

Be žymiausių A. Kučo sukurtų iliustracijų, ekspo­nuojami knygų maketai, lakoniški, įtaigaus vaizdo viršeliai, skoningos atsklandos, nepriekaištingi šrifto pavyzdžiai. Ekspoziciją papildo jau bibliografinėmis retenybėmis tapusios dailininko apipavidalintos knygos. Naujai atrodo pirmąsyk po ilgos pertraukos eksponuojami A. Kučo piešiniai, liudijantys dailininko meistrystę bei sugebėjimą subtiliai ir jautriai perteikti gamtos pulso gyvybingumą.

A. Kučas gimė 1909 m. sausio 24 d. Deikiškių kaime (Biržų r.), gausioje valstiečių šeimoje. Pomėgis piešti išryškėjo dar mokantis Panevėžio ir Biržų gimnazijose. 1929 m. jaunuolis įstojo į Kauno meno mokyklą. Paskatintas Adomo Galdiko, kurio studiją lankė, ilgam pasirinko grafiko kelią. Kūrybingas studentas buvo aktyvus ir atviras naujovėms. Kartu su Viktoru Petravičiumi, Alfonsu Dargiu, Henriku Rudzinsku priklausė novatoriškų siekių „Formos“ grupei. Baigęs studijas, pasinėrė į pedagoginę bei kūrybinę veik?ą. Nuo 1936 m. mokytojavo Tauragėje, Kaišiadoryse, Kaune, nuo 1944 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1951 m. – Vilniuje, Lietuvos SSR valstybiniame dailės institute. Buvo gerbiamas ne tik už žinias, bet ir už pedagoginį taktą, toleranciją, jaunų žmonių supratimą, pagarbą individualybei. Savo studentus nuolat skatino domėtis tautodailės palikimu ir geriausiais pasaulinės dailės pavyzdžiais. Ypač vertino jų norą interpretuoti liaudies meną, mokėjo džiaugtis savo auklėtinių kūrybos rezultatais. 1970 m. A. Kučui buvo suteiktas profesoriaus vardas.

iliustracija
„Dailininkas gamtoje“. 1943
Antanas Kučas

Ypač svarus A. Kučo indėlis meninio knygos apipavida­linimo srityje. Per ilgą, daugiau kaip pusę amžiaus trukusią kūrybinę veiklą dailininkas apipavidalino per 220 knygų, dauguma jų įvertintos kaip puikaus darbo pavyzdžiai. Viena pirmųjų A. Kučo apipavidalintų knygų, turėjusių didelę reikšmę dailininko meninio stiliaus formavimuisi, buvo Aišbės „Brička“ (1947). Lakoniškomis priemonėmis perteiktas liaudiškas humoristinio pasakojimo stilius, šmaikščiai ir emocingai apibūdinami apsakymo veikėjai, paryškinamos?svarbesnės siužetinės scenos. Ekspresyvi raižysena, dekoratyvaus vaizdo kūrimas su nedideliais teksto fragmentais, medžio raižinio technikos pasirinkimas atskleidė dailininko ryšį su lietuvių liaudies meno, ypač grafikos, tradicija. Šia knyga A. Kučas debiutavo ir kaip dailininkas, suvokiantis knygos vientiso meninio ansamblio (su išraižytais priešlapiais, viršeliais ir kt.) reikšmę. Kitas svarbus darbas buvo Balio Sruogos „Liaudies dainų rinktinės“ (1948) apipavidalinimas. Interpretuodamas liaudies meno t?adicijas, grafikas sukūrė originalų plastišką ir dekoratyvų susipynusių augalinių motyvų ornamento stilių, kuris tapo neatsiejama jo kūrybinio braižo dalimi. Santūria elegancija alsuoja lakoniški lietuvių, rusų ir pasaulinės literatūros klasikos leidinių viršeliai, pasižymintys nepriekaištingu šriftu ir spalvine kultūra. Tai Aleksejaus Tolstojaus trilogija „Kančių keliai“ (1946), Džonatano Svifto „Guliverio kelionės“ (1947), Valentino Katajevo „Baltuoja burė vienišoji“ (1947).

iliustracija
Parodos kuratorė Regina Urbonienė, dailininko sūnus Vidimantas Kučas, dukra Eglė Kučaitė, Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir dailininko mokiniai profesoriai Juozas Galkus ir Albertas Gurskas

Kūrybinę dailininko brandą žymėjo lietuvių literatūros leidinių iliustracijos. Tai Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (1954), Simono Stanevičiaus „Pasakėčios“ (1959), Vinco Krėvės „Bobulės vargai“ (1968), Žemaitės „Petras Kurmelis“ (1975). Už Žemaitės „Marčią“ 1965 m. A. Kučas buvo apdovanotas Leipcigo knygų parodos sidabro medaliu. Iliustracijos stebina glaudžiu vaizdo ir teksto ryšiu, sodria, ekspresyvia ir kartu jautria raižysena, juodų ir baltų plotų pusiausvyra. Jos dažnai papildomos raižytu šri?tu, originalia, skoninga ornamentika. A. Kučo mene atsispindi menininko įžvalgumas ir gyvenimo pažinimas – jo nupiešti liaudiški tipažai yra įsimenantys, ryškūs.

Lietuvos dailės istorijoje chrestomatiniais tapo ir A. Kučo sukurti estampai. Tai „Bažnytkaimis“ (1939), „Lauke“ (1942), „Dailininkas gamtoje“ (1943), Vilnius žiemą“ (1953), „Prie Nemuno“ (1965), Vilnius pro medžius“ (1966), „Seni medžiai“ (1968) ir daugelis kitų. Peizažuose virtuoziškai perteikta erdvė, gamtos būsenų kaita, lyrizmas. Vaizdo dekoratyvumas neatsiejamas nuo dėmesio detalei bei lanksčios, meistriškos raižysenos. Pažinti gamtą ir subtiliai perteikti jos nuotaikas dailininkui padėjo pomėgis esk?zuoti. Išliko didžiulis pluoštas A. Kučo piešinių, užfiksavusių Vilniaus, Kauno ir jų apylinkių vaizdus, kelionių po svečias šalis įspūdžius. Minkštas, gyvas pieštuko prisilietimas prie popieriaus ar ekspresyvi flomasterio linija kalba apie įgimtus gabumus ir išugdytą profesinį meistriškumą.

A. Kučas buvo pripažintas amžininkų kaip talentingas, doras, darbštus menininkas. 1969 m. jam buvo suteiktas garbingas liaudies dailininko vardas, 1977 m. jo kūryba įvertinta Lietuvos SSR valstybine premija. Bet ryškiau už visus apdovanojimus kalba kūriniai, tapę neginčijama lietuviškos grafikos klasika.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:41 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba