Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-30 nr. 3222

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Maironis.
Nuolat verkšlenantiems politikams
29
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
 SIGITAS BIRGELIS.
Teismas
5

KNYGOS 
• VIJOLĖ VIŠOMIRSKYTĖ.
Kutenanti nežinia Danutės Kalinauskaitės apsakymuose
6
• JUOZAS NEKROŠIUS.
Ar klaidūs „Krakatukų brūzgėlynai“?
6
• „Tipu tapu“ – literatūrinis žurnalas vaikams6
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Naujas Bildungas ir Naujas Balbierius
2
• Naujos knygos

KINAS 
• AGNĖ MACAITYTĖ.
Tirpstanti „Žiemos ekranų“ laiko riba

MUZIKA 
• RIMA POVILIONIENĖ.
Dvidešimties metų kelias
• „Amžių sutartinė“

DAILĖ 
• KĘSTUTIS VAITKUS.
Kur paroda
12

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
Sunaikinti aistrų, arba Režisierius nuolaidų netaiko jokiai publikai
• Auksė Kapočiūtė.
Apie viltį, meilę ir šviesą
• PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ.
Tapatybė – ne vien originali pavardė
18
• Menų spaustuvė siūlo „pasimatuoti“ sceną
•  „Mergvakaris“ ne tik moterims

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Antano Kučo jubiliejinė paroda „Įprasminta tradicija“

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Mūsų nerimo žiema
4

POEZIJA 
• GINTARAS PATACKAS.
8

PROZA 
• GINTARAS RADVILA.
Važiuojam atgailos
1

VERTIMAI 
• ANATOL STERN.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TOMAS PABEDINSKAS.
Romo Juškelio fotografijose –­ pasakojimai apie Kauną

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Andrejus Gorochovas.
„Neu!“
10

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mantas Vasilkevičius.
Mergina ir tankai arba LT 91/01/13
5

DE PROFUNDIS 
• Marius Kilobaitas.
Romano PRAkalimo pagrindai
2
• RES LUDENTES / ŽAIDŽIaNTYS dAiKTAI
• Skelbimas14

AKTUALIJOS

Teismas

SIGITAS BIRGELIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lenkijos-Lietuvos demarkacijos linija. Apie 1919 m.

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Lenkija paskelbė nepriklausomybę, 1918-ųjų lapkričio 15 d. Punske šaukiamas gyventojų mitingas, kuriame 49 Punsko parapijos kaimai per savo seniūnus įsteigia lietuvišką valsčių Lietuvos sudėtyje. Išrenkamas pirmas viršaitis (Petras Pacenka), įkuriama lietuviška policija. Tautiškai susipratusių lietuvių čia daug. Punsko parapijoje, kur gyvena per 7000 žmonių, veikia per 30 Lietuvių krikščionių demokratų (KrD) partijos kuopelių, kurioms priklauso 1800–2000 narių. Punsko valsčiaus įstaiga įsikuria kun. S. Norkaus statytame mūriniame name, prie kurio kabinamas Vytis ir trispalvė. Nors visi parapijos kaimai pasisako už lietuvišką Punsko valsčių, valsčiaus ribos yra nustatytos. Viršaitis Petras Pacenka kaip sumanydamas tvarko valsčiaus reikalus: surašinėja karo nuostolius, ragina žmones stoti į Šaulių sąjungą ir Lietuvos savanorius, renka mokesčius jaunai Lietuvos valstybei. Punskiečių pasisakymas už Lietuvą nepatinka lenkų dvarininkams. Jie, norėdami užvaldyti lietuvių gyvenamus kraštus, imasi represijų prieš veiklesnius lietuvius. Lietuvių inteligentai, prigrasinti lenkų partizanų sušaudymu, 1919 m. rugpjūčio pradžioje pasitraukia į Lietuvą. Kiek vėliau demarkacijos liniją pereina ir Punsko valsčiaus administracija. 1920 m. rudenį Lozanos sutartimi nustatyta 8 km pločio neutrali zona (į ją patenka gausiai lietuvių apgyventas Punsko ir Seinų kraštas) egzistuoja iki 1923 m. kovo. Šioje juostoje nei Lietuva, nei Lenkija neturi teisės kištis į gyventojų reikalus, rinkti mokesčių ir taip toliau. Lenkų valdžia to nepaiso: policija reikalauja mokesčių, jaunimą ima į savo kariuomenę. Punske areštuojami 28 kaimų seniūnai bei Punsko parapijos klebonas dekanas kun. Motiejus Simonaitis.

* * *

Aštuoneri metai prabėga be didesnių sukrėtimų. 1927 m. spalį Punsko policija iš Suvalkų gauna įsakymą areštuoti 22 vyrus ir pristatyti juos į Suvalkus (iš viso areštuojama per 100 šio krašto lietuvių). Prabėga dvi savaitės, ir Trakiškių, Vaitakiemio, Šilainės ir Šlynakiemio kaimų vyrai gauna šaukimą į Punsko policiją. Tarp šaukiamųjų yra Kostas Cibulskas, Jonas Staskevičius ir Antanas Kraužlys iš Trakiškių, Vincas Vaznelis, Jonas Ivoška ir Juozas Valinčius iš Valinčių. Nurodytu laiku atvyksta į Punsko policijos nuovadą. Policija jų jau neišleidžia ir kitądien išveža į Suvalkų areštinę. Vakare du policininkai išsiveda Kostą Cibulską ir Joną Staskevičių tardymui. Nedidelio ūgio tardytojas Paltožeckis kvočia Kostą Cibulską, tranko kumščiais per žandus, bando priversti prisipažinti. Ir klupdo, ir revolveriu grasina:

– Prisipažink, rupūže, kad buvai Lietuvos partizanas, kad šaudei lenkus.

– Niekur nebuvau, nieko nešaudžiau, –­ neprisipažįsta Kostas Cibulskas.

Kitas tardytojas „minkština“ Joną Staskevičių. Šis, skaudžiai sumuštas, išsiima nosinę ir nusišluosto kraują. Tardytojas tyčiojasi:

– Tai kur, girdi, taip tamsta susikruvinai?

Staskevičius tyli, akis įsmeigęs į aslą. Tardymas baigtas. Ateina sargybiniai ir nuveda kalinius į kamerą.

Tie patys, kurie vakare tardė Kostą Cibulską ir Joną Staskevičių, rytojaus dieną išsiveda kitus keturis lietuvius. Po poros valandų tardomieji grįžta pas kameros draugus sumušti ir sukruvinti.

Po kelių dienų nuvaro lietuvius į Suvalkų kalėjimą ir uždaro į mažą karcerį. Neduoda nei pasiklot, nei užsiklot. Sugula vienas ant kito. Naktį pabunda. Trūksta oro. Uždega degtuką, bet kalėjimo kamera tik pakvimpa siera ir degtukas užgęsta. Balsu pradeda šaukti:

– Žmonės, gelbėkit, uždusim!

– Ko reikia? – klausia sargybinis.

– Kameroj trūksta oro, uždusim, – skundžiasi įkalintieji.

Sargybinis atidaro duris ir karcerį išvėdina. Paryčiui kaliniai užmiega. Kitą dieną išveda juos į kitą, didesnę patalpą. Praeina pro 21 kamerą, kur areštuoti Vaitakiemio ir Valinčių kaimų vyrai. Du Valinčių kaimo vyrai, kurie buvo areštuoti anksčiau, pamatę, kad veda Cibulską ir Staskevičių, prašo kalėjimo viršininką atvesti pas juos. Viršininkas sutinka.

Suvalkų kalėjime „pasodinti“ 28 lietuviai: Kazimieras Mielkus, Jurgis Jurkūnas, Jonas Jurkūnas, Dominykas Kuosa, Juozas Vaznelis, Jurgis Stankevičius, Juozas Kereišis, Motiejus Markevičius, Juozas Kibyšis, Juozas Lukaševičius, Petras Valinčius (iš Vaitakiemio), Jurgis Savickas, Vincas Vaznelis, Jonas Ivoška, Juozas Valinčius, Antanas Šupšinskas (iš Valinčių kaimo), Kostas Cibulskas, Jonas Staskevičius, Antanas Križauskas (iš Trakiškių kaimo), Jonas Peičius iš Raistinių, Pranas Mačiulskas, Jonas Stankevičius, Jonas Danilauskas, Juozas Kasickas iš Šilainės, Vincas Paznėkas, J. Grigutis, Petras Tračiokas, Degutis iš Šlynakiemio. Visiems iškelta viena byla.

iliustracija
Punsko ir Seinų krašto savanoriai

Po dviejų mėnesių arešto įkalinti lietuviai gauna kaltinamąjį aktą. Akte surašyti 28 žmonių vardai ir pavardės bei už kokį nusikaltimą iškelta byla. Pagrindinis kaltinimas – „valstybės išdavystė“. Už tai gresia nuo keliolikos metų kalėjimo iki mirties bausmės. Akte pažymėta, kad kaltinamieji turi teisę susipažinti su savo byla. Šia galimybe pasinaudoja tik Kostas Cibulskas ir Jurgis Savickas. Gavus kaltinamąjį aktą, reikia pasirūpinti advokatais. Valdžia lietuviams skiria valdišką advokatą, Suvalkų miesto žydelį Leibą. Kitas advokatas – Liutestanskis iš Suvalkų. Vilniaus šv. Kazimiero draugijos Centro komitetas skuba padėti lietuvių politiniams kaliniams Lenkijoje, pasamdo advokatus iš Vilniaus, sumoka jiems 300 dolerių. Iš Vilniaus atvažiuoja prieš kelias dienas, kad galėtų susipažinti su byla ir teisiamaisiais.

Teismas prasideda 1928 m. vasario 16 d. (savotiškas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminėjimas Lenkijoje). Rytą 8 policininkai nuvaro 28 žmones į teismą. Lietuvius gina du advokatai iš Suvalkų ir du – iš Vilniaus (prof. dr. Petruškevičius ir Sadovskis). Valdžios paskirtas advokatas Leiba pasirodo pirmą dieną, bet, pamatęs pro duris, kad sėdi keturi advokatai, į salę neįžengia ir daugiau nesirodo. Petruškevičius yra garsus advokatas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.

Ant pakylos trys teisėjai: pirmininkas Sabaliauskas, padėjėjai – Rėklaitis (kilęs nuo Marijampolės) ir Ženė. Prokuroras – Tornovskis.

Pirmą dieną teismas tikrina liudininkus. Valdžia jų turi 20, teisiamieji – 119. Salėje nėra paties svarbiausiojo – Ksemaško-Liaudanskio. Advokatas Petruškevičius reikalauja nutraukti bylą ir pasistengti, kad Ksemaško-Liaudanskis rytoj būtų teisme. Kitą dieną, 8 val. ryto, Ksemaško-Liaudanskis jau sėdi teismo salėje. Advokatas Petruškevičius iš dvidešimties valdžios liudininkų pasilieka tris: Ksemaško-Liaudanskį, Jurgį Gudeliauską ir Baliūnaitę. Likusieji jam mažiau svarbūs, todėl juos palieka kitiems advokatams.

Antrą dieną teismas pradeda nuo Ksemaško-Liaudanskio parodymų. Kai prokuroras baigia jį kamantinėti, darbo imasi advokatas.

– Kodėl taip ilgai, pone, tylėjot? Kodėl tik po aštuonerių metų pranešėte valdžiai apie šių žmonių nusikaltimus? –­ kvočia Petruškevičius.

– Aš tarnavau lenkų kariuomenėj leitenantu, todėl negalėjau, – aiškinasi Ksemaško-Liaudanskis.

– Iš kur jūs sužinojote, kad jie buvo šauliai?

– Mano svainis gyveno Lazdijų mieste, tad jam pavyko šituos jų sąrašus nutverti. Vėliau jis juos man perdavė.

– Ką jums valdžia už parodymus žadėjo duoti?

– Žadėjo duoti valstybinį postą.

– Taigi jums labiau rūpėjo postas negu šauliai?

Ksemaško-Liaudanskis jau suprato blo­gai pasakęs ir susijaudinęs iškošė:

– Chybam ja zgłupiał (Gal aš sukvailėjau).

Teismo salė prapliupo juokais. Kvatojo ir teisėjai, tik prokuroras liko rimtas. O advokatas Petruškevičius teismui pareiškė:

– Daugiau klausimų neturiu.

Kitas valdžios liudininkas yra Čižas. Teismas klausia:

– Ką žinai apie Cibulską?

– Girdėjau, kaip žmonės kalbėjo, kad Cibulskas vaikščiojo su šautuvu.

– Kur tie žmonės kalbėjo?

– Seivų valsčiaus raštinėje.

– O pats matei, kad vaikščiojo?

– Ne.

– Liudininką prašau atsisėsti. Dabar nagrinėsime Jurgio Savicko bylą. Teisiamasis, prašau atsistoti. Ar prisipažįstate kaltas?

– Ne, – atsako Savickas.

– Liudininku kviečiu Jurgį Gudeliauską, – tęsia teisėjas.

Jurgis Gudeliauskas – svarbiausias Savicko skundikas. Jis atsistoja prieš teismą labai gerai nusiteikęs. Jo parodymai turi galutinai „paskandinti“ Savicką. Tai pats stipriausias valdžios liudininkas prieš lietuvius.

iliustracija
Teismas, kuriame buvo teisiami lietuviai

Teismas klausia:

– Ką žinai apie Jurgį Savicką?

Gudeliauskas kalba taip, kaip buvo slaptosios policijos vyriausiojo „načialnyko“ Beleckio pamokytas. Jis žino, kad reikia kalbėti aiškiai, neklysti, nepamiršti ko nors svarbaus ir jokiu būdu nekeisti tardymo metu duotų parodymų.

– 1921 metų spalį Savickas atėjo pas mus, į Zovados kaimą, ir ėmė agituoti, kad Punską padėtų atimti iš lenkų. Išeidamas išsiėmė revolverį, visiems jį paro­dė. Dargi kalbėjo: „Kad jūs visi būtut tokie kaip mes, tai Punskas seniai būtų po Lietuva.“

Liudininką perima advokatas Petruškevičius.

– Ar tikrai Jonas Savickas 1921 metų spalį buvo Zovadoje ir taip kalbėjo?

– Ką sakiau teismui apie Savicką, viskas yra teisybė.

– O gal kitais metais ar kitą mėnesį, gal nepameni gerai?

– Aš gerai pamenu, kad tai buvo 1921 metų spalį.

Petruškevičius atsistoja, prieina prie teisėjų stalo, paduoda jiems Jono Savicko karinę knygutę ir sako:

– Aukštasis teisme, kuo labiau galima tikėti: ar šituo valstybiniu kariniu dokumentu, ar Gudeliausko parodymais?

Teisėjai atsistoja. Prieina ir prokuroras. Tyrinėja Savicko karinę knygutę. Paaiškėja, kad 1921 m. spalį jis tarnavo kariuomenėje Gardine ir tuo metu Zovadoje būti negalėjo. Teismas dar bando gelbėti Gudeliauską iš keblios padėties, bet šis nesileidžia. Jis apsimeta viską suprantąs, viską žinąs. Iki paskutiniųjų laikosi Beleckio pamokymo – nekeisti parodymų. Teismas vyksta prie atvirų durų, salė sausakimša. Teisėjams pasidaro nesmagu, kad valdžios liudininkas šitaip pažemino Lenkijos valdžią. Teismas dar kartą bando liudininkui padėti.

– Gal tu, menkai mokėdamas lenkiškai, kitą mėnesį pasakei?

– Aš gerai žinau tą mėnesį. Lietuviškai „spalis“, lenkiškai „październik“.

Niekaip nesidavė perkalbamas. Teismas liepia jam sėsti ir daugiau nekviečia.

Trečias ir paskutinis liudininkas, su kuriuo advokatas Petruškevičius turėjo susidoroti, buvo Baliūnaitė iš Vaitakiemio, Paltožeckio tarnaitė. Jinai turėjo liudyti prieš Šilainės ir Šlynakiemio vyrus. Teismas klausia:

– Ką tamsta žinote apie šituos vyrus?

Baliūnaitė pradeda kaltinti visus iš eilės, bet daugiausia tenka Jonui Danilauskui. Prieš keletą metų jinai draugavusi su Danilausku ir… „susidraugavusi“ vaiką. Jonas nenorėjo Baliūnaitės vesti, todėl dabar jos užduotis jam atkeršyti. Kaip buvo Paltožeckio pamokyta, taip ir kalbėjo teisme. Teismas, jos išklausęs ir daugiau nieko neklausinėjęs, perduoda ją advokatui Petruškevičiui. Advokatas, pasiteiravęs apie visus Šilainės ir Šlynakiemio vyrus, apsistojo ties Jonu Danilausku.

– Kiek liudininkei metų? – klausia Petruškevičius.

– Aštuoniolika.

– Kelintais metais susilaukėte vaiko su Jonu Danilausku?

Baliūnaitė į šitą klausimą reaguoja aršiai:

– Mes čia susirinkom ne apie kieno nors vaikus kalbėti, o apie partizanus.

Advokatas nenusileidžia. Reikalauja atsakyti. Baliūnaitė norom nenorom iškošia:

– 1922-aisiais.

Tuomet Petruškevičius kreipiasi į teismą:

– Gerbiamas teisme, ar kada nors kas girdėjo, kad dvylikos metų mergaitė susilauktų vaiko?

Salėje pasigirsta juokas. Advokatas Petruškevičius įrodo teismui ir visiems salėje, kad liudininkė melagė ir siekia atkeršyti Danilauskui bei kitiems septyniems nepažįstamiems vyrams. Baliūnaitės parodymai pasirodo beprasmiai, ir nei teismas, nei prokuroras jais daugiau nesidomi.

Trečią teismo dieną, vasario 18-ąją, šeštadienį, teismo darbas eina į pabaigą. Teisėjas pradeda skaityti kiekvieno teisiamojo kaltinimus, kas prieš jį ir kaip liudijo, tėvų vardus ir kt. Kol visų 28 vyrų bylą perskaito, ateina ir pavakarys. Prasideda prokuroro kaltinamoji kalba. Jis dar kartą perskaito visų „nusikaltimus“, reikalaudamas bausmės pagal atitinkamą straipsnį. Tik Kazimierui Mielkui* prašo sunkesnės negu kitiems bausmės.

Po prokuroro kalba advokatas Petruškevičius. Jis visų teisiamųjų nevardija, gina visus 28 žmones. Daugiausia kalba apie Ksemaško-Liaudanskio, Jurgio Gudeliausko ir Baliūnaitės parodymus. Pažymi, kad 1919 m., kai lenkai užėmė Seinų ir Punsko kraštą, buvo nustatyta 8 kilometrų neutrali zona. Ir nei lietuvių, nei lenkų kariuomenė neturėjo teisės vaikščioti ginkluota. Tad kodėl vietos lietuviai galėjo turėti ginklus savigynai?

iliustracija
Suvalkų kalėjimas

– Absurdiška šituos žmones kaltinti valstybės išdavyste, nes net pats Pilsudskis, – argumentuoja advokatas, – tada negalėjo žinoti, kam šis kraštas atiteks.

Baigdamas trenkia kumščiu į stalą ir sušunka:

– Aš esu tikras, kad visi šitie 28 žmonės bus išteisinti!

Baigęs kalbą, advokatas atsisveikina, nusilenkia prieš teismą ir išskuba į traukinį, į Vilnių. Taip baigėsi trečia teismo diena.

Lemtingas turėjo būti pirmadienis – teismo nuosprendžio paskelbimo diena. Lietuviai nekantriai jos laukia. Ar galės grįžti namo, ar teks kalėti? Pirmadienį kalba kiti trys advokatai. Jų kalbos nėra įdomios, nes svarbiausią darbą atlikęs Petruškevičius. Advokatai, baigdami savo kalbas, prašo teismą kaltinamuosius išteisinti. Po advokatų kalba prokuroras. Dar kartą reikalauja visiems griežtos bausmės. Griežčiausios – Kazimierui Mielkui. Po prokuroro kalbos skelbiama pertrauka. Jai pasibaigus teismas skaito nuosprendį. Skaitymas užtrunka, nes kaltinamųjų 28, o kiekvieno bylos istoriją reikia peržiūrėti atskirai. Kaltinamiesiems viena diena virto metais. Pagaliau teismas, baigęs skaityti kaltinamųjų bylas, paskelbia nuosprendį:

– Visi kaltinamieji, 28 žmonės, yra išteisinti.

Prokuroras sušunka:

– Aukščiausiasis teisme, aš su tuo nesutinku!

Kaltinamųjų ir jų į teismą atvykusių namiškių džiaugsmui nėra galo. Artėja 23 valanda. Grįžę į kalėjimą, lietuviai paprašo viršininką paleisti juos namo. Viršininkas, būdamas geros širdies, nors neturi teisės, pasigaili ir paleidžia. Sargyba atneša drabužius. Laimingieji atsisveikina su likusiais kameroje ir užtrenkia kalėjimo duris.

* * *

1929 m. pavasaris atneša nemalonią žinią: iš Varšuvos ateina pranešimas, kad netrukus prasidės apeliacinė byla, bet, svarbiausia, kaltinamųjų dalyvavimas nebūtinas. Į Varšuvą išvažiuoja Ivoška, bet tuojau grįžta. Naujas advokatas be Petruškevičiaus kaltinamųjų ginti neapsiima, o Petruškevičius neatvyksta. Byla atidedama neribotam laikui. Antras pranešimas apie apeliacinės bylos terminą ateina po metų. Į Varšuvą vėl išsirengia Ivoška. Prokuroras į posėdį atsiveža keturis naujus liudininkus. Byloje dalyvauja ir advokatas Petruškevičius. Jis su kitu advokatu naujus liudininkus sumaišo su dumblais. Apeliacinis teismas po pertraukos patvirtina Suvalkų teismo nuosprendį. Visi 28 kaltinamieji yra nekalti!

P. S. 2008 m. lapkričio 14 d. Punske, ant parapijos namo, kur 1918–1919 m. buvo įsikūrusi Punsko lietuviško valsčiaus įstaiga, buvo atidengta atminimo lenta, kurioje paminėti iškilūs Punsko valsčiaus žmonės, valsčiaus kūrėjai: Vaitakiemio kaimo seniūnas Kazimieras Mielkus, buvęs Vilniaus lietuvių konferencijos dalyvis, kun. Motiejus Simonaitis, Punsko klebonas, taip pat Vilniaus konferencijos dalyvis, Petras Pacenka, valsčiaus viršaitis. Parašyta, kad iš šio namo priebučio 1919 m. kalbėjęs tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Šleževičius. Paminėtas ir šio namo statytojas – buvęs Punsko parapijos klebonas Simonas Norkus. Atminimo lentos parengimą rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Lenkijoje.


_______________________
* Kazimieras Mielkus – Vilniaus lietuvių konferencijos, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, dalyvis, aktyvus Šaulių organizacijos narys, Lietuvių veikimo centro, Vilniaus laikinojo lietuvių komiteto veikėjas, vienas iš lietuviško Punsko valsčiaus steigėjų. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, organizavo kaimuose susirinkimus, ragino jaunuolius stoti į Lietuvos savanorius ir Lietuvos šaulių organizaciją. Buvo akylai lenkų valdžios sekamas ir provokuojamas. 1927 m. lenkų areštuotas ir apkaltintas valstybės išdavyste. 1930 m. priverstas pasitraukti į Lietuvą.

 

Skaitytojų vertinimai


51242. ev :-) 2009-02-03 23:45
Rimtas, įdomus, informatyvus straipsnis. Ačiū.

51247. Popierinė redakcija2009-02-04 10:41
Parašai po nuotraukomis internetiniame variante supainioti: kur kalėjimas - teismas ir atvirkščiai.
Elektrinė redakcija: Atkeitėme. Atsiprašome.

51264. Ašai2009-02-05 10:12
Šitaip neva pagal "dokumentinę apysaką" falsifikuojama istorija. Nenusivažiuokit sukvailėjusio TV kanalo "History" pėdomis. Jei jau jie nerašo, tai bent jūs pažymėkite, kad tai tėra literatūrinis kūrinys. Ir jokiu būdu jis nepretenduoja į dokumentiką, kur autorių mintys išdėstomos pažodžiui, be jokių interpretacijų. Iš literatūrinės pusės priekaištų nėra; kūrinys brandus.

51277. Getas2009-02-05 16:03
Puikus kūrinys ir mano tėvelis dalyvavo mūšiuose prieš lenkus dėl Suvalkų, Nepriklausomybės karuose Net pagal Liublino unijos sutartį Suvalkų trikampis priklausė Lietuvos kunigaikštijai.Tik Pisudskio fanaberija ir noras sukurti Lenkijos imperiją privedė prie neteisėtų Lenkijos karinių grobimų. Jei norite būti teisūs prieš Dievą ir savo Likimo sesę Lietuvą, grąžinkite Seinus ir Punską Lietuvai.

51293. Aha2009-02-06 17:55
Grąžins tau tie "pan s terbečkoi" Seinus, grąžins ir Punską, ir pasiviję dar pridės...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:35 Jan 22, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba